Savita Asmens Elgesio Turinys: Išsamus Žvilgsnis į Asmenybę

Žmogus - tai sudėtinga ir nuolat besikeičianti būtybė, kurios elgesys ir savybės yra nuolatinio mokslinių tyrimų objektas. Biologija, medicina, filosofija, psichologija ir socialiniai mokslai - tai tik keletas disciplinų, kurios siekia suprasti žmogaus esmę. Šiame straipsnyje nagrinėsime savitą asmens elgesio turinį, apibrėždami pagrindines sąvokas ir teorijas, susijusias su asmenybės formavimusi ir raida.

Pagrindinės Sąvokos

Prieš gilinantis į asmens elgesio turinį, svarbu apibrėžti keletą pagrindinių sąvokų:

• Individas: Atskira būtybė, išsiskirianti iš kitų tos pačios rūšies atstovų savo unikaliomis savybėmis. Individas yra atskirtas nuo kitų laiko ir erdvės atžvilgiu.
• Asmuo: Protinga individuali būtybė, turinti sąmonę, jausmus, valią ir gebanti mąstyti. Savitas asmens požymis yra jo tapatybė.
• Asmenybė: Dinamiška psichofizinių sistemų organizacija žmogaus organizme, lemianti jo mintis, jausmus ir elgesį. Asmenybė apibrėžia žmogaus santykį su tikrove.

Asmenybė taip pat gali būti apibrėžiama kaip žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, leidžiantį jam elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Asmenybės sąvoka tarsi pažymi žmogaus kokybę. Atsakomybė už savo poelgius, pavyzdžiui, mokymąsi, yra vienas iš svarbiausių asmenybės bruožų. Kuo anksčiau ir stipriau pasireiškia šie žmogaus požymiai, tuo labiau asmuo atitinka asmenybės apibrėžimą.

Individualybė - tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi individo temperamentu, charakterio bruožais, interesų, poreikių ir sugebėjimų, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu. Taip įvardijami labai stiprios dvasios žmonės.

Asmenybės Teorijos

Asmenybės teorijos siekia paaiškinti, kas formuoja žmogaus asmenybę, kaip ji vystosi ir kodėl žmonės elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Šios teorijos pateikia skirtingus požiūrius į asmenybės struktūrą, raidą ir funkcijas.

Taip pat skaitykite: Savita asmenybė: kodėl?

L. Asmenybės Teorija

L. teorija išskiria 3 pagrindinius aspektus, nors konkretus jų aprašymas vartotojo pateiktoje informacijoje nėra išplėtotas. Tačiau remiantis bendraisiais asmenybės psichologijos principais, galima teigti, kad šie aspektai gali būti susiję su:

1. Aktyvumu: Žmogaus egzistencijos pagrindas, kuris formuoja asmenybę. Aktyvumas yra įgimtas, tačiau kryptingą aktyvumą, sąlygojantį tam tikrą veiklą, sukelia procesai, kurie kyla organizmui praradus pusiausvyrą su aplinka. Deficito pertekliaus pojūtis, nepatogumo, nepasitenkinimo emocijos skatina organizmą veikti. Fiksuotos emocijos tampa poreikiais. Poreikiai įvertina ko reikia, kad pusiauvyra būtų atstatyta. Aktyvumą gali sužadinti ir ko nors žinojimas ar nežinojimas. Aktyvumo šaltiniu gali būti ir valia. Ji padeda įgyvendinti tikslus, siekius. Šie veiksniai ir tampa veiklos ir elgesio motyvais. Motyvas- veiksmo ir jo krypties priežastis.
2. Temperamentu: Veiklos kiekybinis būdas, kuris sąveikoje su aplinka virsta charakteriu. Temperamentas reiškia veiklos kiekybinį būdą, o gabumas- kokybinę.
3. Charakteriu: Sąveikos su aplinka rezultatas, atspindintis žmogaus vertybes, įsitikinimus ir elgesio normas.

