Atleidimas sau yra galingas, bet dažnai ignoruojamas dvasinio augimo ir asmeninio tobulėjimo aspektas. Tai procesas, kuris leidžia mums paleisti praeities klaidas, priimti save tokius, kokie esame, ir judėti į priekį su nauja jėga ir tikslu. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kodėl atleidimas sau yra būtinas, kaip jį praktikuoti ir kokią naudą jis teikia mūsų psichinei ir emocinei gerovei.
Atleidimo Sau Svarba
Atleidimas sau yra sudėtingas veiksmas, nes asmuo, ant kurio pykstama, ir asmuo, kuris pyksta, yra tas pats - tai jūs! Mes įstringame save smerkdami ir negalime savęs nukabinti nuo šio kabliuko. Galbūt mes išdavėme save, o gal tą, kurį mylime. Pernelyg didelis pasinėrimas į savo kaltes gali trukdyti pasiekti laimę ir sau atleisti. Tai nėra tik žinojimas, kad padarėme kažką blogo. Visi taip daro. Taigi, užuot prisiėmę atsakomybę už tai, ką padarėme, ir pabandę viską ištaisyti, mes nesąmoningai renkamės kentėti, kartais - net visą gyvenimą.
Kaltės Poveikis
Pasirinkimas kentėti gali turėti daugybę pasekmių, kurios gali pasiglemžti ne tik jus, bet ir aplinkinius. Pavyzdžiui, kiekvienas, kuris jus myli, gali nukentėti. Tas, kuris jaučia kaltę, yra šaltesnis, mažiau atviras, linkęs kritikuoti, ir visa tai persiduoda tiems, kurie yra šalia. Kaltė susijusi ir su fizine savijauta, todėl ilgainiui sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, sutrinka virškinimas, įsitempia raumenys, prarandame galimybę mąstyti aiškiai ir šviesiai. Kiekvieną kartą prisiminę, ką padarėte, gausite dozę tų medžiagų, kurios jus privers viską išgyventi vėl ir vėl iš naujo.
Atleidimas Kaip Įrankis
Atleidimas - tai lyg įrankis, su kuriuo mes susiduriame, suvokdami, ką padarėme praeityje, pripažindami klaidas ir bandydami judėti į priekį. Tačiau tai nereiškia, kad jūs toleruojate tai, kas nutiko, ar pamirštate tai, kas buvo. Prisiminkite posakį: „Viskam savas laikas“. Yra laikas kentėti, ir yra laikas dovanoti.
Kaip Praktikuoti Atleidimą Sau
Atleidimas sau yra procesas, reikalaujantis laiko, kantrybės ir supratimo. Štai keletas žingsnių, kurie gali padėti jums šiame kelyje:
Taip pat skaitykite: Vartotojų poreikių gidas
- Prisiminimas Save Vaikystėje: Užmerkite akis ir prisiminkite, koks buvote vaikas. Kiekvienas vaikas yra tyras ir nekaltas. Vaikutis yra gražus, mielas. Jo geriausia, šviesiausia dalis, Aukštesnysis Aš, apkabina jį ir pakelia ant rankų, užpildo begaline meile. Supraskite ir priimkite.
- Savo Poelgio Apmąstymas: Užmerkite akis ir prisiminkite savo poelgį, kuriuo nesididžiuojate. Savo Aukšteniojo Aš akimis pažvelkite į tą asmenį, kuriam negalite atleisti - į save. Paklauskite savęs: „Kas paskatino mane šiam netikusiam poelgiui? Ar tai kilo iš gilios žaizdos? Ar iš mano vienatvės? Prislėgtumo būsenos? Nevilties? Įvardinkite sau tą priežastį. Jei negalite rasti vienos pagrindinės priežasties, įvardinkite tą, kuri šiandien jums atrodo tikra.
