Šiuolaikiniame pasaulyje, kur greitas gyvenimo tempas ir nuolatinis informacijos srautas neretai išbalansuoja mūsų pagrindinius poreikius, sveikas santykis su maistu tampa ypač svarbus. Tačiau kartais, siekdami geros savijautos, galime peržengti ribą ir pakliūti į valgymo sutrikimų spąstus. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra sveikata, mityba ir valgymo elgesys, aptarsime dažniausiai pasitaikančius valgymo sutrikimus, tokius kaip ortoreksija, anoreksija ir bulimija, ir pateiksime patarimų, kaip puoselėti sveiką santykį su maistu.
Valgymo Sutrikimai Ir Sutrikęs Valgymas: Kur Yra Riba?
Neretai sunku atskirti, kas yra valgymo sutrikimas, o kas - sutrikęs valgymas. Sutrikęs valgymas - tai riba tarp sveiko, normalaus maitinimosi ir valgymo sutrikimo. Sutrikusiam valgymui būdingi valgymų praleidinėjimas, tam tikrų maisto produktų vengimas, persivalgymai, nereguliari, nevisavertė mityba, didelis susikoncentravimas į svorio metimą. Sutrikusiu valgymu galima apibrėžti įvairų nenormalų (nefiziologišką) valgymo elgesį, kuris dar neatitinka valgymo sutrikimų diagnostinių kriterijų. Toks elgesys visuomenėje yra labai paplitęs ir normalizuojamas, pavyzdžiui, pusryčių atsisakymas, angliavandenių nevalgymas, cukraus baimė, dideli nevalgymo tarpai, maisto išsportavimas ir įvairios dietos. Sutrikęs valgymas taip pat apima valgymą, naudojamą emocijoms ar jausmams reguliuoti. Skirtumas tas, kad sutrikusio valgymo simptomai nėra tokie intensyvūs ir įtraukiantys, jie mažiau sutrikdo kasdienybę. Mintys apie maistą ir kūno vaizdą vargina, bet neužgožia kasdienių darbų ir įsipareigojimų.
Jeigu maitinamės sveikatai palankiu maistu, tačiau santykis su maistu nėra draugiškas, tai nėra sveika mityba. Svarbu stengtis, kad pagrindinių valgymų metu lėkštėje būtų visų maisto medžiagų: angliavandenių (krakmolingų daržovių, grūdų), baltymų (mėsa, žuvis, pupelės ir kt), riebalų (aliejus, sviestas, sėklos ir kt), skaidulų ir vitaminų su fitonutrientais (vaisiai ir daržovės) bei mėgautis maistu.
Dažniausiai Pasitaikantys Valgymo Sutrikimai
Apie nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją ar persivalgymo sutrikimą esame girdėję daugelis. Tačiau yra ir mažiau žinomų, bet dažnai pasitaikančių valgymo sutrikimų, tokių kaip nervinė ortoreksija, kūno dismorfinis sutrikimas ir naktinis valgymo sindromas.
Nervinė Anoreksija
Anoreksija yra valgymo sutrikimas, dažniausiai atsirandantis paauglystėje ir ankstyvojoje suaugystėje, dažniau paveikiantis moteris nei vyrus. Asmenys, turintys šį sutrikimą, mato save kaip turinčius viršsvorį, net kai jie sveria per mažai, laikosi intensyvių dietų, stipriai sumažina suvartojamų kalorijų kiekį ir stebi savo svorį. Anoreksija gali labai pakenkti tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, su laiku gali išsivystyti nevaisingumas, retėja kaulai, pakenkiama visoms organų sistemoms. Komplikuojasi nemiga, depresija, socialiai izoliuojasi. Sergant nervine anoreksija, dėl mitybos nepakankamumo organizmas tarsi pereina į „taupymo režimą“: sulėtėja medžiagų apykaita, lėtėja ir virškinimo sistemos darbas, kas sukelia įvairius šios sistemos negalavimus (rėmenį, nevirškinimo, sunkumo, ankstyvo sotumo jausmą, pilvo pūtimą ir vidurių užkietėjimą), dėl termoreguliacijos sutrikimų sumažėja šalčio tolerancija, nuolatos jaučiamas šaltis, šąla galūnės. Gali sutrikti hormonų veikla: skydliaukės, lytinių. Didėja osteoporozės rizika. Moterims gali atsirasti amenorėja - sutrikti ar dingti menstruacijos. Gali sutrikti miegas. Dėl hipoglikemijų ir sutrikusios kraujotakos gali skaudėti ir svaigti galva. Būdinga socialinė izoliacija, nutrūksta bendravimas su draugais ir artimaisiais, vengiama eiti į vietas, kur bus maistas.
