Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių ir didžiausią naštą visuomenei sukeliančių sveikatos sutrikimų. Tai liga, kuri veikia ne tik nuotaiką, bet ir mintis, jausmus, kūno funkcijas, kasdienį gyvenimą bei santykius su artimaisiais ir kolegomis. Svarbu atpažinti depresiją ir pradėti gydymą kuo anksčiau, nes negydoma liga gali naikinti asmenybę.
Kas yra depresija?
Depresija (lot. depressio - prislėgtumas, slopinimas) apibūdinama kaip liguistai prislėgta nuotaika. Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10), depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga ilgalaikė liūdna, prislėgta nuotaika, energijos stoka ir susidomėjimo praradimas kasdieninėmis veiklomis. Depresijai taip pat būdingas sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą (anhedonija), nuolatinis nuovargis ir sumažėjęs produktyvumas.
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Depresijos priežastys nėra galutinai nustatytos. Manoma, kad depresijos veiksniai gali būti biologiniai (genetiniai) bei psichosocialiniai. Psichosocialinės priežastys, dėl kurių susergama, gali būti labai įvairios - skaudi nelaimė, netektis, skyrybos, sveikatos pablogėjimas, sunkumai darbe, nelaiminga meilė, vienišumas.
Depresijos simptomai
Pagrindiniai depresijos simptomai:
- Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
- Seniau patikusi veikla dabar neteikia malonumo.
- Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
- Nemiga ar atsiradęs nenormaliai didelis poreikis miegoti.
- Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį dabar keičia visiškas jėgų nebuvimas.
- Emocinis nuovargis.
- Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
- Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
- Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.
Depresijos rūšys
Depresijos rūšys klasifikuojamos pagal savo raišką: lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos epizodai.
Taip pat skaitykite: Suprasti depresijos rūšis
Lengvos depresijos epizodas
Tipiškiausi depresijos simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis. Turi būti mažiausiai 2 iš šių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė - 2 savaitės. Asmuo paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, turi socialinių sunkumų.
Vidutinio sunkumo depresijos epizodas
Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiškų lengvos depresijos simptomų ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė - apie 2 savaitės.
Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų
Turi būti 3 tipiški simptomai, būdingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais
Kliedesiams paprastai būdinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistiniai kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms būdingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.
Pasikartojantis depresinis sutrikimas
Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs. Pirmasis epizodas dažniausiai prasideda vėliau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu, amžiaus vidurkis tarp 40 ir 50 metų amžiaus, nors 55 % pacientų prasideda iki 25 metų. Atskiri epizodai tęsiasi nuo 3 iki 12 mėnesių (vidutiniškai 6 mėnesius). Dažniausiai tarp epizodų konstatuojamas pasveikimas, bet retkarčiais, ypač senyvame amžiuje, eiga būna lėtinė. Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai. Tarp moterų depresijos epizodai ir lėtinės depresijos atvejai dvigubai dažnesni negu tarp vyrų.
Taip pat skaitykite: Apie depresijos rūšis
Diagnozės pagal sunkumą:
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija (atoslūgis). Ši diagnozė nustatoma, jei kalbamuoju metų nėra jokių reikšmingų depresijos požymių ir būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas kartotinis depresinis sutrikimas.
Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas
Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė - mažiau nei dvi savaitės (vidutiniškai 2-3 dienos) ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu. Depresijos gali būti įvairaus sunkumo, nuo lengvos iki sunkios. Nereguliarus ritmas ir nenuspėjama raiška - didžiulė problema. Moterims kartotinės trumpalaikės depresijos gali būti susijusios su menstruacinių ciklu - tokias būkles galima kontroliuoti lengviau.
Sezoniškumas
Daliai kartotinių afektinių sutrikimų svarbus sezoniškumas. Nustačius sezoniškumą galima lengviau prognozuoti sutrikimo ciklą, skirti visapusiškesnį gydymą, vykdyti tikslesnę profilaktiką. Pagal šiuos kriterijus skiriama:
- Žiemos tipo depresija, prasidedanti rudens-žiemos laikotarpiu, o pavasarį praeinanti. Jai būdingi ne tik įprasti, bet -dažniau- ir netipiški depresijos simptomai, kaip antai: didelis mieguistumas, padidėjęs saldaus, angliavandenių turinčio maisto poreikis, svorio augimas, sunkumas rankose, kojose ir kt.
- Vasara tipo depresija, prasidedanti vėlyvo pavasario - vasaros laikotarpiu.
Dvipolis afektinis sutrikimas
Sudėtingiausia depresijos rūšis - dvipolis afektinis sutrikimas. Jis dar vadinamas maniakine depresija. Dvipoliam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas, o po to seka juodasis periodas, kurio metu sergantysis tampa prislėgtas, nervingas, irzlus, kartais agresyvus.
Dvipolis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manijos epizodas), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas mažėja (depresijos epizodas). Tarp epizodų būna visiško pasveikimo laikotarpis.
Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu
Išskiriami du dvipolio afektinio sutrikimo tipai:
- I tipo dvipolinis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos (ar mišrios būsenos) epizodo, po kurio seka (bet ne visada) ilgas depresijos epizodas.
- II tipo dvipolinis afektinis sutrikimas - tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija (lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių). Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno didelio depresijos epizodo, po kurio seka hipomanijos (bet ne manijos) būsena.
Ciklotimija
Ciklotimija, dar vadinama švelniuoju dvipoliu sutrikimu, - tai nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių. Vaikams liga tęsiasi ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus. Ligos atoslūgiai ne ilgesni nei 2 mėnesiai. Būdingas nebrandus, nestabilus premorbidinis charakteris. Šių nuotaikos svyravimų ligoniai paprastai nesieja su įvykiais. Kadangi nuotaikos svyravimai yra lengvi, ciklotimija sergantys žmonės retai kreipiasi į medikus.
Distimija
Distimija - tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus. Šiems beveik nuolatos kenčiantiems žmonėms paprastai būna geros savijautos dienų ar savaičių periodai, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti; viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypač vaikams ir paaugliams, gali pasireikšti dirglumas ir pyktis. Ligoniai vengia bendravimo, yra pasyvūs, nekalbūs; sumažėjęs savęs vertinimas, pasitikėjimas, dažnai savimi nepatenkinti, kaltinantys save. Juos vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, lyg pablogėjusi atmintis, darbingumas. Jie mąsto pesimistiškai, skundžiasi, blogai miega ir jaučia diskomfortą, bet paprastai sugeba tenkinti pagrindinius kasdienius poreikius. Neretam atrodo, kad niekad nesijautė gerai - “aš toks visada”.
Depresijos diagnostika
Depresiją diagnozuoti nėra paprasta. Kartais būna gana sudėtinga atskirti, ar tai tiesiog laikinai prislėgta nuotaika, ar tokią žmogaus būseną jau galima būtų pavadinti depresija.
Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
I tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
- A. Klinikoje vyrauja manijos epizodas.
- B. Mažiausiai vienas praeityje buvęs didžiosios depresijos, manijos ar mišrios manijos epizodas.
- C. Nuotaikos sutrikimai, atitinkantys A ir B kriterijus, neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
II tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
- A. Yra ar buvo vienas ar daugiau didžiosios depresijos epizodų.
- B. Yra ar buvo mažiausiai vienas hipomanijos epizodas.
- C. Niekad nebuvo manijos ar mišraus epizodo.
- D. Nuotaikos simptomai išvardinti A ir B punktuose neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
- E. Simptomai sutrikdo socialinį, profesinį funkcionavimą.
Depresijos gydymas
Depresiją galima gydyti įvairiais būdais, įskaitant medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir kitus metodus.
Medikamentinis gydymas
Gydymas antidepresantais yra efektyvus. Jie normalizuoja cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu.
Antidepresantų grupės:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): veiksmingai šalina depresijos požymius, juos paprasta vartoti, šalutinis poveikis - nestiprus. Šiems vaistams priskiriami citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas.
- Tricikliai antidepresantai (TCA): amitriptilinas, anafranilis. Juos vartojant, dažnai pasireiškia nemalonūs šalutiniai poveikiai (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais), dėl to dalis ligonių nutraukia depresijos gydymą.
- Noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (NARI): pasižymi selektyvumu noradrenalinui.
- Slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją (SNRI): venlafaksinas, duloksetinas.
- Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI): bupropionas.
- Serotonino-2 antagonistai/reabsorbcijos inhibitoriai (SARI): trazodonas.
- Noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas (NaSSA): mirtazapinas.
Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras - vieni labiau tinka, esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka.
Depresiją galima gydyti vaistažolėmis, pvz., paprastąja jonažole. Ji vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams.
Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda ligoniams išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje išmoko efektyviau susidoroti su psichologinėmis problemomis ir krizinėmis situacijomis.
Miego deprinacija
Gydant šiuo būdu, ligoniai nemiega 24 val. Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti 2 kartus per mėnesį. Geriausių rezultatų pasiekiama derinant miego deprinaciją ir antidepresantus.
Svarbu prisiminti
Depresijos gydymas - ilgalaikis procesas. Apie 3/4 visų sirgusiųjų depresija, laikui bėgant vėl suserga. Todėl svarbu laiku ir sąžiningai išgerti paskirtus vaistus.
Antidepresantų informaciniame lapelyje parašyta, kad vartojant šiuos vaistus atsiranda polinkis į savižudybę. Daugelis besigydančių tai perskaitę, numeta vaistus šalin. Tačiau tai ne išeitis. Privalu pasitikėti gydytoju ir šiuo atveju - pamiršti apie tai, ką perskaitėte vaisto informaciniame lapelyje. Beje, jame taip pat rašoma, kad staiga nutraukti vaisto vartojimo NEGALIMA. Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, staigus nuotaikų svyravimas, dirglumas, agresija, pykčio priepuoliai, virškinamojo trakto sutrikimai. Netgi paūmėti depresijos simptomai.
tags: #depresijos #rusys #tlk