Psichoanalitinė Teorija (Sigmund Freud)

Sigmund Freud sukūrė psichoanalitinę asmenybės raidos teoriją, kuri remiasi žmogaus lytinio potraukio kitimu, brendimu ir jo poveikiu asmenybės raidai. Jis išskyrė šias stadijas pagal tai, kokio pobūdžio erotinė veikla vyrauja:

• Oralinė (nuo gimimo iki 1 metų): Malonumų zona - burna. Čiulpimas ir kandžiojimas.
• Analinė (1-3 metai): Malonumų zona - išeinamoji anga.
• Falinė (3-5 metai): Malonumų zona - genitalijos.
• Latentinė (5-12 metų): Vyksta kokybiniai pokyčiai libido energijoje. Vystosi intelektas, vaiko energija nukreipiama naujų sugebėjimų vystymui.
• Genitalinė (paauglystė): Malonumų zona - lyties organai.

Freud taip pat išskyrė tris asmenybės struktūros dalis:

• Id (pasąmonė): Primityvioji, biologinė asmenybės pusė, kurioje slypi gyvybės ir mirties instinktai bei kitos biologinės paskatos. Id veikia pagal malonumo principą - nedelsiant gauti malonumą ir vengti nemalonumo/skausmo.
• Ego (sąmonė): Asmenybės dalis, atsakinga už realybės suvokimą ir poreikių patenkinimą atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Ego veikia pagal realybės principą - poreikių tenkinimas turi būti atidėtas, kol išorinė situacija leis patenkinti poreikius.
• Superego (sąmonė ir pasąmonė): Vidinės normos ir vertybės, kurios susiformuoja per auklėjimą ir socialinę kontrolę. Superego veikia kaip moralinis kompasas, reguliuojantis elgesį pagal visuomenės standartus.

Froidas teigia, kad tarp dviejų iracionalių asmenybės dalių ( id ir ego) vyksta pastovus, nors ir didžia dalimi pasąmoningas konfliktas. Kai ego pradeda nesisekti derinti šių jėgų reikalavimus žmogus patiria nerimą. Froidas tai vadino neurotiniu nerimu. Siekiant susitvarkyti su neurotiniu ir moraliniu nerimu, ego naudoja gynybos mechanizmus. Neigimas-neigiamą nerimą kelianti informacija.

Analitinė Psichologija (Carl Jung)

C. Jungas, žymus šveicarų psichiatras ir S. Freud mokinys, akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui, tačiau nesutiko su seksualistinio instinkto, kaip visą elgesį persmelkiančios jėgos, traktavimu. Šalia asmeninės pasąmonės termino jis įvedė kolektyvinės pasąmonės terminą, apibūdinantį tam tikrus iš protėvių paveldėtus psichinius darinius. ir to žmogaus tikslai, t.y. elgesiui reikšminga tiek praeitis, tiek ir ateitis.

Taip pat skaitykite: Paramos strategijos vaikams su psichikos negalia

Jungo asmenybės teorija teigia, kad asmenybę sudaro kelios diferencijuotos, bet tarpusavyje susijusios sistemos:

