Vaikų, turinčių psichikos negalią, elgesys mokykloje: supratimas, iššūkiai ir paramos strategijos

Šiame straipsnyje nagrinėjami elgesio iššūkiai, su kuriais susiduria psichikos negalią turintys vaikai mokykloje, ir pabrėžiama ankstyvos intervencijos, palaikančios aplinkos ir bendradarbiavimo strategijų svarba.

Psichikos negalia ir jos paplitimas tarp vaikų

Psichikos negalia - tai terminas, apimantis įvairias psichikos sveikatos būkles, kurios gali turėti įtakos vaiko mąstymui, jausmams, elgesiui ar nuotaikai. Tai - vienas iš dažniausių psichikos sutrikimų tarp vaikų ir paauglių. Įvairiose užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad DSS (dėmesio stokos sutrikimas) paplitimas siekia 4-8 procentus ir yra 3-5 kartus dažnesnis tarp berniukų. Trečdaliui šis simptomas diagnozuojamas vaikystėje paprastai per laiką praeina, kitam trečdaliui išlieka labai švelnūs simptomai. O likusiems impulsyvus elgesys, hiperaktyvumas (nors pastarasis nėra būdingas visiems turintiems DSS) gali stipriai reikštis ir subrendus. Svarbu pažymėti, kad psichikos sveikatos problemos gali pasireikšti įvairiai, o kai kuriems vaikams gali būti sunku tiksliai išreikšti savo jausmus.

Elgesio iššūkiai mokykloje

Psichikos negalią turintys vaikai mokykloje gali susidurti su įvairiais elgesio iššūkiais, kurie gali turėti įtakos jų mokymuisi, socialinei sąveikai ir bendrai gerovei. Šie iššūkiai gali būti:

• Dėmesio ir susikaupimo sunkumai: Vaikams gali būti sunku išlaikyti dėmesį pamokose, laikytis instrukcijų ar užbaigti užduotis. Kaip teigia vienas žymiausių DSS specialistų, kentėjęs nuo šio ir disleksijos sutrikimų, Edwardas M. Hallowellas savo knygoje „Driven to Distraction“ („Nenorom išsiblaškęs“) „asmeniui, kuriam diagnozuotas DSS, raginimas labiau pasistengti tiek pat naudingas kaip trumparegiam patarimas labiau prisimerkti.“
• Impulsyvumas: Jie gali veikti neapgalvotai, pertraukti kitus arba turėti sunkumų laukiant savo eilės. Pirmasis gali pasireikšti negebėjimu kontroliuoti elgesį, - tokį sutrikimą turintis vaikas išsyk pasiduoda kiekvienam impulsui: klasėje šoka kalbėti nesulaukęs eilės arba būna fiziškai nesuvaldomas. Subartas supranta, kad elgiasi nederamai, bet tą akimirką nepajėgia susivaldyti.
• Hiperaktyvumas: Kai kurie vaikai gali būti pernelyg aktyvūs, neramūs arba turėti sunkumų sėdint ramiai.
• Emocinės reguliacijos sunkumai: Jiems gali būti sunku valdyti savo emocijas, dėl to gali kilti pykčio priepuoliai, dirglumas ar nerimas.
• Socialinės sąveikos sunkumai: Vaikams gali būti sunku suprasti socialinius ženklus, bendrauti su bendraamžiais arba laikytis socialinių taisyklių.
• Prieštaraujantis nepaklusnumo sutrikimas: Tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas.

Dėmesio stokos sutrikimas (DSS): iššūkiai ir galimybės

Lukui visada sunku susikaupti mokykloje. Per pamokas be paliovos dirsčiodavo į laikrodį: „Štai praėjo 15 minučių pamokos. Štai dabar pusvalandis. Kada tas skambutis? Kaip sunku susikaupti.“ Atrodytų, jog tai būdinga visiems svajoti linkusiems vaikams, bet iš tiesų jį vargina dėmesio stokos sutrikimas (DSS).

