Šiandieninis gyvenimo tempas ir nuolatiniai iššūkiai neišvengiamai veikia mūsų psichinę ir fizinę sveikatą. Stresas ir depresija - du glaudžiai susiję reiškiniai, darantys didelę įtaką žmogaus savijautai, elgesiui ir netgi fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip stresas ir depresija pasireiškia, kokios jų priežastys, pasekmės ir, svarbiausia, kaip su jais kovoti.
Stresas: Šiuolaikinio Gyvenimo Palydovas
Stresas - tai natūrali organizmo reakcija į iššūkius, reikalavimus ar problemas. Tai apsauginė organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Stresas gali būti trumpalaikis arba ilgalaikis, ir kiekvienas iš jų veikia organizmą skirtingai.
Trumpalaikis Stresas: Ar Jis Visada Žalingas?
Trumpalaikis stresas, pavyzdžiui, patiriamas prieš egzaminą ar svarbų įvykį, gali būti netgi naudingas. Jo metu išsiskiriantis adrenalinas padeda susitelkti, pasiruošti veiksmui, mobilizuoja organizmą ir aktyvuoja pojūčius. Smegenys pradeda dirbti greičiau ir efektyviau. Tačiau, kai stresas tampa nuolatiniu palydovu, jis veda į išsekimą ir pažeidžia silpniausias organizmo vietas.
Lėtinis Stresas: Tylus Kenkėjas
Lėtinis stresas - tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Žmonės, patiriantys lėtinį stresą, nebemato prasmės spręsti problemas ir nustoja ieškoti sprendimo būdų.
Kaip Pasireiškia Lėtinis Stresas?
Lėtinis stresas pasireiškia įvairiai, priklausomai nuo žmogaus individualių savybių ir fiziologinių skirtumų. Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka, padidėjusiu nerimu, liūdesiu ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimais, apetito svyravimais, sumažėjusiu lytiniu potraukiu ar hormonų disbalansu.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje
Lėtinio Streso Poveikis Organizmui
Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys. Būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Imuninė sistema taip pat nukenčia - lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Virškinimo sistema - dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Taip pat nukenčia psichikos sveikata - lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Pastebimas ir neigiamas poveikis odai - dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė.
Streso Priežastys
Stresą gali kelti daugybė veiksnių. Bet kokia situacija ar aplinkos veiksnys, į kurį žmogus sureaguoja smarkiu emociniu išgyvenimu, gali būti streso priežastis. Pavyzdžiui, žadintuvo skambutis, lietus ar sniegas, kamščiai gatvėse, nemalonumai darbe, nuolatinis skubėjimas ar skubinimas, netgi nuomonių nesutapimas ir t. t. Visus streso sukėlėjus sudėtinga įvardinti, tačiau juos galima suskirstyti į keletą grupių:
- Aplinka ir jos keliami veiksniai: kaimynų keliamas triukšmas, oro užterštumas, didelis šaltis ar karštis ir t. t.
- Kasdieninė žmogaus veikla darbe, namuose, buityje: konfliktai darbe, nesutarimai namuose, neapibrėžtumas, neužtikrintumas gyvenime ir t. t.
- Kritinės gyvenimo situacijos ir dideli sukrėtimai: artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo netekimas ir pan.
Streso Valdymas: Kaip Susidraugauti su Stresu?
Stresas jau tapo gyvenimo norma, todėl vertėtų išmokti jį įveikti ir išsaugoti sveikatą.
- Tinkamas poilsis ir atsipalaidavimas: Svarbu rasti laiko sau, užsiimti mėgstama veikla, atsipalaiduoti.
- Fizinis aktyvumas: Jei susikaupusi neigiama energija ir emocijos negali išsikrauti fizine ar dvasine veikla - ilgainiui tai pasireikš kokios nors ligos išsivystymu. Reguliari mankšta, mėgstami užsiėmimai, įvairios atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas ar masažas, ne tik padeda atsipalaiduoti, stiprina nervų sistemą bei kognityvines funkcijas, bet ir vysto atsparumą stresinėms situacijoms.