• Sąmonė: Psichikos dalis, kuri yra žinoma individui. Tai mintys, jausmai, dabartyje esantys prisiminimai. Sąmonės centras yra ego. Jis atsakingas už asmenybės vientisumą ir valią. Tai kaip archetipinės sąmonės šerdis.
• Asmeninė pasąmonė: Talpykla, kuri kaupia psichinį turinį, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nuslopintas. Joje slypi kompleksai. Kompleksas yra emocinį krūvį turinti minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa. Jie iš dalies yra savarankiški psichiniai dariniai. Jie gali daryti didelį įtaką žmogaus elgesiui ir kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus ir jo asmeninė pasąmonė yra užpildyta jam būdingais kompleksais, nuo kurio priklauso to žmogaus suvokimas.
• Kolektyvinė pasąmonė: Nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji sudaryta iš pirmapradžių vaizdinių - archetipų. Žmogus gimsta netuščias, bet su tam tikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savo protėvių tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipiškomis situacijomis. Kolektyvinė pasąmonė talpina visą dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, atgimusią kiekvieno žmogaus smegenų struktūroje. Iš jos išauga ego ir asmeninė pasąmonė. Kolektyvinės pasąmonės turinys yra visiški neprieinamas tiesioginiam pažinimui. Archetipas yra universali minties idėja, turinti emocinę galią. Tai tarsi pirminės, įgimtos, pačios bendriausios suvokimo ir elgesio schemos, lemiančios individo sąmonės turinį ir elgesį, tačiau tiesiogiai sąmonėje ar elgesyje nepasireiškiančios. Jis sieja jį su pasakomis, mitais. Pvz. vaiko ( simbolizuoja kažką naujo, kas reikalauja globos mumyse, motinos (kaip viską gimdanti ir viską paimanti į save).

Jungas ypatingą dėmesį skyrė personos, anima/animus, šešėlio ir savasties archetipams.

• Šešėlis: Tai tamsioji mūsų asmenybės pusė, kurią patys ne visai suvokiame arba mielai slepiame nuo savęs ir kitų. Šešėlis turi bruožus, kuriuos neigiamai vertina ir pats žmogus ir visa visuomenė.
• Persona (kaukė): Jungas teigia, kad persona egzistuoja dėl prisitaikymo, adaptacijos. Tai socialinis drabužis. Tarp privačios asmenybės ir viešos asmenybės (kaukės) turi būti išlaikytas deramas santykis. Pernelyg naudojantis kauke, žmogus praranda savo individualybės pojūtį.
• Anima ir animus: Anima- tai moteriški bruožai vyro asmenybėje., animus- vyriški bruožai moteryje. Šie du archetipai išsirutuliojo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties; jų dėka geriau vyrai ir moterys vieni kitus suprant. Anima suteikia vyrams švelnumo, moteriai- animus suteikia jėgų, drąsos, intelektą.
• Savastis: Visos psichikos centras. Apima ir sąmonę ir pasąmonę. Žmogus turi paisyti ko reikalauja savastis.

Asmenybės Tipologija (Carl Jung)

Jungo asmenybės tipologija remiasi dviem pagrindiniais aspektais:

• Orientacijos kryptis:
  • Ekstraversija: Psichinė energija, nukreipta į išorę, į objektyvų pasaulį.
  • Introversija: Psichinė energija nukreipta į vidų, į subjektyvų pasaulį.
• Asmenybės funkcijos:
  • Racionalios (mąstymas, jausmai): Mąstymas - sugebėjimas analizuoti įvykius, lyginti ir kurti apibendrinančias koncepcijas. Jausmai - realybė vertinama pagal tai, kokius ji jausmus sukelia.
  • Iracionalios (pojūtis, intuicija): Pojūčiai - fiksuojami įspūdžiai apie realybę. Intuicija - nuojauta, kažko žinojimas, bet negalėjimas paaiškinti, iš kur tai atsirado.

Kombinuojant orientacijos kryptį su dominuojančia funkcija galimi 8 deriniai. Pvz. ekstraversija su dominuojančia mąstymo funkcija.

Jungo nuomone, žmogaus tobulėjimas vyksta visą gyvenimą. Yra įgimtas psichologinio augimo instinktas. Galutinis tobulėjimo tikslas yra savęs realizacija - visų asmenybės aspektų diferenciacija ir harmoningas derinys. Asmenybės raidos procesui nusakyti jis vartoja individuacijos terminą, tai lyg vis labiau tapimas savimi, tuo kuo lemta tapti.

Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su elgesio sutrikimais

G. Allport Bruožų Teorija

Norėdami apibūdinti žmogaus asmenybę bandome išskirti charakteringiausius jo/s bruožus. Bruožas suprantamas kaip stabili elgesio, jausmų ir mąstymo tendencija. Bruožai apibūdinami dviem priešingais būdvardžiais (draugiška- nedraugiška, darbšti-tingi ir pan.). Suprasti reikia taip: kiek žmogus turi to bruožo.

• Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis.
• Bruožas yra varomasis elgesio elementas.
• Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai.
• Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito.
• Bruožą galima tyrinėti asmenybės ar visuomenės kontekste.
• Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo toje asmenybėje nėra.

Allport atrado 18 tūkst. sąvokų apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5tūkst. 2) individualūs bruožai t.y. unikalios asmenybės savybės paremtos individualiu patyrimu. Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis.

Allport išskyrė tris pagrindinius bruožų tipus:

1. Kardinalios dispozicijos: Tiek paplitusios, kad beveik visas individo elgesys yra nulemtas šių bruožų. Ji yra užvaldžiusi beveik visą žmogaus elgesį galima paaiškinti jos įtaka. Pvz. Don Žuanas, Don Kichotas ir t.t.
2. Centrinės dispozicijos: Tai tokios žmogaus elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jų gali būti 5-10.
3. Antrinės dispozicijos: Mažiau ryškūs ir mažiau įtakojantys asmenybę lemiantys skonį, politinius įsitikinimus, reakcija į tam tikras situacijas.

Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Nuostatos, motyvai, polinkiai yra organizuojami į visumą pagal tam tikrą principą. Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai yra savastis. Jis skyrė septynis jos aspektus: savo kūno suvokimas, asmeninis identitetas, savigarba, savasties plėtra, savęs vaizdas, racionalus savės valdymas, veržimasis į savastį.

Allport asmenybės teorija remiasi prielaida, kad egzistuoja dvi motyvacinės sistemos. Žmonių elgesį motyvuoja tiek poreikis prisitaikyti prie aplinkos, tiek poreikis augti ir siekti vis didesnės savęs aktualizacijos. Asmenybė yra dinamiška ir besivystanti sistema. Asmenybės vystymasis. Allport nuomone, naujagimis yra tik įgimtų savybių bei refleksų produktas. Jis neturi asmenybės. Vaiko varomoji jėga poreikis sumažinti skausmą ir padidinti pasitenkinimą, todėl elgesį galima paaiškinti pasaktinimo ir malonumo principu.Vėliau individas pasikeičia iš gyvenančio pagal įtamps mažinimo principus į gyvenantį pagal autonomiškus motyvus, neturinčius ryšio su įtampos mažinimu. Suaugęs žmogus suvokia, ką jis daro ir kodėl, t.y. planus nei išstumtus į pasąmonę vaikystės prisiminimus.

R.B. Cattel Asmenybės Bruožų Teorija

Jo teorijos pagrindą sudaro įvairių asmenybės bruožų aprašymas. Asmenybės bruožai - tai gana pastovi tendencija reaguoti tam tikru būdu įvairiose situacijose ir įvairiu laiku.

Bruožų klasifikacija:

• Paviršiniai bruožai: Tai elgesio charakteristikų visuma, kurios stebint visada būna kartu.
• Baziniai bruožai: Tai bazinės struktūros, iš kurių lyg iš plytų yra sudaryta asmenybė. Jie gali būti bendri ir unikalūs. Bendri daugiau ar mažiau reiškiasi per visus asmenis, pvz. introversija. Unikalūs, tai bruožai, kuriuos turi tik nedaugelis, pvz. Nuo bazinių bruožų priklauso žmogaus elgesio pastovumas. Baziniai bruožai pagal tai ką jie išreiškia yra skirstomi į gabumus, temperamento ir dinaminius bruožus.
  • Gabumai.
  • Temperamento bruožai: Tai konstituciniai reakcijos aspektai (reakcijos greitis, energingumas, emocinis reaktyvumas). Jis sudarė 16 asmenybės faktorių klausimyną, kuris apima bazinius bruožus, pvz.
  • Dinaminiai bruožai: Jie išryškėja žmogui siekiant tiklso. Tai elgesio motyvacija. Pvz. „labai noriu”.

