Nėštumas - tai laikotarpis, kai moteris patiria daugybę fizinių ir emocinių pokyčių. Besilaukiant kūdikio, moteris tampa jautresnė, emocijos sustiprėja, o nuotaikos gali svyruoti nuo laimės iki graudulio be aiškios priežasties. Antroje nėštumo pusėje moteris gali pradėti jausti nuovargį, sulėtėjimą, jai gali būti sunku greitai galvoti, priimti sprendimus ar didelius informacijos srautus. Aplinkiniai žmonės gali pradėti erzinti, o reakcijos ir komentarai - jautriau paveikti. Vis stipresnis noras atsiriboti, prieš gimdymą vadinamas „lizdo sukimo“ etapu. Šis jautrumas ir emocionalumas yra svarbūs, nes būtent jautri mama gali užmegzti artimą ryšį su savo kūdikiu. Tam tikra prasme, moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios padeda suprasti vaikelį.
Nėštumo Sukelti Emociniai Iššūkiai
Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas - kiekvienai moteriai yra didelis įvykis, keičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas. Neužtikrintumas, ypač nėštumo pradžioje, kai dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų, gali sukelti abejonių, ar tikrai laukiatės ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, fiksuoti net mažiausius pokyčius ir simptomus.
Pirmuosius mėnesius būsimas mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - atrodo, kad nėštumas vyksta savaime ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti ir įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Kalbant (suteikiant žodžius tam, kas vyksta), nupiešiant, užsirašant ar skaitant gali būti lengviau pažinti viduje vykstančius pokyčius ir juos išbūti, atlaikyti. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Dažnai viduje kyla abejonių, kam ir kiek sakyti apie nėštumą. Svarbu mokytis išbūti, priimti tai, ko mes negalime kontroliuoti. Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Kartais padeda to, kas vyksta su mumis, įprasminimas. Didelis įsitraukimas į nėštumą ir „užsimiršimas“, kad laukiatės, keičia vienas kitą. Miego sutrikimai gali sukelti „lunatikavimo“ būseną. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius.
Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis. Viena vertus, tai padeda užgimus vaikučiui susiformuoti tai būtinai sistemai mama-naujagimis, kita vertus, tai sukelia tokius vidinius dalykus kaip per didelis įsitraukimas į santykį ir visiškas savęs užmiršimas arba per didelis nerimas ir nesąmoningas vaikelio atstūmimas. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Kūne vykstančius pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Sumažėja nerimas dėl galimo persileidimo. Žinia, kurią žino vis daugiau žmonių, kartais leidžia lengviau prisitaikyti prie naujos „būsenos“.
Taip pat skaitykite: Savipagalbos grupių vaidmuo
Gali pasikeisti poros santykiai. Viena vertus, norisi palaikymo, rūpesčio, paguodos sunkiu momentu, o kita vertus, moteris ima galvoti, jog vyras negali iki galo suvokti ir išjausti to, kas darosi moters viduje. Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes. Pradedantis ryškėti pilvukas sukelia dvejopus jausmus. Kartais moteris gali imti didžiuotis, o kartais jaustis nesaugiai, kad visi kiti gali pamatyti tai, kas intymu.
Tai labai geras laikas stebėti, kas jums patinka, kas traukia, domina, kada ir kaip pailsite. Kas yra tie žmonės gyvenime, su kuriais atsigaunate. Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas. Pradeda keistis interesai. Tai, kas anksčiau domino, gali nebedžiuginti ir nebedominti. Kuriasi unikalus mamos ir mažylio santykis, kokio pasaulyje daugiau nėra. Į tai, kaip keičiasi mūsų gyvenimas, galime reaguoti su baime ir bandymu susigrąžinti praeitį, arba išnaudoti tai kaip galimybę paleisti kažką savo gyvenime. Stiprėjantis ryšys su mažyliu ir jo pažinimas, vis didesnis suvokimas jo, kaip atskiro žmogaus, vis dažniau paskatina galvoti apie gimdymą. Nėštumo suteiktos atostogos gali būti puiki erdvė pasilepinti ir pasibūti su savimi, su savo fantazijomis ir laukimu.
Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Pabūkite su savimi, mokykitės atpažinti, ką jaučiate, kad apie tai galėtumėte pasakyti savo artimiesiems. Skirkite laiko bendravimui su jums artimais žmonėmis. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Dažnai moteris ima galvoti, jog vyras, kad ir kaip ją palaiko, vis tiek iš esmės negali pajausti ir patirti to, ką patiria ji. Tai gali gąsdinti, kelti nesaugumo jausmą, „kaip pasikeis mūsų santykiai?“, „ar sugebėsiu skirti dėmesio vyrui?“, „ar jis mane mylės, kai būsiu mama?“ Atsirandantis atstumas gali gąsdinti. Šiuo metu dažnai vėl suintensyvėja emocijų bangavimai, jautrumas, pažeidžiamumas. Tai natūralus vidinis pasiruošimas vaikelio atėjimui. Psichika ir kūnas ruošiasi tam, kad užgimus vaikeliui jūs žinotumėte, ką daryti, ir užsimegztų intuityvus ryšys.