Taip pat skaitykite: Respublikinės psichiatrijos ligoninės apžvalga
Nervinė Bulimija
Nervinė bulimija pasireiškia dažnais, besikartojančiais persivalgymo priepuoliais (bent kartą per savaitę per pastarąjį mėnesį). Persivalgymo priepuolių metu asmuo patiria valgymo kontrolės praradimą, valgo žymiai daugiau ir jaučiasi negalintis nustoti valgyti. Po persivalgymo seka bandymas sumažinti skrandžio diskomfortą ir kompensuoti suvartotų kalorijų kiekį, siekiant užkirsti kelią svorio augimui (pavyzdžiui, asmuo pats sau sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurių laisvinamaisiais ar klizmomis, intensyviai mankštinasi). Šis sutrikimas turi daug bendrų psichologinių požymių su nervine anoreksija, tačiau asmuo, sergantis nervine bulimija, nepasižymi reikšmingai sumažėjusiu svoriu, todėl neatitinka nervinės anoreksijos kriterijų. Nervinės bulimijos atveju gyvybei pavojingi yra elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, skysčių netekimas. Jeigu vyrauja persivalgymai, gali varginti svorio didėjimas, dėl kurio griebiamasi maisto ribojimo, o tai tik sustiprina persivalgymus.
Ortoreksija
Ortoreksija - tai liguistas požiūris į sveiką mitybą, obsesinis tinkamos mitybos troškimas. Ortoreksija sergantis žmogus nori būti grynas ir nepaveiktas jokių išorinių veiksnių - pesticidų, chemikalų, maisto priedų ir t.t. Sergantieji ortoreksija nuolat kovoja su pasibjaurėjimo tuo, ką valgė, jausmais, nors itin atidžiai stebi, ką dėjo į burną. Žmonės, sergantys šiuo valgymo sutrikimu, pernelyg stipriai, liguistai rūpinasi "sveika" mityba, ko pasekoje patiria ypatingai didelį stresą santykyje su maistu, kurį suvokia kaip nesveiką. Maitinimosi apribojimai stiprėja su laiku ir gali pasiekti daugumos maisto produktų grupių išbraukimą iš mitybos bei įtraukti vis dažnesnes ir/arba sunkesnes “iškrovos dienas” (dalinius pasninkus), siekiant išsivalyti arba detoksikuotis. Toks įsitikinimas ir elgesys dažnai pereina į svorio kritimą, bet noro numesti svorio nėra.
Asmens įsitikinimas ir elgesys tampa kliniškai žalingas dėl įvairių priežasčių: dėl mitybos nepakankamumo, didelio svorio kritimo, dėl sutrikusio įvairių gyvenimo sričių funkcionavimo. Pastebima, kad ortoreksija dažniausiai serga tos asmenų grupės, kurių gyvenimo būdas ar veikla reikalauja tikslumo, nuolatinio tikslo siekimo arba kurios yra tiesiogiai susijusios su mityba ar sveikata. Tai gali būti sportininkai, gydytojai ar medicinos darbuotojai, dietologai ir mitybos specialistai.
Kūno Dismorfinis Sutrikimas
Tam tikru sutrikimo vystymosi momentu asmuo pradeda atlikti pasikartojančius veiksmus (pvz. tikrinasi veidrodyje, perdėtai prisižiūri, suima odą į raukšlę, siekia patikinimo) arba kitaip mąstyti.
Naktinis Valgymo Sindromas
Šis valgymo sutrikimas gali būti diagnozuojamas tuomet, kai žmogus keliasi valgyti naktimis ir jaučia, kad negalės toliau tęsti miego, jeigu nepavalgys. Priklausomai nuo valgymo sutrikimo lygio, žmogus gali keltis nuo vieno karto iki kelių ir dažniau. Šis valgymo sutrikimas dažniausiai "eina" kartu su kitais valgymo sutrikimais (dažniausiai su nervine bulimija ir persivalgymo sutrikimu).
Taip pat skaitykite: Apie valgymo sutrikimus
Kaip Atpažinti Valgymo Sutrikimus?