- Meilė ir Išlaisvinimas: Pamilkite ir išlaisvinkite save. Atverkite savo širdį, raskite savo „blogąją“ dalį ir apkabinkite ją. Likite su ja ir toliau prauskite savo meile, kalbėkite jai: „Tu padarei klaidą, bet aš žinau, kad savo gelmėje esi gera/as. Klaidas galima ištaisyti. Meilė parodys, kaip tai padaryti. Dovanoju tau laisvę. Tegul meilė skverbiasi ten, kur jūs negalite sau atleisti. Tegul ji prausia jus. Jei leisite, ji pakeis jumyse viską. Savo vidinėje erdvėje pamatysite vykstančius pokyčius.
- Klaidų Ištaisymas: Jei įmanoma, ištaisykite klaidas, kurios įskaudino kitus žmones. Tai viskas, ką turite atlikti. Jei būsite nuoširdūs, jie tai pajus ir atleis. Nuolatinė atgaila nėra būtina. Visi esame žmonės. Visi klystame. Tiesa tokia - nėra tokių klaidų, dėl kurių visas pasaulis jus atstumtų.
- Atsakomybės Prisiėmimas: Suformuluokite tai, ką padarėte, ir kokią žalą tai atnešė. Pasikalbėkite su keliais žmonėmis, kuriais iš tikrųjų pasitikite, kad gautumėte patarimą, palaikymą ir rūpestį. Būtent dalijimasis savo patirtimi leidžia suvokti, kad visi mes klystame.
- Dėkingumo Praktikavimas: Tai labai paprasta - jauskite dėkingumą už tai, kad kiekvieną dieną prabundate ir galite įkvėpti oro, kad galite užsiimti tuo, kas jums įdomu, esate sveiki ir panašiai.
- Saviizoliacijos Nutraukimas: Gėda dažnai verčia žmones atsiriboti nuo artimųjų. Taip sustiprėja vienatvės jausmas ir apsunkėja pagalbos paieškos.
- Užuojauta Sau: Užuojauta sau yra priešnuodis gėdai. Elkitės su savimi taip pat maloniai ir supratingai, kaip elgtumėtės su artimu žmogumi, atsidūrusiu panašioje situacijoje. Priminkite sau, kad esate žmogus, kad padarėte klaidų ir kad tos klaidos jūsų neapibūdina.
- Žalos Atlyginimas: Atlyginkite žalą, kurią sukėlė jūsų priklausomybė. Tai gali būti atsiprašymas tų, kuriuos įskaudinote, pažeistų santykių taisymas arba prasmingas prisidėjimas prie bendruomenės veiklos.
- Praeities Paleidimas: Atleidimas reiškia praeities paleidimą ir susitelkimą į dabartį bei ateitį. Užuot apmąsčius savo praeities veiksmus, sutelkite dėmesį į veiksmus, kurių imatės dabar, kad pagerintumėte savo gyvenimą.
- Bendraamžių Palaikymas: Kalbėkitės su tokiais pačiais, priklausomais žmonėmis, nes komunikacija gali vykti abejomis kryptimis. Jums tampa lengviau išgirdus, jog tai, kas su tavim įvyko - įvyksta su visais. Ir tai yra labiau normalu, negu nenormalu. Tam žinoma reikia susirasti likimo draugų. Jų gali sutikti grupiniuose susitikimuose: AA, SMART Recovery, grupinėj terapijoj, soc. tinkluose ir pan. Gali apsižvalgyti aplink, nes beveik visose šeimose yra žmonių, kurie yra pasirinkę blaivybės kelią - tik tu niekada tuo nesidomėjai.
- Gėdos Įveikimas: Blaivybė neišgydo gėdos. Kaip visada, turiu priminti, kad blaivybė tai ne vien abstinencija - tai ilgas procesas ir sunkus darbas daugelyje tavo gyvenimo sričių. Ir gėda yra viena iš jų. Tu turi imtis veikti ir atlikti tam tikrus žingsnius savo gyvenime, kad gėda kuo mažiau tave kamuotų.
REACH Modelis Atleidimui
Worthington atleidimo procesą nuo sprendimo atleisti priėmimo iki tikrojo emocinio atleidimo analizuoja per REACH (pasiekti) modelį ir penkis jo etapus:
- Skaudinusio įvykio prisiminimą, atgaminimą: Pirmiausia, reikia įvardinti, pažinti tai, kas skaudina.