Informacija gali padėti, nuraminti, tačiau gali ir dar labiau sudirginti. Domėkitės atsakingai. Išsirinkite jums tinkamus mokymus, kursus, informacijos šaltinius, tačiau neapsikraukite informacijos gausa. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Sveikimas per savipagalbos grupes
Pagalba Po Gimdymo
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei.
Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Psichikos Sveikatos Pagalba Karoliniškių Poliklinikoje
Kiekvieno žmogaus psichologiniai resursai yra riboti, o pervargę ar patiriantys sunkumus negalime jaustis gerai. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje veikia Psichikos sveikatos centras su Psichiatrijos dienos stacionaru ir Vaikų ir paauglių psichiatrijos dienos stacionaru, kuriame dirba gydytojai psichiatrai, gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, meno terapeutai, slaugytojai. Šie specialistai padeda žmonėms spręsti įvairias su psichikos sveikata susijusius problemas: konsultuoja dėl sunkumų įveikos būdų, diagnozuoja ir kompleksiškai gydo psichikos sutrikimus, individualiai parenka ir rekomenduoja optimalius pagalbos būdus.
Jei asmens būklė reikalauja intensyvesnės pagalbos, pacientams gali būti rekomenduojamos Dienos stacionaro paslaugos. Gydantis Dienos stacionare pacientai dalyvauja tiek individualiose specialistų konsultacijose, tiek grupinėse terapinėse veiklose (savipagalbos grupės, biblioterapija, dramos terapija, muzikos terapija, kineziterapija ir kt.), kurių metu mokomasi ir siekiama geriau suprasti save, savo emocines reakcijas, valdyti nerimą, stresą, įveikti baimes, stiprinti bendravimo įgūdžius ir kt. Pacientai, turintys minčių apie savižudybę ar patiriantys krizinius išgyvenimus gali gauti psichologo konsultaciją tą pačią dieną. Konsultacijos metu įvertinama paciento situacija, būklė ir sutariama dėl pacietui palankiausio pagalbos plano.
Įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą projektą „Ilgalaikės emocinės paramos grupės ir individualios konsultacijos bandžiusių nusižudyti ar nusižudžiusiųjų artimiesiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose“ teikiama pagalba minėtų grupių asmenims.
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
Psichikos dienos stacionarą rasite Karoliniškių poliklinikoje (Loretos Asanavičiūtės g.). Kilus klausimų, dėl Psichikos sveikatos centrų darbo, prašome kreiptis į Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vedėją, gydytoją psichiatrę Virginiją Karalienę el. paštu.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Paslaugos Karoliniškių Poliklinikoje
Karoliniškių poliklinika siūlo platų spektrą psichikos sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant:
- Psichologo konsultacijos: Psichologas - psichologijos studijas universitete baigęs asmuo. Panaudodamas specialius testus, psichologas tiria įvairius psichikos procesus: dėmesį, atmintį, intelektinius gebėjimus, mąstymą (pvz., mąstymo adekvatumą, kryptingumą), taip pat asmenybės bruožus (intraversiją, ekstraversiją, savęs vertinimą, sugebėjimus užmegzti santykius ir kt.). Psichologo konsultacijai reikalingas gydytojo psichiatro siuntimas (forma Nr.
- Grupinė terapija: Psichologo vadovaujama keliolikos žmonių grupė, kuriai būdingi įprasti žmogaus kasdieniai santykiai. Jos metu geriau išmokstama pažinti save, geriau suprati kitų žmonių poreikius, išmokstama spręsti tarpusavio santykio problemas, išgyventi kitų žmonių emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokstama teikti, gauti ir priimti tam tikrą pagalbą. Grupinė terapija yra efektyvi įveikiant krizines situacijas, gydant nerimą ir depresiją. Ja siekiama koreguoti charakterio savybes, kurios sunkina gyvenimą ir trukdo bendravimą šeimoje ar kitoje aplinkoje. Gydymo metu įgytus naujus elgesio būdus galima greičiau pritaikyti kasdieniame gyvenime.
- Savipagalbos grupės: Tai grupės, kuriose žmonės, patiriantys panašius sunkumus, renkasi dalintis patirtimi ir palaikyti vieni kitus.
- Meno terapija: Kūrybinis procesas yra pasitelkiamas kaip bendravimo priemonė, teikianti nepaprastą galimybę stebėti aplinką, suprasti save, pažinti kitus. Tai nėra piešimo pamoka, juose nemokoma dailininko įgūdžių. Svarbiausia šiuose užsiėmimuose - patyrimas kuriant, kūrybos procesas, o ne kūrybos produkto profesionalumas. Gebėjimai piešti nėra būtini. Neretai reikšmingus išgyvenimus, mintis ir jausmus nelengva išreikšti žodžiais. Tuomet į pagalbą gali ateiti vaizdai - kuriant ranka nesąmoningai krypsta ir piešia tai, kas reikšminga ir svarbu. Vidinę būseną išreiškus vaizdu tampa lengviau ją apibūdinti žodžiais. Poliklinikoje siūlomos įvairios meno terapijos formos: grupinė paauglių meno terapija, grupinė piešimo ant vandens terapija, individuali vaikų žaidimų terapija.