H. Eysenk Asmenybės Teorija

H.Eysenk mano, jog daug skirtumų galima išreikšti dviem genetiškai sąlygojamis matmenimis; tai ekstraversija ir introversijaie emocinis pastovumas-nepastovumas.Ekstravertai ieško dirgiklių, nes jšų normalus smegenų sužadinimo lygis yra žemas. Emociškai pastovūs žmonės reaguoja ramiai, nes jų autonominė nervų sistema nėra tokia jautri kaip emociškai nepastovių žmonių. Jis tegia, jog asmenybės bruožai yra biologiškai sąlygoti.

B.F. Skinner Bihevioristinė Teorija

B.F. Skinneris teigia, kad žmogus gimsta be jokios patirties kaip švari lenta ir jį pripildo auklėjimas, mokymas ir mokymasis.

Pagrindiniai principai. Skineris neigė, kad žmogus yra autonomiškas ir jo elgesys priklauso nuo vidinių veiksnių (pasąmoninių impulsų, archetipų, todėl ir tuščiai filosofuoti nėrareikalo. , bruožų).jo manyma, elgesys priklauso tik nuo aplinkos sąlygų. Žmogaus vidus - tai juoda dėžė ir jos turinį ( mtyvus, instinktus, konfliktus, emocijas).

Temperamentas ir Charakteris

Temperamentas ir charakteris yra du svarbūs asmenybės komponentai, kurie daro įtaką žmogaus elgesiui.

Temperamentas - tai įgimtos psichikos ypatybės, lemiančios psichikos procesų eigos tempą, ritmą ir intensyvumą. Temperamento bruožai yra paveldimi ir sunkiai pakeičiami.

Charakteris - tai stabilių individualių asmenybės bruožų, besiformuojančių ir pasireiškiančių veikloje bei bendraujant, visuma, lemianti jai būdingus elgesio būdus. Charakterio bruožai yra stabilūs žmogaus elgesio bruožai, tapę pačios asmenybės savybėmis.

Charakterio struktūroje išskiriamos 4 bruožų grupės, išreiškiančios žmogaus požiūrį į tam tikrą veiklos pusę: į darbą (pavyzdžiui, darbštumas, polinkis kūrybiškumui, sąžiningumas darbe, atsakingumas, iniciatyvumas, atkaklumas ir kt.).

Etika ir Elgesys

Žmogaus elgesį taip pat reguliuoja etikos principai, kurie apibrėžia, kas yra geras ir blogas elgesys. Etika skirstoma į istorinę, metaetiką, normatyvinę ir taikomąją. Istoriškai susiklostė ir gero elgesio reikalaujantys trys autoritetai - Dievas, gamta (arba prigimtis) ir protas. Autoritetu pripažįstant Dievą elgesio standartas yra paklusti jo valiai ir vykdyti priesakus, pripažįstant gamtą, elgesio standartas yra jos dėsnių ir žmogaus prigimties paisymas, pripažįstant protą, geru laikomas racionaliu mąstymu grindžiamas elgesys.

Malonumai aukščiausiuoju gėriu laikomi hedonistinėje etikoje. Jos atstovai teigia, kad tuomet, kai tam tikro elgesio motyvas yra malonumai, žmogus turi apsispręsti ką rinktis - kūno, dvasinius malonumus ar abiejų atsisakyti tam, kad pasiektų ramybę. Elgesys, kai svarbiausias motyvas yra pasiekti galią, kyla iš gyvenimo, kaip varžybų, suvokimo. Aukščiausiuoju gėriu laikoma absoliuti valdžia, kurios siekiantys asmenys dažniausiai nesilaiko įprastų dorovės taisyklių.

tags: #savita #ass #turincio #asmens #elgesi