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos ženklus, kurie gali būti pirmieji valgymo sutrikimo požymiai:
- Netvarkingas valgymas: pamirštama pavalgyti, valgymai praleidžiami.
- Noras riboti maistą, susidomėjimas nauja dieta / mitybos būdu, planu.
- Sumažėjęs arba padidėjęs suvalgomo maisto kiekis.
- Per dažnas, per stiprus sportavimas - persisportavimas.
- Vengimas eiti iš namų, susitikti su draugais, lankytis renginiuose - ypač ten, kur bus maisto.
- Perdėtas susidomėjimas ir nuolatinės kalbos apie maistą, receptus, maisto gaminimą.
- Perdėtas susirūpinimas savo išvaizda, savęs kritikavimas, lyginimasis su kitais.
- Maisto skirstymas į „gerą“ ir „blogą“, „sveiką“, „nesveiką“ ir t. t.
- Nuolatinis maisto ruošimas kitiems atsisakant jį valgyti pačiam.
- Staigus pastebimas svorio pokytis - sumažėjimas arba padidėjimas.
- Atsiranda ir vis daugėja nelanksčių valgymo taisyklių, ritualų (pvz., valgyti tik konkrečiomis valandomis, valgyti tam tikra eilės tvarka, pjaustyti maistą į mažus gabalėlius) laikymasis.
- Dažna nuotaikų kaita.
Jei pastebėjote šiuos ženklus sau ar savo artimajam, svarbu kreiptis į specialistus.
Valgymo Sutrikimų Gydymas
Visų paminėtų valgymo sutrikimų pagrindinis gydymas yra psichoterapija ir, jeigu reikalinga, medikamentinis gydymas. Psichoterapijoje pagrindinį dėmesį skiriame įsitikinimams apie svarbias gyvenimo sritis, jausmų reguliavimo įgūdžius, asmenybinius ypatumus, poreikių patenkinimą, traumines patirtis. Svarbu užakcentuoti, kad lygiagrečiai psichoterapijai labai svarbi yra ir mitybos terapija bei reguliaraus ir visavertiško valgymo atkūrimas.
Valgymo sutrikimų gydyme yra labai svarbus skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas, nes valgymo sutrikimai paveikia ne tik žmogaus psichiką, bet ir kūną. Gyd. dietologo konsultacijos yra reguliarios ir tęstinės, pradžioje kartą per savaitę, vėliau įvertinus situaciją galima susitikti rečiau. Pirminėje konsultacijoje vertinama sveikatos ir mitybos būklė, nusiskundimai, ligos trukmė ir pasireiškimo pradžia. Įvertinamas dabartinis racionas, ūgis, svoris arba atliekama kūno svorio sudėties analizė. Toks valgymas, kuris vyksta pagal gydytojo dietologo sudarytą mitybos planą, vadinamas mechaniniu valgymu. Tai pradinis mitybos reabilitacijos etapas, kurio tikslas yra užtikrinti reguliarų ir pakankamą valgymą, atstatyti trūkstamą kūno svorį, jeigu jis buvo sumažėjęs, arba stabilizuoti, jeigu kartojasi svorio svyravimai. Vėliau stengiamasi racioną įvairinti, įtraukiant skirtingus maisto produktus, edukuojama apie maisto medžiagų naudą, poveikį ir poreikį sveikatai bei gyvybei, mokoma planuoti valgymus, pajusti ir atliepti alkį ir sotumą, žingsnis po žingsnio mokomasi intuityvaus valgymo principų.
Maisto Laisvė: Naujas Požiūris Į Mitybą
"Maisto laisvė” - tai sudėtingas terminas, kurio apibrėžtys varijuoja nuo dietų kultūros ir ribojančių dietų atsisakymo iki geros sveikatos ir apsirūpinimo maistu užtikrinimo auginant savo produktus. Vieniems tai yra būdas spręsti valgymo sutrikimų problemą, o kitiems - skatinti sąmoningą svorio metimą. Tačiau sveikatos ir sveikatingumo srityje tai yra nauja, revoliucinė koncepcija, kuri meta iššūkį visuomenės dietų ir lieknumo idealo normoms.
