Įvadas
Savižudybės - tai sudėtinga visuomenės sveikatos problema, turinti didžiulį poveikį tiek individams, tiek visai visuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėjama savižudybių rizika, susijusi su fizine ir psichikos sveikata, aptariamos prevencijos priemonės ir pagalbos galimybės Lietuvoje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Lietuvos sveikatos strategija, siekiama mažinti savižudybių skaičių ir gerinti psichikos sveikatą.
Savižudybių Situacija Lietuvoje: Tendencijos Ir Iššūkiai
Lietuvoje savižudybių problema išlieka aktuali, nors pastaraisiais metais stebimas tam tikras gerėjimas. Remiantis Lietuvos higienos instituto duomenimis, savižudybių skaičius per pastaruosius trejus metus sumažėjo 20 proc., o 2017 m. buvo užfiksuotas mažiausias skaičius nuo Nepriklausomybės atkūrimo (748 savižudybės). Tačiau Lietuvos sveikatos strategijoje numatytas ambicingas tikslas - per ateinančius trejus metus savižudybių skaičių sumažinti 36 proc., o iki 2025 m. dar labiau.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto psichologo, Suicidologijos tyrimų centro vadovo doc. dr. Pauliaus Skruibio teigimu, psichologai kol kas negali tiksliai atsakyti, kas lėmė savižudybių skaičiaus mažėjimą, nes sistemingų tyrimų šia tema nėra. Tačiau jis pabrėžia, kad pasikeitė visuomenės nuostatos savižudybių problemos atžvilgiu.
Savižudybių Prevencijos Strategijos Lietuvoje
Visuomenės Nuostatų Keitimas
Doc. P. Skruibis teigia, kad prieš dešimt metų daugiausia dėmesio buvo skiriama emocinės ir psichologinės paramos telefonams. Nors jie svarbūs, tačiau apima tik vieną problemos sprendimo dalį. Šiuo metu atsirado ir išplito psichikos sveikatos specialistų ir kitų žmonių, susijusių su suicidinės rizikos asmenimis, mokymai, savivaldybių lygmeniu veikia savižudybių prevencijos programos.
Savivaldybių Iniciatyvos
Kaip pavyzdį, doc. P. Skruibis mini Kupiškio rajono savivaldybę, kur specialistai aiškiai susitarė, kas ką daro, jei žmogus užsimena apie savižudybę, kur jį nukreipia, kaip bendradarbiauja su psichikos sveikatos centru ir kitais specialistais. Tai svarbi iniciatyva, leidžianti panaudoti jau turimus resursus ir efektyviai įgyvendinti algoritmus, numatančius bendradarbiavimo tarp specialistų eigą ir taisykles.
Taip pat skaitykite: Socialinė Sanglauda ir Savižudybės
"Vartininkų" Mokymai
Kita svarbi prevencijos priemonė yra vadinamųjų „vartininkų“ mokymai. „Vartininkais“ laikomi tie žmonės, kurie turi didžiausią tikimybę savo darbe susidurti su asmeniu, galvojančiu apie savižudybę, mėginusiu nusižudyti arba patyrusiu artimojo savižudybę. Tai gali būti šeimos gydytojai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai ir pan. Jie apmokomi atpažinti rizikos ženklus ir tinkamai reaguoti.
Savižudybės Rizikos Įvertinimo Ir Valdymo Metodas (CAMS)
Vilniaus universiteto suicidologai, bendradarbiaudami su partneriais iš užsienio šalių, Lietuvoje pradėjo taikyti savižudybės rizikos įvertinimo ir valdymo metodą (CAMS). Šis metodas yra mokslo įrodymais grįstas efektyvus pagalbos būdas asmenims, galvojantiems apie savižudybę. Naudojant CAMS metodą psichiatrams ir psichologams siūlomas papildomas įrankis savižudybės rizikai įvertinti, teikiamos pagalbos efektyvumui padidinti ir savižudybės grėsmei sumažinti. Anot doc. P. Skruibio, CAMS metodas labai tinkamas, kai žmogus yra ūmioje krizinėje situacijoje, jam tuo momentu labai sunku, kyla minčių nusižudyti.
Paslaugų Prieinamumo Gerinimas
Doc. P. Skruibis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje trūksta specializuotų ambulatorinių centrų, kurie teiktų pagalbą žmonėms, ilgą laiką galvojantiems apie savižudybę, nuolat patiriantiems krizes, žalojantiems save, ne vieną kartą jau mėginusiems nusižudyti. Tokios paslaugos dabar prieinamos tik privačiai, o tai veda prie socialinės atskirties.
Savižudybių Priežastys Ir Rizikos Veiksniai
2018 m. Vilniaus universiteto Suicidologinių tyrimų centro mokslininkai, atlikę savižudybių atvejų analizes Vilniaus mieste, nustatė, kad žmonės prieš nusižudant dažniausiai vis dėlto kreipiasi pagalbos. Dažniausios tyrimo dalyvių įvardytos jų artimųjų savižudybių priežastys - psichikos sveikatos (63 proc.), santykių (50 proc.) ir fizinės / somatinės sveikatos (44 proc) problemos. 2018 m. analizės duomenimis, 69 proc. vilniečių prieš savižudybę lankėsi pas gydytojus (dažniausiai pas šeimos). 38 proc. jų buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai. Fizinės sveikatos sutrikimų turėjo 75 proc. nusižudžiusių žmonių.