Kai kalbame apie vaiką, kuriam būdingas DSS, mintyse retai iškyla teigiamas paveikslas. Į galvą ateina tokie apibūdinimai kaip „nekantrus“ ir „išsiblaškęs“. Vaikai, turintys dėmesio stokos sutrikimą, ypač jeigu jis nediagnozuojamas ir negydomas, klasėje užliejami beveik nesiliaujančių pastabų lavina. Toks vaikas dažnai trukdo darbą - kalba ne laiku, nenustygsta vietoje, trikdo pamokos eigą, kliudo mokytis kitiems. Be to, esama stiprios koreliacijos tarp DSS ir nerimo bei savivertės bėdų, nes nuo šio sutrikimo kenčiantis žmogus patiria daug skausmingų išgyvenimų. Apie trečdalis tokių vaikų kenčia nerimo sutrikimus. O tarp suaugusiųjų - daugiau negu 40 % vyrų ir 50 % moterų.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės sindromo gydymas

Svarbu atsižvelgti į klaidingus įsitikinimus apie dėmesio stokos sutrikimo kamuojamus vaikus:

1. Dėmesio stokos sutrikimą lemia blogas vaiko elgesys. Nesunku suprasti, kaip dėmesio stokos sutrikimą turintys vaikai gali erzinti mokytojus, kuriems kasdien tenka sutelkti pulką mokinių užduočiai atlikti. Gausa neigiamų vertinimų gali pažeisti vaiko savivertę ir užgesinti bet kokią meilę mokslui. Šie judrūs vaikai nuolat girdi: „Ne! Viskas, ką tu darai, blogai“, „nedaryk to, sėdėk ramiai, tylėk“.
2. „Visi vaikai išauga“. Diagnozės kritikai tvirtina, kad negebėjimas sutelkti dėmesio ir nustygti vietoje tėra vaikystei būdingos ypatybės. Tai atskleidžia pagrindinę DSS sampratos klaidą - neva turintieji šį sutrikimą galėtų valdyti savo dėmesio galias, o bręsdami išaugtų šiuos sunkumus.
3. Tokie vaikai niekada nesugeba susikaupti. Vienas sunkumų, kylančių tiksliai diagnozuojant DSS vaikams ir suaugusiesiems, yra dažnas įsivaizdavimas, kad šį sutrikimą turintis asmuo, kaip ir liudytų apibrėžimas, nesugeba susikaupti.

Iš tiesų DSS turintis asmuo geba sutelkti ir nukreipti dėmesį į jį tikrai dominančius dalykus. Bet jeigu pareikalautumėte, kad jis taip atidžiai domėtųsi detalia jam neįdomaus asmens biografija, jo mintys nesuvaldomai padriktų. Visgi tai nėra valingo nedrausmingumo įrodymas.

Kaip padėti dėmesio sutrikimą turintiems vaikams?

1. Ilgalaikius paskatinimus keiskite trumpalaikiais, elgesio terapija ir asmeniniu ugdymu.
2. Ugdykite ir stiprinkime jų gabumus, o ne susitelkite į silpnybes.
3. Padėkite vaikui pažinti save ir nemenkinkite jų mokykloje ar namie.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas: supratimas ir gydymas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai

• Fiziniai simptomai: nors prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas pirmiausia pasireiškia elgesio ir emociniais simptomais, kartu su šiais požymiais gali pasireikšti ir kai kurie fiziniai simptomai. Gali būti stebimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai, dėl kurių vaikai gali jausti nuovargį ar irzlumą. Be to, kai kuriems vaikams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.
• Elgesio ir emociniai simptomai: Būdingiausi prieštaraujančio nepaklusnumo bruožai yra elgesio ir emociniai simptomai. Šie simptomai paprastai pasireiškia dažnais pykčio priepuoliais, nuolatiniu nepaklusnumu ir atsisakymu laikytis taisyklių ar nurodymų. Vaikai dažnai sąmoningai erzina kitus, kaltina kitus dėl savo klaidų ir patys lengvai sudirgsta. Jiems taip pat gali būti būdingas piktas ir kerštingas elgesys bei svyruojanti nuotaika.
• Socialiniai simptomai: Socialiniai prieštaraujančio nepaklusnumo simptomai labiausiai pasireiškia vaikui bendraujant su kitais žmonėmis, įskaitant šeimą, bendraamžius ir autoritetingus asmenis. Dėl agresyvaus elgesio ir polinkio kaltinti kitus, šiems vaikams dažnai sunku išlaikyti draugystę. Jie gali dažnai ginčytis su suaugusiaisiais ir atsisakyti paklusti taisyklėms, dėl to kyla problemų mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose. Be to, bendraudami su kitais jie gali atrodyti nemalonūs ar pikti, o tai dar labiau izoliuoja juos nuo bendraamžių.