- Emocinis palaikymas: Bendraukite su artimaisiais, draugais, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jeigu jaučiate, kad vieni nebesusitvarkote su lėtiniu stresu, prasta emocine savijauta, nerimo ar depresijos simptomais.
- Streso valdymo technikos: Kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga gali tapti puikiu prevencijos įrankiu kasdienybėje.
- Veiklos kaita: Optimalus protinio ir fizinio darbo derinimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, sugebėjimas greitai perorientuoti savo mąstymą nuo vieno įvykio (ar veiklos) prie kito.
- Pozityvūs jausmai: Kiekvieną dieną skirkite kelias minutes, per kurias pamąstytumėte, kam esate dėkingi, kodėl šiandien buvote laimingi ar išreikštumėte kitą pozityvią emociją.
- Kvėpavimo pratimai: Įvairūs kvėpavimo pratimai yra itin veiksminga priemonė patiriant stresą. Pasidomėkite daugiau apie skirtingas kvėpavimo technikas ir pritaikykite jas kasdienėje veikloje, kuomet užpuola stresas.
- Juokas: Tai padeda atsipalaiduoti, netgi masažuoja tam tikrus kūno raumenis, pagerina smegenų veiklą, didina hemoglobino kiekį kraujyje.
- Reguliari mankšta: Mankšta gali būti naudinga žmogaus psichinei ir fizinei būklei.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, padeda palaikyti imuninę sistemą streso metu.
- Prioritetų nustatymas: Sudarykite darbų sąrašą, kad pamatytumėte, kas yra svarbiausia. Pagalvokite apie tai, ką jau padarėte ar nuveikėte per dieną, o ne apie tai, ką dar turite padaryti.
- Sumažinkite alkoholio ir kofeino vartojimą: Šios medžiagos nepadės išvengti streso, jos gali dar labiau pabloginti jūsų savijautą.
Streso Požymiai
Streso požymiai yra padažnėjęs širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis. Patyrus stresą persiskirsto organų aprūpinimas krauju: mažiau - odos ir vidaus organuose, daugiau - raumenyse ir smegenyse, kraujyje padaugėja cukraus, pagilėja kvėpavimas, išsiplečia bronchai, padidėja kraujo krešumas ir limfocitų skaičius, padidėja prakaitavimas, sutrinka seksualinės funkcijos. Be fiziologinės reakcijos, į stresą žmogus reaguoja ir psichologiškai. Dažnai pasireiškia dirglumas, agresija, kankina nemiga, koncentracijos ir atminties sutrikimai, taip pat gali būti juntamas nuovargis ar išsekimas, apimti liūdesys ar kontrolės praradimo jausmas. Kai kurie žmonės patiria ir psichosomatinius skausmus, virškinimo sutrikimus, pykinimą, apetito praradimą ar persivalgymo bangas, raumenų, galvos, nugaros skausmus. Gali paūmėti rūgštingumas, plaukų slinkimas, atsirasti tikai, drebulys.
Streso Poveikis Širdžiai
Trumpalaikis stresas retai turi neigiamą poveikį sveikai širdžiai, nes žmogaus kūnas yra pasiruošęs atlaikyti trumpalaikį diskomfortą ir nerimą. Tačiau ilgalaikis stresas vargina širdį ir gali sukelti papildomų sveikatos problemų. Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria kortizolį. Hormonas kortizolis veikia pagerinamas gliukozės pasisavinimą į smegenis ir kitus organus, būtinus išgyvenimui streso metu. Tačiau ilgainiui patiriant stresą gali atsirasti kraujo cukraus svyravimų, kurie galiausiai paveikia ne tik bendrą savijautą, bet ir kraujagyslių darbą pernešant deguonį į širdį ir kitus organus. Dėl deguonies trūkumo širdis turi dirbti smarkiau, dėl to gali išsivystyti aukštas kraujospūdis, širdies permušimai ir netgi mažakraujystė.