- Šokio judesio terapija: Šokio judesio terapija padeda palaikyti fizinį, emocinį, socialinį funkcionavimą. Šios veiklos metu mokomasi atsipalaidavimo ir koordinacijos, kvėpavimo sureguliavimo pratimų. Tai terapijos forma, kuri akcentuoja bendradarbiavimą, emocinės aplinkos ir būsenos stabilumą.
- Biblioterapija: Jos metu skaitomi, cituojami įvairūs tekstai, ištraukos. Po to dalijamasi savo mintimis bei jausmais, sukeltais išgirstų žodžių. Taip skatinama kalbėti, bendrauti, pasisakyti, bei gerbti kito asmens nuomonę. Kokius jausmus ir mintis pažadino perskaitytas tekstas? Kokius prisiminimus, vaizdinius sukėlė pasakojimas? Ar jums pažįstamos išgirstos problemos? Kaip jūs sprendžiate panašias problemas?
- Muzikos terapija: Muzika, kaip terapija naudojama jau nuo senų senovės. Muzika gali veikti labai skirtingai, gali vesti žmogų į balansą, o gali atvesti į nostalgiją ar praeities prisiminimus, gali migdyti, o gali ir budinti bei skatinti dinamiką, kūrybingumą ir motyvaciją. Tai veiksmingas būdas neįsisąmonintoms emocijoms suvokti, „išsivalyti“ nuo kankinančių ir nemalonių emocinių reakcijų.
- Filmų terapija: Kinas gali padėti pabėgti nuo realybės, tačiau jis gali ir pažadinti naujam gyvenimui. Niekas neina į kiną pažiūrėti šabloniškų situacijų. Į kiną mes einame patirti tikrų emocijų įvairovę - meilę, pyktį, baimę, pavydą, aistrą. Filmų terapijos metu, siekiama ugdyti žmogaus savistabą ir sugebėjimą rasti sprendimus, atskleisti paslėptus elgesio motyvus, neigiamų emocijų šaknis, plėtoti sugebėjimą analizuoti situacijas.
- Relaksacija: Tai fizinis bei psichinis atsipalaidavimas, teigiamai veikiama emocinė bei psichinė būklė. Sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, pvz.: prieš viešą pasirodymą, egzaminus, varžybas, operaciją. Padeda greitai užmigti, lengvai pabusti, kai reikia. Trumpas poilsis.
- Šviesos terapija: Tai saugios, maloniai atpalaiduojančios procedūros, kurių poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų - 80 proc. Šviesos terapijai naudojama lempa imituoja saulės šviesą ir sukelia biocheminius pokyčius smegenyse, taip pakeldama nuotaiką, sukeldama malonumo jausmą.
- Kineziterapija: Suaugusiojo ir vaiko kineziterapijos užsiėmimai salėje (vaiko amžius nuo 3 mėn. Bendrasis masažas kūdikiams (iki 1 m.).
- Konsultacijos namuose: Kartotina gydytojo specialisto konsultacija namuose (30 proc. Kartotina šeimos gydytojo konsultacija namuose (30 proc. Pakartotinas akušerės, bendrosios praktikos slaugytojo apsilankymas namuose (30 proc.
- Kitos paslaugos: Poliklinikoje taip pat atliekami įvairūs tyrimai ir procedūros, tokios kaip dupleks (doplerinis) skenavimas, moters šlaplės praplėtimas, šlapimo ir pūlingo sekreto pasėliai, dermatofitų nukleorūgščių nustatymo panelis.
Teikiamų psichinės sveikatos priežiūros paslaugų trukmė psichikos dienos stacionare asmeniui - 30 darbo dienų.
Kita Informacija
Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. Telefonas 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. Paštu. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi. Rugsėjo 10 d.
Visi žmonės gyvenimo eigoje neišvengiamai susiduria su tam tikrais sunkumais: išgyvena netektis, praradimus, tarpusavio santykių problemas, patiria nerimą, liūdesį, baimę, vienišumą, miego sutrikimus, apetito pokyčius, kankinančias mintis ar kitas neįprastas, slegiančias emocines būsenas. Ne visuomet paprasta su kylančiais jausmais ir sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis susitvarkyti pačiam. Jei žmogus užsisklendžia ir lieka su patiriamais sunkumais vienas, didėja tikimybė, kad emocinė būsena sunkės, gali kilti beviltiškumo jausmai, nenoras gyventi.
tags: #savipagalbos #psichikos #grupes #karoliniskiu #poliklinika