Įvadas
Sąžiningumas - tai ne tik moralinė vertybė, bet ir svarbus asmenybės bruožas, lemiantis žmogaus elgesį, santykius su kitais ir savęs suvokimą. Straipsnyje nagrinėjama sąžiningo žmogaus psichologija, sąžinės formavimosi etapai, vidiniai ir išoriniai veiksniai, darantys įtaką sąžiningumui, bei sąžiningumo ryšys su pasitikėjimu savimi. Taip pat aptariami psichologiniai efektai, kurie gali paveikti žmogaus savęs suvokimą ir elgesį.
Sąžinė ir jos reikšmė
Sąžinė - tai vidinis kompasas, padedantis atskirti gėrį nuo blogio ir priimti teisingus sprendimus. Sąžiningas elgesys reiškia atvirą asmeninių vertybių laikymąsi, o ne prisitaikymą prie aplinkinių reikalavimų. Sąžiningumas yra viena iš pamatinių žmogaus vertybių, o sąžiningas žmogus blogo darbo nepadarys. Jis visada elgsis sąžiningai, sąžiningai dirbs, prisiims savo kaltę ir nesistengs jos suversti kam nors kitam.
Sąžinė psichologijos perspektyvoje
Psichologai sąžinę dažnai tapatina su super-ego (virš-aš), kuris yra asmenybės dalis, atsakinga už moralę ir idealus. Sąžinė yra tarsi plačiašaknis medis, užpildantis vidinę ir išorinę žmogaus gyvenimo erdvę. Žmogiškoje egzistencijoje nėra nieko, kas nebūtų susiję su sąžinės kamienu. Sąžinė yra žmoniškumo šaltinis, asmenybės centras, kuriame pergyvenama dorinių vertybių sankirta, gėrio, blogio ir kaltės jausena.
Sąžinės ir super-ego skirtumai lemia skirtingus kaltės jausmus. Sąžinė pripažįsta padarytą blogį, gailisi prarastos meilės, nerimastauja, išpažįsta, atgailauja, atlygina nuostolius ir taip atranda sielos ramybę. Tuo tarpu iš super-ego kylantis kaltės jausmas yra pasąmoninis, o moralinis jo turinys individui nėra žinomas.
Sąžinės iškraipos: sociopatai ir skrupulatai
Psichologinėje plotmėje egzistuoja sąžinės iškraipų, tokių kaip sąžinės trūkumas (antisocialinė - psichopatinė asmenybė) ir sąžinės perteklius (skrupuliatinė asmenybė). Sociopatai yra žmonės su per maža sąžine, o skrupulatai - su per didele. Sociopatas savo elgesyje nemato jokio nusižengimo ir neišgyvena kaltės jausmo, o skrupulatas visur savo elgsenoje regi nuodėmę ir jaučia kaltę.
Taip pat skaitykite: Kas yra sąžiningas elgesys?
Sąžinės formavimosi etapai
Sąžinė nėra įgimtas dalykas, ji formuojasi žmogaus gyvenimo eigoje, patiriant įvairias situacijas ir sąveikaujant su aplinka.
Sąžinė kaip laisvo apsisprendimo aktas
Sąžinė yra dvasinė galia, skirianti gerą nuo blogo ir pritaikanti moralės principus konkrečioje situacijoje. Sąžinė atsako į klausimą, kaip deramai ir teisingai pasielgti čia ir dabar. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo pažinimo, įvertinimo ir pritaikymo. Asmuo privalo žinoti, kas yra teisu ir derama, įvertinti konkrečias sąlygas, kuriose jis yra, ir toms sąlygoms taikyti doros principus.
Sąžinės fazės
Sąžinės akte išskiriamos trys fazės:
- Užuobėginė sąžinė (concientia antecedens): sąžinė, kaip natūralusis dorinis polinkis, pasirodo prieš proto forumą, pristato konkretų atvejį ir reikalauja dėmesio. Svarstomi argumentai už ir prieš atliktiną veiksmą.
- Pasekmė sąžinė (conscientia consequens): prabyla arba kaip nepaperkamas prokuroras (klaidos atveju), arba kaip giriantis liudytojas (gero elgesio atveju). Šios fazės išdava yra sąžinės graužimas ir gailestis arba sielos ramybė ir džiaugsmas.
- Tikrasis sąžinės sprendimas: įvyksta antroje proceso fazėje, pačiame psichikos centre, kuris visiškai laisvai ištaria sprendimą ir prisiima atsakomybę.
Kontrolės rūšys ir jų įtaka sąžinės formavimuisi
Psichologai kontrolę laiko vienu iš svarbiausių pradinių sąžinės vystymosi veiksnių. Vaikas visų pirma privalo išmokti save kontroliuoti. Galima skirti tris kontrolės rūšis:
- Išorinė kontrolė: reikalauja nuolatinio stebėjimo, prižiūrėjimo ir įsikišimo.