Šių simptomų supratimas yra labai svarbus siekiant anksti nustatyti ir gydyti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą, siekiant išvengti galimų vaiko gyvenimo ir bendros raidos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys

• Šeimos veiksniai: Šeimos dinamika ir aplinka vaidina svarbų vaidmenį prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Vaikams, augantiems šeimose, kuriose taikomi nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, kyla didesnė sutrikimo išsivystymo rizika. Taip pat didesnė rizika susirgti yra vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose nuolat kyla nesutarimų arba kurių tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų, ypač elgesio sutrikimų, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: Mokymosi aplinka taip pat gali turėti įtakos prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos. Prie simptomų išsivystymo ir palaikymo gali prisidėti klasės, kuriose veiksmingai nesuvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika.
• Biologiniai veiksniai: Biologiniu požiūriu vaikai, turintys tam tikrų neurologinių sutrikimų arba patyrę smegenų traumą, gali būti labiau linkę patirti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus. Tam tikri genetiniai veiksniai taip pat gali būti svarbūs, nes vaikai, kurių tėvai yra sirgę prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais, dažniau patys suserga prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu.

Diagnozės ir gydymo metodai

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės įtaka gyvenimui

• Elgesio terapija: Elgesio terapija yra vienas veiksmingiausių prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymo būdų. Šios rūšies terapija siekiama nustatyti ir pakeisti elgesio modelius, dėl kurių vaikas patiria sunkumus. Dažnai taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET), kurios metu daugiausia dėmesio skiriama veiksmingų problemų sprendimo strategijų ugdymui, impulsų kontrolės gerinimui ir sveikesnių tarpasmeninių santykių įgūdžių ugdymui. Be to, tokiomis intervencijomis, kaip tėvų valdymo mokymas (PMT), siekiama suteikti tėvams įgūdžių ir strategijų, kurios galėtų teigiamai paveikti vaiko elgesį.
• Šeimos terapija: Šeimos terapija taip pat yra neatsiejama vaikų gydymo plano dalis. Šis metodas apima visą šeimą ir padeda gerinti bendravimą ir santykius šeimoje. Šeimos terapija gali padėti spręsti platesnės šeimos dinamikos, kuri prisideda prie trikdančio elgesio, problemas, padėti tėvams taikyti nuoseklias ir veiksmingas drausminimo strategijas ir sukurti labiau struktūruotą ir palankią namų aplinką.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir reikalauja vaiko, šeimos ir dažnai mokyklos ar kitų bendruomenės institucijų įsitraukimo. Ankstyva intervencija gali pagerinti prognozę ir padėti išvengti rimtesnių psichologinių ar elgesio sutrikimų.

Strategijos, kaip padėti psichikos negalią turintiems vaikams mokykloje

Norint sėkmingai paremti psichikos negalią turinčius vaikus mokykloje, būtinas bendradarbiavimas tarp mokytojų, tėvų ir kitų specialistų. Štai keletas veiksmingų strategijų:

