Sąžiningumas - tai vertybė, kurią puoselėja ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa visuomenė. Tai principas, kuris padeda užtikrinti teisingumą ir pasitikėjimą tarp žmonių. Šiame straipsnyje nagrinėsime, ką reiškia sąžiningas elgesys, kaip jis pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse, ir kokią reikšmę jis turi teisinėje sistemoje, ypač sutarčių teisėje.
Sąžiningumo samprata ir reikšmė
Sąžiningumas - tai vertybinis žmogaus elgesio matas, apibrėžiamas pagal du kriterijus: objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu, sąžiningumas yra toks elgesys, kuris atitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Tai reiškia, kad sąžiningas asmuo veikia rūpestingai, apdairiai, atidžiai ir teisingai. Objektyvusis sąžiningumas nustatomas analizuojant, ar asmuo turėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti.
Subjektyviuoju požiūriu, sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį, faktines bylos aplinkybes ir kitus veiksnius. Kitaip tariant, subjektyvusis sąžiningumas yra faktinis sąžiningumas.
Sąžiningas elgesys yra būtinas ne tik asmeniniuose santykiuose, bet ir versle, politikoje bei teisinėje sistemoje. Sąžiningumas padeda kurti pasitikėjimą, užtikrina teisingą konkurenciją ir skatina socialinę harmoniją.
Sąžiningumas civilinėje teisėje
Civilinė teisė, ypač sutarčių teisė, ypatingą dėmesį skiria sąžiningumo principui. Civilinio kodekso (CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šis principas yra bendrasis civilinės teisės principas, kuris taikomas visiems civiliniams santykiams.
Taip pat skaitykite: Sąžinės ugdymas
Sutarčių teisėje sąžiningumo principas įtvirtintas CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, jog kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Šio principo turi paisyti sutarčių šalys, nes tai yra jų pačių elgesio matas, ir kurio turi paisyti patys teismai, taikydami ir aiškindami teisės normas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje ne kartą pabrėžė sąžiningumo principo svarbą sutarčių teisėje. Teismas yra nurodęs, kad sąžiningumas yra fundamentalus sutarčių teisės principas, kuriuo turi būti vadovaujamasi visuose sutartinių santykių etapuose. Sąžiningumą išreiškiantis teisės principas bona fides reiškia objektyvųjį sąžiningą elgesį, apibūdinantį tai, kad prievolės šalys tarpusavio santykiuose turi vykdyti sutartines prievoles, vadovaudamosi tuo, kas laikoma protinga ir teisinga.
Sąžiningumo principas yra ne tik ginčo sutarties šalių elgesio matas, bet ir teismų diskrecijos ribas apibrėžiantis kriterijus, t. y. kertinis teisminę sutarčių kontrolę legitimizuojantis, tačiau kartu ir ribojantis teisinis veiksnys.
LAT praktika ir sąžiningumo principo taikymas
LAT savo praktikoje dažnai remiasi sąžiningumo principu, siekdamas užtikrinti teisingą ir protingą ginčų sprendimą. Teismas yra linkęs rinktis ne formalistinį ir mechanišką teisės taikymą, o gyvą ir realų situacijos vertinimą platesniame teisės kontekste.
Atskleisdamas sąžiningumo principo turinį, LAT dažnai grįžta prie esminių ir pamatinių Civilinio kodekso (CK) normų, taip pat remiasi negriežtosios teisės (angl. soft law) šaltiniais, tokiais kaip UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principais (angl. UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts) ir Europos sutarčių teisės principais (angl. The Principles of European contract law, PECL). Šiuose šaltiniuose nurodoma, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir pagal sąžiningą dalykinę praktiką (UNIDROIT 1.7 str., PECL 1:201 str.), o šių principų komentaruose akcentuojama, kad sąžiningumo reikalavimas yra viena iš pagrindinių vertybių visose sutartinių santykių stadijose.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Konkretaus LAT sprendimo analizė
Viena iš LAT nagrinėtų bylų, kurioje sąžiningumo principas tapo pagrindiniu argumentu, lėmusiu tikrojo, o ne formaliojo teisingumo įvykdymą, susijusi su akcijų pasirašymo sutartimi. Šioje byloje asmuo (ieškovas) ir bendrovė (atsakovas) buvo sudarę akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią asmuo įsigijo 400 vnt. bendrovės akcijų. Asmuo turėjo atsiskaityti už akcijas per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.
Asmuo už akcijas, kurios įvertintos 11 584 Eur, turėjo atsiskaityti per 12 mėn. nuo Akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2017 m. kovo 21 d. Šalys numatė du atsiskaitymo etapus: (i) per 30 kalendorinių dienų sumokėti 2896 Eur (realiai ir buvo sumokėta); (ii) iki 2017 m. kovo 21 d. sumokėti 8688 Eur (prievolę įvykdyti asmuo pavėlavo, realiai įvykdė prievolę keliais mėnesiais vėliau - 2017 m. birželio 7 d.). Bendrovė, gavusi pradinę sumos dalį (2896 Eur), Juridinių asmenų registre įregistravo padidintą įstatinį kapitalą - 28 960 Eur. Banko pavedimu gavusi likusią pinigų dalį (8688 Eur), kuri, kaip minėta, buvo pervesta keliais mėnesiais vėliau, nei šalių sutarta, bendrovė pinigus priėmė, pretenzijų asmeniui nereiškė ir nei asmeniui, nei bendrovei nekilo jokių abejonių, kad asmuo yra bendrovės akcininkas (su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis). Šią aplinkybę patvirtino byloje pateikta 2018 m. kovo 23 d. ir pačios bendrovės patvirtinta 2017 m. finansinė atskaitomybė, kurios aiškinamajame rašte vienareikšmiškai buvo nurodyta, jog asmuo yra bendrovės akcininkas.
Tačiau praėjus beveik dvejiems metams nuo visiško akcijų apmokėjimo, bendrovė persigalvojo ir pareiškė, kad asmuo, pavėlavęs sumokėti už akcijas, prarado visas akcininko teises. Bendrovė rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 45 straipsnio 12 dalies pirmuoju sakiniu, kuriuo įtvirtinta, jog jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo principu, nusprendė, kad asmuo pripažintinas bendrovės akcininku visa apimtimi, nepaisant ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtintos normos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino, tačiau LAT, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT pabrėžė, kad nors ABĮ 45 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta norma laikytina imperatyvia, tačiau atsižvelgiant į esmines bylos aplinkybes, t. y. kad asmuo akcijas buvo apmokėjęs, bendrovė apmokėjimą priėmė, bendrovė ilgą laiko tarpą asmenį laikė bendrovės akcininku visa apimtimi, bendrovė neatliko jokių veiksmų (akcijų neperleido kitam asmeniui, įstatinio kapitalo nesumažino per 12 mėn.), sąžiningumo principas neleidžia taikyti formalios teisės normos.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
LAT nurodė, jog sąžiningumo principas šiuolaikinėje sutarčių teisėje yra vienas iš pamatinių principų. Pagal šį principą sutartys turi būti sudaromos ir vykdomos laikantis sąžiningumo reikalavimo, tačiau ir sutarčių teisėje esantys nukentėjusio asmens gynybos būdai turi būti taikomi ne mechaniškai, o atsižvelgiant į šio principo keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad tam tikras gynybos būdas negali būti taikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo principui.
tags: #kas #yra #saziningas #elgesys