Taip pat skaitykite: Kelias į sveiką savęs suvokimą
Maisto laisvės sistema turi įvairias apibrėžtis ir taikymo sritis, įskaitant:
- laisvę nuo pramoninės maisto gamybos;
- požiūrį, kuriuo siekiama stiprinti nepriklausomybę maisto srityje;
- gastronomiją - mokslą apie istorinių kultūrų maisto produktų ir jų poveikio žmogaus sveikatai supratimą;
- dvasinę kelionę siekiant įveikti „priklausomybę nuo maisto”;
- išlaisvinančią svorio metimo programų dalį.
Kitaip tariant, laisvė nuo maisto reiškia, kad atsisakoma dietų kultūros ir ribojančių dietų, leidžiant sau saikingai mėgautis visais maisto produktais (nebent dėl alergijos ar medicininių poreikių negalite valgyti tam tikrų maisto produktų). Gydytojai į maistą žvelgia ne tik kaip į degalus, bet siekia sukurti teigiamą ir nesmerkiantį santykį su visais maisto produktais, kai kaltės jausmas nelaikomas valgymo sudedamąja dalimi. Toks požiūris į maisto laisvę apima intuityvųjį valgymą ir sąmoningą valgymą - dvi filosofijas, kurios ugdo pasitikėjimą savimi renkantis maistą ir atmeta nereikalingus apribojimus.
Maisto Laisvė, Intuityvus Valgymas, Sąmoningas Valgymas: Koks Tarp Jų Skirtumas?
Nors šios trys sąvokos dažnai vartojamos pakaitomis, jų pirminiai principai šiek tiek skiriasi. Sąmoningas valgymas yra įsišaknijęs budistinėje sąmoningumo ir gyvenimo sąmoningai bei su intencija praktikoje, tai meditacinė praktika, pagrįsta proto ir kūno ryšiu, skatinanti nesmerkiančio sąmoningumo būseną, kai valgant įtraukiami pojūčiai - rega, kvapas, skonis ir pojūčiai. Intuityvusis valgymas taip pat skatina proto ir kūno ryšį, tačiau jis yra išskirtinai susijęs su svorį apimančiu požiūriu į sveikatą ir yra „Health at Every Size” paradigmos pagrindas. Intuityvusis valgymas vadovaujasi 10 principų, įskaitant pagarbą savo kūnui, dietų kultūros atmetimą, taiką su maistu ir pagarbą sveikatai per švelnią mitybą. Tačiau maisto laisvė nėra taip aiškiai apibrėžta. Ji gali reikšti tikrąsias intuityvaus valgymo ar sąmoningo valgymo formas arba gali būti bandymas užpildyti spragas tarp sąmoningo svorio metimo, kalorijų ribojimo ir didesnio lankstumo su maistu.
Nepaisant šių skirtumų, šie trys terminai turi bendrą bruožą: Visi jie siekia sumažinti nereikalingus mitybos apribojimus ir pagerinti santykį su maistu, pašalinti kaltės, gėdos ir neigiamų emocijų, susijusių su „uždrausto” ar „blogo” maisto vartojimu, perspektyvas.
Patarimai, Kaip Siekti Maisto Laisvės
Maisto laisvė, kai ji naudojama kaip ne dietinis požiūris į sveikatą, padeda išsilaisvinti nuo lieknumo idealo ir dietų kultūros, nesaugaus svorio metimo ar svorio reguliavimo elgesio ir „yo-yo” dietų. Štai keletas patarimų:
- Bendradarbiaukite su registruotu dietologu, turinčiu intuityvaus valgymo sertifikatą arba taikančiu sąmoningo valgymo metodus.
- Stenkitės atsikratyti minties, kad maisto produktai yra „geri” arba „blogi”. Vietoj to sutelkite dėmesį į tai, kokiu tikslu maistas tam tikru momentu yra vartojamas (pvz., kaip malonumas, energija ar maistas), pašalinkite maisto produktų moralumo idėją.
- Suteikite sau leidimą reguliariai mėgautis maloniu maistu, kad nesijaustumėte nekontroliuojami dėl tam tikrų maisto produktų.
- Sutelkite dėmesį į sveikatą stiprinančius įpročius, pavyzdžiui, būkite hidratuoti ir užsiimkite smagia fizine veikla.
- Įsiklausykite į savo vidinius signalus, pavyzdžiui, emocijas ir sotumo bei alkio jausmus, o ne tik į išorinius valgymo signalus.
- Sutelkite dėmesį į tai, kaip dėl maisto jaučiatės, ir rinkitės daugiau maisto produktų, dėl kurių jaučiatės gerai.