1. Individualizuoti mokymo planai (IMP): IMP yra pritaikyti dokumentai, kuriuose išdėstyti konkretūs akademiniai ir elgesio tikslai, taip pat paramos paslaugos ir pritaikymai, reikalingi vaikui sėkmingai mokytis.
2. Elgesio valdymo strategijos: Mokytojai gali naudoti įvairias elgesio valdymo strategijas, kad padėtų vaikui valdyti savo elgesį klasėje. Tai gali būti teigiamas pastiprinimas, atlygio sistemos, pertraukos ir raminimo strategijos.
3. Socialinė ir emocinė parama: Mokyklos turėtų teikti socialinę ir emocinę paramą psichikos negalią turintiems vaikams. Tai gali būti individualios konsultacijos, grupinė terapija arba socialinių įgūdžių mokymas.
4. Sensoriniai pritaikymai: Kai kuriems vaikams gali būti naudingi sensoriniai pritaikymai, pavyzdžiui, rami zona klasėje, sensoriniai žaislai arba galimybė judėti pamokų metu. Kad laimėtų visi, tereikia labai nedaug - pritaikyti mokyklos aplinką kitokiam vaikui, pavyzdžiui, emocines perkrovas patiriantiems vaikams reikalingi žaidimų ar sensoriniai kambariai, kur jie galėtų nusiraminti.
5. Mokytojų mokymai: Mokytojai turėtų būti apmokyti apie psichikos negalią ir veiksmingas strategijas, kaip paremti šiuos vaikus klasėje.
6. Tėvų įtraukimas: Tėvai yra esminiai partneriai remiant psichikos negalią turinčius vaikus. Mokyklos turėtų reguliariai bendrauti su tėvais, kad aptartų vaiko pažangą, iššūkius ir strategijas, kurias galima įgyvendinti namuose ir mokykloje. Ieškokite dialogo su mokytojais: specializuotos mokyklos ne visada yra būtinos. „Jeigu tėvai sugeba nesusikoncentruoti į trūkumus ir paskirti daugiau laiko ištirti, kokių vaikas turi stiprių savybių, jeigu moka tai efektyviai perteikia mokytojams, tai tampa pagrindu dialogui. Tada mokytojai ieško tarp savo mokyklos programų tokios, kuri suteiks galimybę jūsų vaikui sublizgėti“ - teigia „Gateway“ mokyklos ir understood.org tinklalapio įkūrėjas Robertas Cunninghamas, turintis ilgos patirties ugdydamas tokius vaikus. Ne visi vaikai, turintys mokymosi problemų arba kitokias smegenis lankys ar turėtų lankyti specializuotą mokyklą.

Patarimai tėvams ir pedagogams

Bendravimo su vaiku strategijos

Efektyvus bendravimas su vaiku, kuriam diagnozuotas prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas, yra labai svarbus vaiko vystymuisi ir šio sutrikimo simptomų valdymui. Tėvai ir pedagogai, bendraudami su vaikais gali susidurti su tam tikrais sunkumais susijusiais su nepaklusnumu ar prieštaravimu. Svarbu prisiminti, kad empatiškos, kantrios ir supratingos pozicijos išlaikymas gali būti labai veiksmingas.

Aktyvus klausymasis yra labai svarbus šio proceso elementas. Parodydami, kad suprantame vaiko jausmus ir požiūrį, validuojame vaiko jausmus, o tai gali sumažinti dalį pasipriešinimo. Skatinkite atvirą ir nuoširdų dialogą ir stenkitės suprasti esmines problemas, kurios gali lemti vaikų priešišką elgesį. Be to, teigiamo pastiprinimo strategijų taikymas gali teigiamai paveikti vaiko elgesį. Pavyzdžiui, teigiamo elgesio, tokio kaip prašymų laikymosi ar kantrybės demonstravimo, pripažinimas ir apdovanojimas, gali motyvuoti vaiką dažniau kartoti tokį elgesį. Ši strategija gali palaipsniui nukreipti dėmesį nuo neigiamo elgesio ir padėti skatinti pozityvesnius elgesio modelius.

Aplinkos organizavimas

Vaiką supanti aplinka turi didelę įtaką prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomų valdymui ir progresavimui. Chaotiška ar nenuspėjama aplinka gali sustiprinti sutrikimo simptomus, todėl dažniau pasireiškia nepaklusnumo ar priešiškumo epizodai. Tėvai ir pedagogai turėtų stengtis sukurti nuspėjamą, ramią ir struktūruotą aplinką. Nuosekli rutina ir tvarkaraščiai bei aiškios taisyklės gali suteikti vaikui stabilumo ir nuspėjamumo jausmą. Žinojimas, ko tikėtis, gali sumažinti nesaugumo ar sumaišties jausmą, kuris gali paskatinti prieštaraujantį elgesį. Be to, prie struktūruotos aplinkos kūrimo gali prisidėti ir aiškiai apibrėžtų pasekmių už taisyklių pažeidimą taikymas. Užtikrinimas, kad šios pasekmės būtų teisingos ir nuoseklios, padeda vaikui suvokti veiksmų ir pasekmių ryšį, skatina atsakomybę.

