Savižudybės - tai sudėtinga visuomenės sveikatos problema, kurią lemia daugybė rizikos veiksnių. Lietuva, nors ir pasiekė pažangą mažinant savižudybių skaičių, vis dar išlieka viena iš šalių, kur šis rodiklis yra vienas aukščiausių Europoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama savižudybių statistika Lietuvoje, ypač tarp sergančiųjų psichikos ligomis, aptariami naujausi moksliniai tyrimai, atskleidžiantys biologinius ir socialinius savižudybės rizikos veiksnius, ir analizuojamos prevencijos galimybės.
Bendras savižudybių skaičius Lietuvoje
Higienos instituto duomenimis, savižudybių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik dvigubai per pastaruosius 13 metų: 2010 m. užfiksuota 1018 savižudybių, o 2023 m. - 562. Nepaisant šio teigiamo pokyčio, Lietuva vis dar išsiskiria liūdna statistika Europoje.
Pasak gydytojos O. Davidonienės, ilgą laiką į viršų kilusi savižudybių kreivė Lietuvoje pagaliau ėmė leistis žemyn. Tačiau tai vis tiek tris kartus daugiau nei vidutiniškai žudomasi Europos Sąjungoje. Liūdna, kad dažniausiai nusižudo darbingo, nuo 25 iki 50 metų, amžiaus vyrai.
Psichikos ligos kaip rizikos veiksnys
Nors žudosi ne tik psichikos ligomis sergantys žmonės, tačiau dėl psichikos sutrikimų, ypač klinikinės depresijos, stipriai padidėja savižudybių rizika. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje psichikos ligomis serga daugiau kaip 500 mln. žmonių, o maždaug 1-2 procentams iš jų diagnozuota psichozinė liga.
Pasak gydytojos, sergantieji sunkia depresija ar šizofrenija 46 proc. dažniau nei šiomis ligomis nesergantys žmonės miršta pirma laiko dėl fizinės sveikatos sutrikimų. Laiku nediagnozuotos ar negydomos psichikos ligos gali tapti savižudybės priežastimi.
Taip pat skaitykite: Socialinė Sanglauda ir Savižudybės
Depresija ir savižudybės
Depresija yra viena iš pagrindinių savižudybių priežasčių. M. Marcinkevičius teigia, kad savižudybės be depresijos beveik nebūna, o depresija ir alkoholizmas yra labai pavojinga kombinacija.
Kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės. Spalio 1 d. „Eurostat“, remdamasi išplėstiniais interviu su Europos Sąjungos (ES) gyventojais, pernai pateikė skaičiavimus rodančius, kad chroniška depresija serga 7,2 proc. ES gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva, lygiai kaip ir Estija, yra vos žemiau Bendrijos vidurkio ‒ 7 proc.
M. Marcinkevičius teigia, kad Lietuvoje žmonės vengia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir tai yra didelė problema. Todėl tikrasis sergamumas depresija pas mus tikrai didesnis nei rodo diagnozių statistika.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tyrimai
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tyrėjų komanda šiuo metu atlieka tyrimą, kurio tikslas - atrasti kraujyje specifinius biožymenis, ateityje padėsiančius identifikuoti žmones, linkusius į savižudybę, kad būtų galima jiems laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Komanda tyrė tris grupes žmonių: bandžiusių nusižudyti, sergančių depresija, bet nebandžiusių nusižudyti ir psichikos ligomis nesergančių ir nebandžiusių nusižudyti (kontrolinė grupė). Iš viso tyrime dalyvavo 150 18-65 metų amžiaus žmonių.
Taip pat skaitykite: Savižudybės prevencija Lietuvoje
Psichiatras R. Strumila aiškina, kad nors depresija ir savižudybė yra susijusios, bet biologiniu požiūriu tai nėra tie patys procesai. Tyrimo metu ieškoma ir tokių biožymenų, kurie yra susiję su savižudišku elgesiu nepriklausomai nuo depresijos diagnozės.
Genetikė L. Ambrozaitytė teigia, kad šiuo metu vykdomi tyrimai ir jų analizė yra susiję su farmakogenetiniais žymenimis, siekiant pritaikyti personalizuotą mediciną ir sudaryti individualų gydymo planą kiekvienam pacientui.
Taip pat vyksta lyginamoji Lietuvos ir Pietų Korėjos kraujo mėginių rezultatų analizė, siekiant nustatyti metilinimo profilį ir ieškoti skirtumų, nes Pietų Korėjos populiacija taip pat pasižymi aukšta savižudybių statistika.
Alkoholio vartojimas ir savižudybės
Anksčiau publikuotame moksliniame straipsnyje tyrėjų komanda paskelbė savo naują atradimą - smarkiai padidėjęs etanolio metabolizmo produktas fosfatidiletanolis (PEth) tiriamųjų kraujyje parodė trijų mėnesių lėtinį alkoholio vartojimą neseniai bandžiusiųjų nusižudyti asmenų grupėje.
