Įvadas
Priklausomybė - tai liga, kuri paliečia ne tik patį sergantįjį, bet ir jo artimuosius. Šiame straipsnyje nagrinėjama savipagalbos grupių svarba priklausomybės kontekste, apžvelgiamos jų funkcijos, nauda ir specifika Lietuvoje. Aptariama, kaip grupinės diskusijos padeda priklausomiems asmenims, jų šeimoms ir jaunimui, susiduriančiam su priklausomybės problemomis.
Savipagalbos grupių apibrėžimas ir principai
Savipagalba gali būti apibrėžiama kaip gebėjimas rasti vidinių išteklių, sąmoningai juos naudojant siekiant keisti savo gyvenimą ir santykį su sunkumais. Tai apima gebėjimą skirti laiko apmąstymams, susidurti su savo jausmais, daryti išvadas ir prisiimti atsakomybę už save. Savipagalba taip pat siejama su darbu grupėse, kurių nariai turi bendrą probleminį klausimą ir tikslą - padėti sau ir kitam.
Tokių grupių atsiradimas siejamas su 1935 m. JAV susikūrusia anoniminių alkoholikų draugija. Šioje grupėje svarbiausi principai yra aktyvus dalyvavimas, atvirumas, konfidencialumas ir pagarba vienas kitam. Itin svarbus ir saugumo pojūtis, kurį kuria minėti principai ir grupės darbą organizuojantis vienas iš narių ar specialistas. Į tokią veiklą naudinga įtraukti profesionalią-specialistą, kuris gali parinkti veiklos metodus, konsultuoti ir fasilituoti grupės veiklą. Čia niekas nevadovauja, tačiau kiekvienas, dalindamasis asmenine patirtimi, istorijomis, stengiasi prisidėti prie bendro tikslo ir įsijausti į vienas kito sunkumus.
Savipagalbos grupių nauda
Savipagalbos grupės atlieka svarbų vaidmenį susidūrus su priklausomybės ir kopriklausomybės sukeltomis problemomis. Grupinės diskusijos - tai terapijos forma, kuri padeda atkurti santykius su kitais žmonėmis ir iš naujo mokytis bendravimo bei komandinio darbo, kuris yra būtinas harmoningam buvimui šeimoje, darbe ir bendruomenėje.
Remiantis vienu iš žymausių grupinės terapijos specialistų Irvin D. Yalom, grupiniai terapiniai užsiėmimai turi praeiti visą eilę etapų, kad pasiekti visų narių (įskaitant ir grupės vedėją) tarpusavio pasitikėjimo, atvirumo atmosferos pasiekimą. Neretai tam naudojami specialūs „ledą pralaužiantys“ metodai, pratimai, ypač taikomi vaikų / jaunimo grupėje; ar tokioje grupėje, kur susirinkę kiek skirtingi individai, išgyvenantys priklausomybės sukeltas problemas „iš kitokio kampo“.
Taip pat skaitykite: Savipagalbos grupės Karoliniškių poliklinikoje
Apklausa, atlikta projekto „Mokomės savipagalbos, sprendžiame šeimų krizes dėl priklausomybių“ pabaigoje, parodė, kad grupinių terapinių užsiėmimų naudingumas vidutiniškai buvo įvertintas aukštai - 8,57 balo 10 balų skalėje. Dalyviai teigė, kad priklausomybę patiriančių šeimų grupėje kalbėta apie pagalbą, atgalinį ryšį, susivokimą, empatiją, žinias apie priklausomybes ligas; kopriklausomų asmenų grupėje - gautus atsakymus į išsikeltus klausimus, jaunimo tarpe - gautas naudinga informaciją, patirtį, gerą vedėją, patį dalinimosi faktą.
Savipagalbos grupės Lietuvoje
Dauguma savipagalbos grupių Lietuvoje yra savanoriškos. Jos dažniausiai steigiamos prie valstybinių įstaigų: mokyklų, ligonių ir įvairių centrų. Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą visose Lietuvos savivaldybėse yra įgyvendinami projektai pagal priemonę „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Su specialistų pagalba siekiama tobulinti pozityvios tėvystės įgūdžius, įveikti krizes ir priklausomybes, mažinti socialinę atskirtį, skatinti savanorystę ir savipagalbos grupes.