Taip pat skaitykite: Streso poveikis sveikatai

Aiškūs lūkesčiai vaikui

Tėvai ir pedagogai turėtų bendradarbiauti siekdami nustatyti aiškius ir realius vaiko elgesio lūkesčius. Tai galima daryti įtraukiant vaiką į diskusiją, kad jis jaustų atsakomybę ir įsipareigojimą dėl šių lūkesčių. Taip pat svarbu nustatyti nuoseklias ir teisingas pasekmes už taisyklių pažeidimus. Pasekmės turėtų būti proporcingos elgesiui ir visada nuosekliai vykdomos, kad būtų išvengta painiavos ar manipuliacijų. Teigiamo elgesio pastiprinimas pagyrimais, apdovanojimais ar privilegijomis gali motyvuoti vaiką laikytis taisyklių ir dažniau rodyti teigiamą elgesį.

Labai svarbu pažymėti, kad strategijos turėtų būti nuoseklios įvairiose aplinkose. Tai apima namus, mokyklą ir bet kokią kitą aplinką, kurioje vaikas dažnai bendrauja. Vienodas požiūris į sutrikimo valdymą gali sustiprinti nustatytas taisykles ir lūkesčius, padėti vaikui saugiai jaustis ir taip prisidėti prie jo pažangos.

Paramos ir pagalbos svarba

Darbas su psichologu

Vienas iš svarbiausių komponentų, padedančių įveikti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą, yra profesionali pagalba, pavyzdžiui, darbas su psichologu. Psichologas, turintis specialų darbo su elgesio ir emocijų sutrikimais parengimą, gali pasiūlyti veiksmingus gydymo metodus, pritaikytus unikaliems vaiko poreikiams. Tai gali būti individuali terapija, kurios metu siekiama padėti vaikui išmokti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, kaip veiksmingiau valdyti savo emocijas ir elgesį. Vaikas mokosi, kaip susidoroti su frustracija, tinkamiau reikšti savo jausmus ir įsitraukti į bendradarbiavimu pagrįstą elgesį. Be to, psichologai gali suteikti tėvams ir pedagogams įgūdžių ir strategijų, paaiškinančių kaip elgtis situacijose, kurios iššaukia vaiko prieštaraujantį elgesį, ir nurodyti, kaip skatinti ir stiprinti teigiamą elgesį. Šios rekomendacijos gali padėti suaugusiesiems sukurti vaiko emociniam augimui ir raidai palankią aplinką.

Parama šeimai

Šeimos parama atlieka esminį vaidmenį valdant prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus. Tėvų, kaip pagrindinių globėjų, reakcijos ir atsakas į vaiko elgesį gali turėti didelę įtaką sutrikimo eigai. Pavyzdžiui, išlaikant ramų ir empatišką elgesį, reaguojant į vaiko nepaklusnumą, galima deeskaluoti galimus konfliktus ir sukurti palankesnę atmosferą. Be to, šeimos narių dalyvavimas terapijos sesijose gali būti naudingas. Taip jie gali sužinoti apie sutrikimą, jo pasekmes ir veiksmingas valdymo strategijas. Supratus sutrikimo prigimtį, gali sumažėti kaltės ir nusivylimo jausmai. Tai padeda kurti labiau palaikančią ir kantresnę šeimos aplinką.

Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas

Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas yra dar vienas labai svarbus aspektas valdant prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus. Kadangi vaikai daug laiko praleidžia mokykloje, mokytojai dažnai būna įvairių sutrikimo apraiškų liudininkai. Palaikant atvirą bendravimą apie vaiko elgesį, pažangą ir iššūkius galima užtikrinti nuoseklias elgesio valdymo strategijas įvairiose aplinkose. Be to, mokytojai gali padėti vaikui pritaikydami tam tikras klasės strategijas.