Tyrimas parodė, kad sveikatos priežiūros įstaigoje pacientai gavo tinkamą medicininę pagalbą, bet psichologiškai jiems nepalengvėjo. Todėl labai svarbu, kad ir bendrosios praktikos gydytojai išmanytų psichologinius aspektus su pacientu aptardami diagnozę ir gyvenimą po jos nustatymo.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims
Artimųjų Pagalba Ir Informavimas
Didžioji dauguma (61 proc.) tyrimo dalyvių minėjo, kad jų nepasiekė jokia informacija apie psichologinę pagalbą, skirtą nusižudžiusiųjų artimiesiems, nors ji teikiama asociacijoje „Artimiems“. Doc. P. Skruibis pabrėžia, kad būtina įdiegti sistemą, kad nusižudžiusiojo artimieji, kurie patys tampa padidėjusios rizikos grupės dalimi, būtų nukreipiami gauti specializuotą psichologinę pagalbą.
Alkoholio Vartojimas
Reikšmingai didelė prieš tai tyrimuose dalyvavusių nusižudžiusių žmonių artimųjų dalis pakalbiuose su psichologais nurodė, kad dalis vyrų, kurie nusižudo, dažnai turi alkoholio vartojimo problemų, o dėl to neretais atvejais praranda vairuotojo pažymėjimą.
Psichikos Sveikatos Stiprinimas Ir Prevencija
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė teigia, kad žmonių susiskaldymas, diskriminacija bet kokiu pagrindu, smurtas, neapykantos skleidimas, dėl pasaulinės pandemijos pasikeitusios darbo sąlygos ir santykiai, išryškėję mobingo atvejai - veiksniai, kurie daro įtaką visuomenės psichikos sveikatai. Ji pabrėžia, kad šie psichikos sveikatos rizikos veiksniai dažnai yra nematomi, nes išeina už sveikatos sistemos ribų.
Komunikacijos Svarba Ir Atsargumas
V. Andreikėnaitė teigia, kad apie savižudybes kalbėti būtina, tačiau svarbu tai daryti ypač atsargiai ir jautriai. Perdėtas ir netinkamas savižudybių komunikavimas gali suveikti priešingai ir net kartais paskatinti žmones pakelti prieš save ranką. Romantizuotas, dramatizuotas įvykusių savižudybių vaizdavimas, smulkiai nupasakotos detalės, nusižudžiusiojo nuotraukų ar laidotuvių akimirkų viešinimas, ar juo labiau vienos savižudybės priežasties ieškojimas formuoja klaidingas nuostatas, kursto neapykantą, ieškant kaltų, skaldo visuomenę bei tokiu būdu neigiamai veikia visuomenės psichikos sveikatą. Komunikuojant visuomet būtina pateikti aiškią prevencinę žinutę, jog savižudybė - ne išeitis.
Ankstyvasis Įsikišimas Ir Raštingumo Didinimas
V. Andreikėnaitė pabrėžia, kad prasidėjusias krizes, minčių apie savižudybę ženklus galima pastebėti iš anksto, jei esame atviri šioms temoms ir norime pastebėti. Ji ragina tiesiai paklausti apie savižudybę, pastebėjus, pajautus ar išgirdus, kad žmogus patiria krizę.
Taip pat skaitykite: Valstybinis psichikos sveikatos centras
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje didžiausia psichikos sutrikimų prevencijos dalis skirta aukštos rizikos žmonėms, kurie yra matomi sveikatos sistemos pacientai. Trūksta psichikos sveikatos raštingumo, kad žmonės suprastų, kuo svarbu ir kada reikėtų kreiptis pagalbos ar stiprinti savo psichikos sveikatą. Taip yra dar ir dėl vyraujančios stigmos - kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus vis dar tabu, ypač oficialiai. Todėl į prevencines programas svarbu įtraukti ir žemos rizikos žmones ir taip pat stiprinti psichikos sveikatą, remiantis viso gyvenimo požiūriu - nuo prenatalinio laikotarpio iki mirties.
Apsauginiai Veiksniai
V. Andreikėnaitė teigia, kad psichikos sveikatos stiprinimas susideda ir iš apsauginių veiksnių palaikymo - palankūs tėvystės įgūdžiai, artimi tarpusavio santykiai, geri bendravimo ir socialiniai įgūdžiai, tolerancija „kitokiam“, visuomenės netolerancija smurtui. Šie veiksniai dažnai nematomi, nes išeina už sveikatos sektoriaus ribų, tačiau jie labai reikšmingi.
Pagalbos Galimybės Lietuvoje
Jei kyla įtarimų dėl savižudybės rizikos artimoje aplinkoje, labai svarbu neatstumti krizę patiriančio žmogaus, nepalikti jo ar jos vienumoje, išklausyti, padėti ar paskatinti gauti specializuotą psichikos sveikatos pagalbą (paskatinti kreiptis pagalbos į konsultuojančius psichologus, gyd. psichoterapeutus ar psichiatrus).
Specializuotą pagalbą galima gauti, kreipiantis į:
- Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centrą M.K. Čiurlionio g.
- Psichologinį konsultavimą Socialinių paslaugų centre, Veisiejų g.
- „Pagalbos moterims linija“ - rašyti el. paštu.
- Pagalba nusižudžiusių artimiesiems teikiama el. paštu.
- „Sidabrinė linija“ - draugystės pokalbiai emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms.
- Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per „Messenger“ ar „Skype“ be išankstinės registracijos ir nemokamai.