2016 m. buvo tyrinėjamos savipagalbos grupės, skirtos problemiškus vaikus auginančioms šeimoms. Tyrimo autorė įvardija, kad Lietuvoje egzistuoja grupių įvairovė: savipagalbos, psichoterapinių, paramos, psichologinių, tačiau didžiosios dalies grupių pagrindas yra probleminis, o ne prevencinis. Pastebėta, kad grupių nariams nėra lengva pradėti diskusiją ar atsiverti, todėl minėtas pirmosios savipagalbos grupės pavyzdys iš JAV neatitinka Lietuvos realybės: nepakanka tik bendraminčių - būtinas ir specialisto dalyvavimas.
Savipagalbos grupių susitikimai turi savo dinamiką: paprastai pirmojo susitikimo metu stipriai jaučiamas nepasitikėjimas iš savipagalbos grupės narių ir susivaržymas, kuris trukdo užmegzti ir plėtoti diskusiją, tačiau atsiradus bendradarbiavimui ir tarpusavio sąveikai, atsiskleidžia produktyvus grupės narių darbas. Problemiškus vaikus auginantys tėvai dažniausiai nesikreipia į savipagalbos grupes, nes apie jas nežino arba yra nusiteikę skeptiškai.
Priklausomybės įtaka šeimai ir artimiesiems
Anot psichiatro Edgaro Čiūro, priklausomybė skaudžiai paliečia artimuosius, todėl galima sakyti, jog tai yra visos šeimos liga. Priklausomų žmonių artimieji dažnai išgyvena stiprią gėdą ir kaltę. Be to, kenčiant nuolatinę įtampą didėja rizika susirgti depresija, nerimo sutrikimais ar net patiems tapti priklausomais.
Taip pat skaitykite: Sveikimas per savipagalbos grupes
Gydytojas psichiatras paaiškino, kad artimojo priklausomybė itin stipriai paveikia šeimoje augančius vaikus. Vaikystėje atsiradusias žaizdas šie žmonės nešiojasi labai ilgai. Dėl vaikystėje girdėtos nepagrįstos kritikos dažnai jaučia kaltę, gėdą dėl šeimos, jaučiasi atsakingi. Kartais tokiose šeimose augantys vaikai mano, kad tėvai alkoholį vartoja todėl, kad jie blogai mokosi ar elgiasi. Be to, gali lydėti elgesio sutrikimai, pavyzdžiui, nežinojimas, kaip tinkamai elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
Kaip padėti priklausomybės paveiktiems artimiesiems?
Svarbu suprasti, kad nė vienas nesame atsakingas už kitą žmogų, nesvarbu, ar tai jūsų vaikas, vyras ar žmona. Pripažinus problemą labai svarbu neprisiimti atsakomybės sau. Išmokti gyventi su šia skaudžia patirtimi labai padeda palaikymas, supratimas, kad nesi toks vienintelis.
Savipagalbos grupės, kuriose lankosi tą patį patyrę žmonės, galintys ne tik morališkai paremti, bet pasidalyti praktiniais patarimais, yra labai naudingos. Taip pat reikalinga profesionali pagalba - kreiptis į psichoterapeutą ar lankyti grupinę psichoterapiją.
Savipagalbos grupių tipai
Priklausomybės ligomis sergančiųjų artimiesiems skirtos grupės dažnai susitinka kiekvieną savaitę. Šiose grupėse susitinka žmonės, susidūrę su panašiais sunkumais, gyvenę ar tebegyvenantys su priklausomais žmonėmis. Taip pat egzistuoja suaugusių alkoholikų vaikų grupės.
Be to, yra Al-Anon bendrija, kuri teikia pagalbą alkoholikų šeimoms ir draugams. Al-Anon grupės organizuoja atvirus susirinkimus ir mini veiklos jubiliejus. Alateen siūlo kasdienių skaitinių knygą paaugliams, kurių artimieji turi priklausomybės problemų.