Gydytojas psichiatras teigia, kad lėtinis alkoholio vartojimas pastaruosius tris mėnesius apie keturis kartus padidina savižudybių bandymų riziką jau bandžiusių nusižudyti asmenų grupėje, palyginti su žmonėmis, kurie kreipėsi dėl depresijos.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims
Tyrimai parodė, kad bandžiusiųjų nusižudyti grupėje buvo labai ryškus neatitikimas tarp to, ką žmonės teigė apie alkoholio vartojimą, ir objektyvių tyrimų rezultatų.
Adrenokortikotropinis hormonas (AKTH) ir suicidinės mintys
Naujausiame tyrime, kuriam vadovavo R. Strumila, nustatyta, kad, nepriklausomai nuo depresijos sunkumo, ja sergantys asmenys turi mažiau suicidinių minčių, jei jų kraujyje yra didesnis adrenokortikotropinio hormono (AKTH) kiekis.
Kiti rizikos veiksniai ir prevencijos galimybės
Savižudybių skaičius priklauso ir nuo ekonominės situacijos. Per ekonominę krizę žmonės praranda darbus, nebeišgali sumokėti paskolų ar kreditų, vienas iš savižudybės rizikos veiksnių yra skurdas.
Savižudybių skaičius įvairiuose Lietuvos regionuose nevienodas. Daugiausia savižudybių registruojama Varėnoje, Zarasuose, Kupiškyje, Kelmėje. Čia žmonės žudosi penkis kartus dažniau nei didžiuosiuose miestuose. Savižudybės dažnesnės tuose regionuose, kur didesnis skurdas, nedarbas.
Prevencinės priemonės
Svarbu lėšas skirti ne tik ligoms gydyti, bet ir prevencinėms programoms. Prevencinės programos turi būti taikomos šeimose, vaikų ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, darbovietėse, taip pat laisvalaikio įstaigose. Žmonės turėtų daugiau žinoti apie psichikos sutrikimus, jų gydymą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 40 psichikos dienos stacionarų, daugelis jų integruoti į bendrąsias ligonines. Juose teikiama daug įvairių paslaugų: muzikos, judesio, dailės, šviesos terapijos, taip pat įvairių užimtumo veiklų, vyksta socialinių įgūdžių grąžinimo arba formavimo užsiėmimai, taikoma grupinė ir individuali psichoterapija.
Nevyriausybinių organizacijų veikla
Aktyvesnė nevyriausybinių organizacijų veikla taip pat prisideda prie savižudybių mažinimo. Balandžio 15-19 dienomis šešiuose Lietuvos miestuose JAV ambasada Lietuvoje kartu su JAV kino diplomatijos programa „American Film Showcase“ ir emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“ rodys amerikiečių režisierės Lisos Klein dokumentinį filmą „Žodis iš S raidės“ apie tylą, supančią savižudybių klausimą.
Mitai apie savižudybes
Viena iš kliūčių, trukdančių pastebėti savižudybės riziką ir suteikti reikiamą pagalbą - klaidingi įsitikinimai apie savižudybes, arba kitaip tariant, mitai. Svarbu suprasti, kad kalbantys apie savižudybę tikrai nesižudo, savižudybė nėra impulsyvus veiksmas, nėra vienos konkrečios savižudybės priežasties, savižudybė nėra nei stiprių, nei silpnų žmonių poelgis, o paklausus prislėgto žmogaus, ar jis turi minčių apie savižudybę, negalima jo paskatinti nusižudyti.
Onkologinių ligonių savižudybių rizika
Onkologinių ligonių savižudybių rizika yra net 30 proc. Dauguma žmonių, sužinoję apie vėžio ligą, jaučiasi sugniuždyti, tad tokia diagnozė gali būti ir svarus savižudybės rizikos faktorius.
Tyrimo rezultatai atskleidė didžiausios Lietuvos onkologinių pacientų savižudybių rizikos grupes: tai pacientai, kuriems nustatytas išplitęs navikinis procesas, blogos prognozės piktybinis navikas, taip pat 50 metų ir vyresni, žemesnio išsilavinimo, vieniši bei kaime gyvenantys vėžiu sergantys asmenys. Taip pat buvo išsiaiškintas kritinis savižudybių rizikos laikotarpis, kuris sekė iškart po vėžio diagnozės nustatymo.
Pagalba onkologiniams pacientams
NVI teikia psichologinę pagalbą onkologiniams pacientams. Kiekvienas į NVI kliniką patekęs pacientas kiekvienos hospitalizacijos metu pirmiausiai užpildo Distreso Termometro (DT) klausimyną. Jei pacientas DT 10 balų skalėje nurodo, kad jo jaučiamas distresas yra 7 balai ir aukščiau, jam iš karto suteikiama psichologinė pagalba.
tags: #savizudybiu #statistika #tarp #serganciuju #psichikos #ligomis