- Apibūdinkite skaudinantį įvykį.
- Užrašykite savo istoriją kaip galima vaizdžiau, įvardinant kuo daugiau detalių. Išsamiai apibūdinkite ir/ar aprašykite kokius jausmus jutote kažkada/jaučiate dabar, kaip reagavote/reaguojate į svarstomą situaciją.
- Apibūdinkite tai, kaip įvykis pakeitė Jūsų gyvenimą, motyvaciją esamu momentu.
- Istoriją užrašykite dar kartą, tačiau šį kartą vengiant įvardinti patirtą skriaudą ir skriaudėjo ypatybes. Sunku pajusti palengvėjimą, jei pasakojame vis tą pačią istoriją. Pabandykite į ją pažiūrėti pašalinio žmogaus akimis. Žmogaus, kuris su situacija visiškai nėra susijęs. Paanalizuokite skirtumus.
- Ar gali būti, jog pats save pakartotinai skaudinu?
- Atjautos skriaudėjui pajautimą: Žmogui būdinga stengtis pateisinti save ir apkaltinti kitus, todėl dažniausiai stengiamės išlaikyti atstumą (fizinį ar psichologinį) su žmogumi, kuris mus įskaudino. Toks faktas gali skaudinti ar kelti neigiamus jausmus, tačiau stengdamiesi situaciją pamatyti iš skirtingų pusių, galime puoselėti atjautą.
- Užsirašykite dialogą su savo skriaudėju. Ką galėtumėte, norėtumėte pasakyti? Kokio atsakymo sulauktumėte? Kaip vystytųsi pokalbis?
- Pasistatykite tuščią kėdę prieš save ir suvaidinkite užsirašytą dialogą. Skaitydami skirtingas eilutes, pakeiskite sėdėjimo poziciją. Ar kilo naujų įžvalgų, kokius jausmus sukėlė ši užduotis?
- Pagalvokite, kokie galėjo būti to žmogaus motyvai, jausmai? Dažnai manome, jog esame kitokie nei tie, kurie mus skaudina.
- Sprendimą atleisti: Prisiminkite momentą kai Jums buvo atleista. Ar pajutote dėkingumą?
- Ar jaučiatės atleidę? Parašykite skriaudėjui laišką, praneškite apie savo sprendimą jam atleisti. Pasidalinkite su juo savo emocijomis, jausmais apie tai, kokią naudą jums suteikia toks sprendimas.
- Įsipareigojimą siekti emocinio atleidimo: Svarbu prisiminti, jog nereikia jų neigti. Kita vertus, nereikia ieškoti priežasčių pasitikrinti atleidimą. Prisiminimai apie patirtą skriaudą padeda mums apsisaugoti.
- Emocinio atleidimo pajautimą Kodėl norėčiau tapti dažniau gebančiu atleisti žmogumi? Žingsnis: Įvardinkite savo skaudulius. Žingsnis: Mokykitės atleisti.
- Pabandykite prisiminti istorijų, gal filmų ar knygų herojų, artimųjų patirtis, kuriems pavyko atleisti už padarytas skriaudas.
- Pagalvokite apie būdus, kuriais galėtumėte tobulinti savo asmenybę.
- Praeities pakeisti negalima, tačiau galima pakeisti būdą kaip apie ją galvojame.
- Pagalvokite apie būdus, kurie padėtų tapti atlaidesniu.
- Užsirašykite kas jums padėtų pajausti daugiau teigiamų emocijų net ir jus įskaudinusių žmonių atžvilgiu.
Atleidimo Privalumai
Atleidimas sau teikia daug naudos mūsų fizinei, psichinei ir emocinei gerovei. Tai apima:
- Dvasios Ramybė: Gilus ir nuoširdus atleidimas sau yra dvasinio augimo pagrindas. Kol šis darbas nebus atliktas, mes negalime tikėtis sveikų santykių su kitais. Atleidimas sau leidžia atgauti dvasios ramybę ir atsikratyti mus graužiančio pykčio.