Taip pat skaitykite: Individualus atsparumas
Netiesioginė priklausomybė
Profesorė Laima Bulotaitė atkreipia dėmesį į netiesioginę priklausomybę, kuri nėra lengvai apčiuopiama ir diagnozuojama, tačiau jos pasekmės žmogui yra ne mažiau pragaištingos. Kaip ir priklausomybės atveju, netiesioginė priklausomybė kenkia žmogaus fizinei sveikatai: dėl nuolatinės įtampos ir nerimo dažniau sergama širdies ligomis, dažnai pavargęs nuo įtampos žmogus geria raminamuosius vaistus; kai šeimoje yra priklausomas žmogus, griūna net tik jo, bet ir visos šeimos socialinis gyvenimas; dėl nuolatinio rūpinimosi kitu, žmogus pamiršta pats save, ignoruoja savo poreikius, jį kamuoja pykčio priepuoliai, dažnai susergama depresija.
Priklausomybės ligos atveju, svarbu, kad sveikimo kelią pasirinktų ir šeimos nariai.
Pagalba priklausomiems asmenims
Pagalbos teikimas psichoaktyvias medžiagas vartojantiems asmenis ir jų artimiesiems yra nuolatinis ir ilgas procesas, o motyvacija keistis subręsta pamažu. Paramos fondai teikia socialines paslaugas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams ir siekia sumažinti žalą tiek priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, tiek visuomenei. Fondo tikslas - padėti sergantiems įsitraukti į sveikatos priežiūros sistemą, reabilitaciją, priklausomybių gydymo programas ar savipagalbos grupes.
Viena iš kompleksinės pagalbos dalių priklausomiems asmenims yra pakaitinė terapija metadonu, kuris normalizuoja asmens savijautą, slopina abstinencijos simptomus, jo nereikia švirkštis. Tai programa skirta sveikti nuo narkotikų priklausomybės, kuri pagerina savijautą ir įgalina socializuotis, grįžti į darbą ar šeimą.
Nevyriausybinės organizacijos teikia taip vadinamas „žemo slenksčio“ paslaugas, t.y. paslaugos ir konsultacijos yra anonimiškos, o asmenys priimami tokie, kokie yra, sudaroma kuo mažiau „slenksčių“ be griežto reikalavimo priklausomybės liga sergančiam atsisakyti narkotikų vartojimo. Šie kabinetai teikia socialines paslaugas: konsultuoja, informuoja, tarpininkauja ir kt. Taip pat teikiamos kitos žalos mažinimo paslaugos: vienkartinių švirkštimosi priemonių keitimas į naujas, dezinfekavimo priemonių ir tvarsliavos dalijimas, nemokamas ir anonimiškas ištyrimas greitaisiais testais dėl ŽIV, kitų - per kraują ir lytinius santykius plintančių infekcijų, prezervatyvų dalijimas, perdozavimo prevencija ir kt. Žemo slenksčio kabinetuose narkotikų vartotojas yra priimamas be išankstinio nusistatymo, jis nėra kaltinamas ar diskriminuojamas dėl savo gyvenimo būdo.
Šeimos vaidmenys priklausomybės kontekste
Šeimose, kuriose yra priklausomas asmuo, dažnai susiformuoja tam tikri vaidmenys:
- Herojus: asmuo, atliekantis herojaus vaidmenį, stengiasi viską daryti gerai, kad atkreiptų į save dėmesį.
- Atpirkimo ožys: asmuo, kuris prisiima kaltę už viską, kas vyksta šeimoje.
- Maskuotojas: narys, kuris stengiasi viską neigti ir sumažinti kylančius konfliktus.
- Nematomas vaikas: asmuo, kuris stengiasi būti atsargus, neatkreipti į save dėmesio, nesukelti problemų.
- Klounas: asmuo, kuris savo juokeliais siekia sumažinti įtampą.
Svarbu atpažinti šiuos vaidmenis ir suprasti, kad jie gali neigiamai paveikti šeimos narius ir trukdyti priklausomam asmeniui sveikti.
tags: #savipagalbos #grupes #su #priklausomybe