Taip pat skaitykite: Visuomenės atsakomybė kare
Širdies Permušimai
Širdies permušimas dažniausiai yra normalus reiškinys po ilgos kardio treniruotės, netikėtai patyrus didelį stresą ar nerimą, išsigandus. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda sočiai pavalgius ar vartojant tam tikrus vaistus bei priklausomai nuo hormonų ciklo organizme. Širdies permušimo simptomai pasireiškia greitu širdies darbu, pagreitėjusiu kvėpavimu, prakaitavimu ir bendru neramumu. Jei streso metu jūsų širdis pradeda permušti ir priverčia jus jaustis prastai, patariama giliai pakvėpuoti, atsitraukti nuo to ką darote, pasivaikščioti ar tiesiog padaryti pertrauką. Tačiau patiriant ilgalaikį stresą dėl dažnų permušimų gali sutrikti širdies darbas, pakilti kraujo spaudimas, padidėja infarkto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Todėl, patiriant ilgalaikį stresą reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kraujo Spaudimas
Kraujo spaudimas matuoja kokiu pajėgumu kraujas perneša deguonį kraujagyslėse. Jei jūsų kraujo spaudimas yra aukštas, tai reiškia, jog širdis dėl tam tikrų priežasčių turi dirbti daugiau nei įprasta tam, kad aprūpintų organus deguonimi. Tam yra daug priežasčių - nuo netinkamos mitybos, žalingų įpročių iki ilgalaikio streso. Aukštas kraujo spaudimas yra rimta problema, nes ilgainiui gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų, infarktą bei širdies smūgį. Aukštas kraujo spaudimas dažniausiai yra valdomas vaistais, bet jam didelę įtaką daro žmogaus mityba ir fizinis aktyvumas, gebėjimas atsipalaiduoti.
Mažakraujystė
Mažakraujystė dar vadinama anemija, tai sutrikimas, išsivystantis kuomet kraujyje yra per mažas kiekis eritrocitų ar hemoglobino. Dėl jų trūkumo pablogėja deguonies pernešimas kraujyje, todėl toks žmogus dažnai jaučiasi pavargęs, nusilpęs, jam svaigsta galva, sulėtėja pulsas. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl per mažo geležies kiekio kraujyje arba ląstelių negalėjimo jos pasisavinti. Tam įtaką daro mityba, žarnyno ir virškinamojo trakto sutrikimai bei didelis kraujavimas (mėnesinių metu ar susižeidus). Tačiau žmonės, patiriantys nuolatinį stresą, taip pat turi didesnę anemijos riziką. Dėl nuolatinio streso organizmas greičiau degina naudingąsias medžiagas ir prasčiau pasisavina geležį. Taip pat suprastėja vandenilio chlorido rūgšties gamyba, kuri yra atsakinga už geležies pasisavinimą kūne.
Tinkamų Mikroelementų Vaidmuo Nervų Sistemai
Tam tikri maisto produktai ir juose esantys mikroelementai gali stiprinti imuninę sistemą, padėti sureguliuoti kraujospūdį, stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje, mažinti streso hormonų lygį, taip prisidėdami prie nervų sistemos stiprinimo. Patartina valgyti daugiau sudėtinių angliavandenių turinčių maisto produktų, tokių kaip viso grūdo duona, makaronai ar šilti avižiniai pusryčių dribsniai. Pastarieji ne tik gali stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje bet ir padidinti seratonino - laimės hormono, atsakingo už mūsų emocijas ir su jomis susijusį elgesį - kiekį. Antioksidantai, tokie kaip vitaminas C, esantis cirusiniuose vaisiuose, ne tik stiprina imuninę sistemą, bet ir apsaugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, gali pagerinti neurotransmiterių sintezę bei kognityvines funkcijas. Štai vitaminas D, kurį gauname iš saulės šviesos bei riebios žuvies, atlieka nemažą vaidmenį reguliuojant nuotaikos svyravimus, padeda palaikyti smegenų sveikatą. Didelę reikšmę nervų sistemos veiklai turi B grupės vitaminai: B1, B2, B6, B12. Tinkamas vitmino B1 kiekis organizme padeda apsisaugoti nuo nervų pažaidų, skatina nervų ląstelių regeneraciją; vitaminas B2 padeda mažinti uždegiminius procesus, gerinti kognityvines funkcijas, prisideda prie nervinių audinių sveikatos. Vitaminai B6 ir B12 - vieni svarbiausių mikroelementų nervų sistemai, kadangi gerina nervinių impulsų funkcijas, prisideda prie serotonino ir dopamino sintezės. Kylant poreikiui sustiprinti nervų sistemą, visada rekomenduojama prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku. Jie patars, kokius maisto papildus, kiek laiko ir kokiomis dozėmis reikėtų vartoti bei suteiks naudingų patarimų, padėsiančių greičiau pasijusti geriau.