Įtraukties svarba

Šiaulietė Jurgita prisipažino visada galvojusi, kad „kitokios“ išvaizdos, elgesio, mąstymo vaikams, geriau mokytis atskirai. Bet suabejojo pamačiusi pamoką sūnaus klasėje. Septintokai aptarinėjo M. Haddon knygą „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“, kurios herojus Kristoferis turi autizmo spektro sutrikimą. Vienas berniukas kalbėjo itin lėtai, sunkiai tardamas žodžius, užsikirsdamas. „Galvojau, klasė neištvers, pritrūks kantrybės klausytis. Priešingai, klasės draugai ne tik išklausė, bet ir pagyrė, kad šį kartą Julius aptarė net 3 veikėjo savybes, - stebėjosi Jurgita. Baimės atsiranda dėl nežinojimo, dėl stigmų. Vieni tėvai baiminasi, kad jų vaikas pradės blogiau mokytis, patirs agresiją, suprastės mokymosi kokybė, jei klasėje bus kitoks vaikas. „Mūsų vaikai dažniausiai ugdomi Specialiojo ugdymo centre, Ringuvos specialiojoje ar Logopedinėje mokyklose. Viskas būtų gerai, šiose įstaigose puikiai vaikais pasirūpinama, - sakė Vilma Vaitkienė, Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos Šiaulių skyriaus koordinatorė. - Tačiau Dauno sindromą turintys vaikai linkę kopijuoti ir augdami su įprastos raidos vaikais žymiai daugiau pasiektų, taptų savarankiškesni. Bendrauti jiems naudinga. Jie mėgdžioja aplinką, kopijuodami mokosi, greičiau vystosi, socializuojasi. Be to, labai skirtingi sutrikimo lygiai, ir kai kurioms „saulytėms“ visai nedaug pagalbos tereikia. „Specialioji mokykla nėra blogai, bet joje vaikas bendrauja tik su tokiais pačiais, jose elgiamasi globėjiškai, vaikai netenka galimybės priimti iššūkius, - sako Simona Artimavičiūtė-Šimkūnienė, neįgaliųjų, turinčių proto (ar )psichikos negalią, ir jų šeimų ekspertė. Bėda, kad vis dar trūksta kvalifikuotų pagalbos specialistų, asistentų, mokytojams nepakanka žinių apie negalias. „Atskirdami kitokius vaikus, mes užkertame kelią jiems išaugti visaverčiais, aktyviais žmonėmis - užuot išugdę, sustipriname jų negalėjimą ir taip kuriame išlaikytinių sistemą, - konstatuoja ekspertė. Nebeatskirsi, kad pagal pritaikytą ar individualizuotą programą mokėsi. Kai kas užsienyje dirba, daugelis jau savo šeimas sukūrę, augina vaikus.

Sėkmės istorija

„Visuomenės požiūris smarkiai keičiasi. Nesame pajutę, kad kas nors mus blogiau vertintų dėl to, kad dvylikametis sūnus Mykolas turi judėjimo negalią, - sakė Lina Bagdonienė. - Susibūrėme į asociaciją „Maži žingsneliai“, propaguojame pozityvų gyvenimo būdą.“ Kol buvo mažas, berniukas lankė vaikų darželį specialiojo ugdymo centre. Mama dėkinga psichologams, kurie rekomendavo mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, nes vaiko intelektas normalus. Svarstė, kas būtų geriau: pradinė, kur panašios sąlygos kaip darželyje, ar didelė progimnazija. Vis dėlto pasirinko „Romuvos“ progimnaziją ir nenusivylė. Sūnui paskirtas asistentas, kurio pagalba labai reikalinga. Iš pradžių buvo nuogąstaujančių tėvų, kad negalią turinčiam vaikui reikės daug dėmesio, nukentės kitų mokinių ugdymo kokybė. Tačiau puiki pradinių klasių mokytoja Regina Keblienė suformavo pozityvų bendraklasių, jų tėvelių ir visos mokyklos bendruomenės požiūrį į Mykolą. „Nesumenkinu kitų mokytojų indėlio, tačiau Reginai tai buvo didžiausias iššūkis, jos pedagoginė patirtis ir žmogiškumas davė pradžią. Jai tikrai labai didelis dėkui už viską“, - kalbėjo Lina. Net sportinėse varžybose mokytoja rasdavo Mykolui tinkamą vaidmenį; negali bėgti - būsi teisėjas.

tags: #psichine #negalia #turincio #vaiko #elgesys #mokykloje