- Išorinė kontrolė, paremta bausmės baime ir atlyginimo viltimi: vaikas pats sugeba save kontroliuoti, bijodamas bausmės ir tikėdamasis apdovanojimo.
- Vidinė savitvarda: ateina vaikui nuoširdžiai prisiėmus tėvų elgesio normas ir jas padarius savomis (identifikacijos procesas).
Sąžiningumas ir pasitikėjimas savimi
Sąžiningumas yra glaudžiai susijęs su pasitikėjimu savimi. Žmogus, kuris yra sąžiningas su savimi ir kitais, jaučiasi labiau užtikrintas savo vertybėmis ir sprendimais.
Taip pat skaitykite: Asmenybės formavimasis
Pasitikėjimas savimi: laisvė būti savimi ir drąsa save išreikšti
Pasitikėjimas savimi - tai asmens tikėjimas, kad jis yra vertas pasitikėjimo. Kasdienybėje tai reiškiasi kaip drąsos stoka imtis kokių nors veiksmų. Tai gali atrodyti kaip menkavertiškumas, neryžtingumas, vengimas, netgi kuklumas arba, atvirkščiai, perdėta arogancija, demonstratyvumas.
Bendrasis pasitikėjimas savimi apsigyvena kažkur tarp laisvės ir drąsos: laisvės būti savimi ir drąsos save išreikšti. Pamatinis nepasitikėjimas savimi yra kažkas tarp vidinės vergystės ir baimės save parodyti.
Sąžiningumas kaip pagrindas pasitikėjimui savimi
Norint iš tiesų pasitikėti savimi, pirmiausia reikėtų atskirti pasitikėjimo savimi demonstravimą nuo tikro pasitikėjimo savimi, kuris susijęs su gebėjimu būti nuoširdžiu ir sąžiningu, vidine laisve ir drąsa save išreikšti. Tikėti savimi reiškia pasikliauti tuo, kas numanoma, gal ir yra, o gal ir nėra. Tikėti reiškia remtis ir pasitikėti dalykais, kurie yra už išmatuojamų ir pačiupinėjamų.
Pasitikėjimas savimi nėra įgyjamas, jis tiesiog atsiveria, išsilaisvina dėl nuolatinių pastangų būti nuoširdžiam ir sąžiningam su savimi, mažinant saviapgaulę, paleidžiant iliuzijas, nebemeluojant sau apie save. Iš tiesų tikėti savimi - pirmiausia tapti patikimam pačiam sau, nemeluoti sau, laikytis duoto žodžio ir rūpintis savo gerove.
Psichologiniai efektai ir jų įtaka savęs suvokimui
Įvairūs psichologiniai efektai gali paveikti žmogaus savęs suvokimą ir elgesį. Žinoti, kokių jų būna bei kaip jie veikia žmogų, yra tikrai naudinga, nes tai gali praversti ne tik santykyje su savimi, bet ir su aplinkiniais, gilinantis į bendravimo peripetijas.
Taip pat skaitykite: Depresija: išsamus žvilgsnis
Daningo-Kriūgerio efektas
Šis efektas daugiausia liečia tuos žmones, kurie būdami nekompetentingais nė nepastebi, jog iš tikrųjų tokie yra. Žmonės dažnai savo savybes pervertina, mano, jog jie yra aukščiau už vidutinį asmenį. Jie ne tik patys tuo ima tikėti, bet ir šią žinią skleidžia visiems aplinkiniams žmonėms, įprastai kartu nuvertindami kitus, sau artimus žmones.
Žmogus, kurio gebėjimai, mąstymas, išsilavinimas ar kvalifikacija yra riboti, mano, jog jo sprendimai visuomet yra geriausi ir teisingiausi. Visa tai yra psichologinės gynybos pobūdis. Jie gina savo požiūrį į tam tikrą dalyką dėl to, nes vos tik pagalvoję, jog yra neteisūs, juos ima persekioti baimė, kad juos aplenks protingesni ir gabesni.
Žioplumo efektas
Žmonėms patinka netobuli žmonės. Pavyzdžiui, įsimylėję žmogų, kuris atrodo protingas, geras ir gražus, vieną dieną pamatote, jog jis užkliūva, eidamas šaligatviu ir nukrenta. Net ir pamatę tokį vaizdą, dėl daugelio priežasčių tą žmogų įsimylite dar labiau ir pajuntate dar didesnę trauką.
Tamagočio efektas
Tai psichologinis reiškinys, kuomet žmonės emociškai prisiriša prie roboto ar kito virtualaus objekto.
tags: #saziningas #zmogus #psichologija