Kokie Maisto Produktai Ramina Nervus, O Ko Reikėtų Vengti?
Tai, ką ir kaip mes valgome, labai svarbu nervinei įtampai reguliuoti. Tinkamas maistas ar valgymo įpročiai taip pat gali būti vienas iš streso mažinimo būdų. Reikėtų stengtis kasdien valgyti tuo pačiu laiku. Nesveika vieno valgymo metu pasisotinti gausiu maisto kiekiu, nes tai gali sukelti žarnyno diskomfortą, kraujospūdžio svyravimus. Patartina gerti pakankamai skysčių. Ryte geriau tiktų stimuliuojamosios arbatos: juodoji, žalioji, o vakare - raminamosios žolelių arbatos: melisos, mėtų, gudobelės, jonažolių ir panašios.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti bulimiją: mitybos gairės
Vitaminai Svarbūs Nervų Sistemai
Stipraus ar ilgai trunkančio streso metu mūsų organizme vyksta intensyvūs medžiagų apykaitos procesai, tad pusiausvyrai atnaujinti reikia įvairių vitaminų, mineralų ar kitų papildų. Kadangi dauguma stresą patiriančių žmonių netinkamai maitinasi, atsiranda energijos trūkumas, kuris sukelia nuovargį, įvairius nervų sistemos negalavimus ir sumažina atsparumą persišaldymui, virusams ir kitoms ligoms. Vitaminai gali tik padėti nervinei sistemai, o ne visiškai apsaugoti nuo streso, todėl nėra „vitaminų nuo streso”, tuo labiau „vaistų nuo streso”. Yra tam tikri vitaminai nervų sistemai, kurie pagerina jos funkcijas ir gali prisidėti prie jūsų atsparumo stresui. Svarbu gauti pakankamai B grupės vitaminų, nes jie dalyvauja nervinių ląstelių mityboje. Kai trūksta vitamino B, neretai sustiprėja galvos skausmai. Beje, padidinus B grupės vitaminų dozę, greičiau nurimsta ne tik nervai, bet ir stuburo, radikulito skausmai. Vitaminas C užtikrina normalų kaulų, kremzlių, dantų ir dantenų vystymąsi bei funkcijas. Taip pat jis yra svarbus žaizdų gijimo ir imuninės sistemos veiksnys. Preparatai, kurių sudėtyje yra cinko, stiprina imuninę sistemą ir atsparumą stresui, todėl yra labai svarbus nervų sistemos veiklai.
Depresija: Kai Liūdesys Tampa Liga
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.
Depresijos Požymiai
Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs. Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas. Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi. Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža. Pesimizmas dėl ateities. Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką. Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius. Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
- Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
- Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
- Sezoninis afektinis sutrikimas. Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Depresijos Priežastys
Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
- Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Aplinkos faktoriai: tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai: pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Kaip Kovoti su Depresija?
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
- Bendravimas su kitais žmonėmis: Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
- Judėjimas pirmyn: Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Sveika mityba: Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Gyvenimo pomėgiai: Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas: Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija: Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Stresas ir Depresija Vaikams ir Paaugliams
Svarbu atkreipti dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.