- Sveikesni Santykiai: Atleidimas sau padeda sukurti sveikesnius santykius su savimi ir kitais. Kai jaučiame atleidimą sau, tampame atviresni, supratingesni ir empatiškesni kitiems.
- Geresnė Fizinė Sveikata: Kaltė susijusi ir su fizine savijauta, todėl ilgainiui sutrinka širdies ritmas, padidėja kraujo spaudimas, sutrinka virškinimas, įsitempia raumenys, prarandame galimybę mąstyti aiškiai ir šviesiai. Atleidimas sau padeda sumažinti stresą ir pagerinti bendrą fizinę sveikatą.
- Didesnis Pasitikėjimas Savimi: Atleidimas sau padeda didinti pasitikėjimą savimi ir savivertę. Kai priimame save tokius, kokie esame, su visais trūkumais ir stiprybėmis, tampame labiau pasitikintys savimi ir savo galimybėmis.
- Dvasinis Augimas: Visata neklysta. Kiekviena akimirka suteikia puikią galimybę mums augti dvasiškai. Atleidimas sau yra būtinas dvasinio augimo elementas. Jis leidžia mums paleisti praeities naštą ir judėti į priekį su nauja jėga ir tikslu.
Dievo Atleidimas
Savo Žodyje Dievas sako: „Aš, aš tas, kuris dėl savęs naikina tavo nusižengimus, aš tavo nuodėmių neatminsiu. Primink man ir stokime drauge prieš teismą! Teisinkis, įrodyk savo nekaltumą!“ (Izaijo 43, 25-26). Jei šiandien plaki save, nes manai, kad tavo nuodėmės per didelės Dievo malonei, grįžk prie minėtos eilutės ir dar kartą atidžiai perskaityk. Dėl kokios priežasties Dievas sakosi galįs atleisti tavo nuodėmes? Jis sako, kad „dėl savęs“ naikina tavo nusižengimus. Taigi ką tau reikėtų padaryti? Kalbėk, kad galėtum būti išteisintas.
Dievo Gailestingumo Priėmimas
Kodėl mums taip sunku priimti Dievo atleidimą? Todėl, kad manome turį įrodyti esą „verti“ Dievo gailestingumo. Tačiau kai žmogus atsisako atleisti pats sau, jis tuo nebyliai pareiškia, kad jo nusižengimai tokie dideli, kad nė Dievo malonė negali jų padengti.
Atleidimas Priklausomybėse
Vienas iš svarbiausių žingsnių kovoje su priklausomybe yra - sugebėti atleisti sau. Atleidimas tai ne vien mokymasis eiti į priekį ir savivertės ar orumo atgavimas. Tai leidimas sau sveikti, iš naujo susikurti gyvenimą be kaltės ir gėdos naštos, mokantis save priimti su visa savo praeitimi.
Taip pat skaitykite: Kaip atpalaiduoti psichiką?
Gėda ir Priklausomybė
Gėda ir kaltė yra glaudžiai susijusios, bet labai skirtingos emocijos. Kaltė kyla tada, kai žmogus jaučia, kad padarė kažką blogo, o gėda yra gilesnė - tai įsitikinimas, kad jis ir yra kažkas blogo. Gėda - tai internalizuotas įsitikinimas, kad esi ydingas, bevertis arba supuvęs. Gėda - tai ne tik jausmas, bet ir mąstysena, kuri griauna mūsų savimonę. Kitaip nei kaltė, kuri gali paskatinti žmogų pasitaisyti ar pakeisti savo elgesį, gėda dažnai sukelia beviltiškumo ir pralaimėjimo jausmą.
Gėdos Poveikis
Dėl gėdos buvimo sunkiau išlikti blaiviam. Net ir tada, kai žmogui pavyksta nustoti vartoti narkotines medžiagas, gėda gali išlikti, todėl atkryčio tikimybė padidėja. Visų pirma - tu nesi tavo priklausomybė. Tavo priklausomybės sąlygotos klaidos - neapibrėžia tavęs, kaip žmogaus.
Taip pat skaitykite: Ribinis naudingumas