Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, svarbu atkreipti dėmesį į depresijos problemą ir jos gydymo būdus. Depresija - tai liga, kuri dažnai klaidingai suprantama, todėl būtina šviesti visuomenę ir teikti tinkamą pagalbą sergantiems. Šiame straipsnyje aptarsime šeimos gydytojo vaidmenį gydant depresiją, iššūkius, su kuriais jis susiduria, ir galimybes veiksmingai padėti pacientams.
Depresijos samprata ir klaidingi įsitikinimai
Daugelis žmonių mano, kad depresija yra tik stiprus ilgalaikis liūdesys, tačiau iš tikrųjų tai sudėtinga liga, kuri giliai sutrikdo žmogaus psichinį ir fizinį funkcionavimą. Depresija paveikia ne tik nuotaikas ar emocines būsenas, bet ir pakenkia gebėjimams aiškiai mąstyti ir susikaupti. Depresijos apimti žmonės netenka energijos ir gyvybingumo, jiems dažnai tampa sunku atsikelti iš lovos, o paprasčiausi veiksmai gali tapti neįveikiama užduotimi. Liga sutrikdo miegą, gali sukelti apetito pokyčių, kurių pasekmė - svorio kritimas ir sveikatos problemos.
Sergantieji depresija dažnai kenčia tyloje, nepripažinti kitų. Užklupus depresijai, žmogus geriausiu atveju sulaukia nevaisingos užuojautos iš šeimos ir draugų, kuriems labai stinga tikro supratimo, kas vyksta. Paliestieji depresijos neturėtų šio kryžiaus nešti vieni.
Depresijos atskyrimas nuo dvasinių būsenų
Svarbu pamatyti depresijos santykį su dvasiniu gyvenimu, tačiau taip pat būtina atskirti depresiją nuo moralinės ir dvasinės netvarkos, kaip antai, tinginystės, kurią ankstyvosios Bažnyčios tėvai laikė mirtina nuodėme. Taip pat depresiją turime atskirti ir nuo „tamsiųjų naktų“ būsenos, kurią patytė Šv. Kryžiaus Jonas bei kiti mistikai.
Kartais krikščionys kiekvieną dvasinį išbandymą - negalėjimą melstis, abejones ar tikėjimo sunkumus bei stiprias pagundas - linkę įvardyti „tamsiąja sielos naktimi“, tačiau tokia išimtinai dvasinė problemos interpretacija gali šiems žmonėms neleisti gauti medicininės ar psichologinės pagalbos.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Šv. Kryžiaus Jonas moko, kad abi „tamsiosios naktys“ (jausmų ir sielos) yra intensyvėjančio Dievo apsireiškimo žmogui rezultatas, kuris apvalo savo sielą visų pirma nuo juslinių, o vėliau ir dvasinių prisirišimų. Depresijai būdingas įprastinių gebėjimų funkcionuoti psichiškai ir fiziškai praradimas, tai gali būti ir žmogaus ar tarpasmenių santykių, darbo ir kt. netekimo pasekmė. Vidinei „tamsiosios nakties“ sausrai būdingas džiaugsmo dieviškais dalykais bei kai kuriais jo kūriniais praradimas. Tačiau jai nebūdinga bloga nuotaika, energijos netekimas (su mąstymo ir judesių sulėtėjimu) ar sumažėjęs lytinis potraukis.
Žmogui, patiriančiam jausmų „tamsiąją naktį“, kyla sunkumų susitelkti maldai ar meditacijai, tačiau paprastai jam nesunku apskritai susikaupti ar priimti sprendimus kitose gyvenimo srityse. Patiriant sielos „tamsiąją naktį“ jaučiamas aiškus savo nevertumo Dievo akivaizdoje suvokimas, savo asmenybės trūkumai ir moralinis netobulumas bei milžiniška praraja tarp savęs ir Dievo. Tačiau žmogus, esantis tokios būklės, nepatiria liguistai perdėtos kaltės jausmų, neapykantos sau, absoliutaus nevertumo ar suicidinių minčių, kas yra būdinga depresijai.
Kančia kaip galimybė dalyvauti Kristaus kančioje
Sirgdami depresija, mes, tiek kiek tai priklauso nuo mūsų, stengiamės pasveikti bei atsigauti. Tačiau taip pat turime tikėti, jog kad ir ką kentėtume savo gyvenime - ar dėl depresijos ar dėl kitos negandos - tai leista Dievo. Kančia yra paslaptis, o krikščionybės atsakas į kančią yra mistinis, kadangi tai - Jėzus Kristus ant kryžiaus. Mūsų tikėjimas nežada gyvenimo be kančios, veikiau priešingai. Todėl neturėtume tikėtis, kad malda, Rašto skaitymas ar sakramentai magiškai išgydys psichikos sutrikimus ar palengvins visas kančias. Tai, ką siūlo krikščionių tikėjimas, yra viltis ir stiprybė pakelti bet kurį kryžių, kurį Dievas leidžia mūsų gyvenime.
Savivertės atkūrimo svarba
Tiek specialistų, gydančių depresija sergančiuosius, tiek ne specialistų vaidmuo visų pirma turėtų būti padėti šiems ligoniams susigrąžinti savivertę, pasitikėjimą savo gebėjimais, susidomėjimą ateitimi ir troškimą gyventi. Sergančiajam depresija gali padėti jo dieviškosios sūnysitės jausmo atkūrimas - tos pačios nuostabiausios ir labiausiai paguodžiančios mūsų egzistencijos tiesos: tiesos, kad Dievas yra mylintis Tėvas. Dievas Tėvas sukūrė mane, Dievas Sūnus atpirko, o Dievas Šventoji Dvasia yra manyje, kad mane vestų į šventumą ir gydytų. Tai, kas iš viso to išplaukia, yra nepakeičiama vilties dorybė, kuri tokia svarbi gydant sergantįjį depresija.
Tikėjimo ir dvasinės veiklos įtaka
Šiandien esama pakankamai svarių mokslinių tyrimų, kuriais remiantis teigiama, kad malda, tikėjimas, dalyvavimas religinėje bendruomenėje bei kita dvasinė veikla, kaip antai - dėkingumo bei kitų dorybių ugdymas, gali sumažinti depresijos riziką bei padėti atsigauti. Tačiau tai nereiškia, kad tikėjimas „paskiepija“ nuo depresijos, taip pat nereiškia, jog depresija kyla dėl tikėjimo trūkumo.
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Psichiatras Aaronas Beckas, garsus kognityvinės terapijos atstovas depresijos gydymo srityje, nustatė, kad labiausiai savižudybę prognozuojantis veiksnys buvo nevilties jausmas. Viltį suteikia tik Dievo meilės ir jo pažadų atradimas. Situacija, kuri atrodo ar jaučiama kaip beviltiška, vienintelė viltis, galinti mus palaikyti, yra antgamtinė - teologinė vilties dorybė, kurią įlieti gali tik Dievo malonė.
Gero specialisto paieška
Blogas specialistas gali padaryti daugiau žalos nei naudos, o gerų specialistų trūksta. Tad kaipgi atrasti gerą terapeutą? Pradėti jo ieškoti, klausinėjant patikimų draugų, šeimos narių ar patikimo gydytojo. Dauguma krikščionių, kenčiančių nuo depresijos, natūraliai labiau nori rasti terapeutą, kurio religinės pažiūros tokios pat. Pacientai turėtų žinoti, kad patarimas, siūlomas terapeuto, bus „nuspalvintas“ jo paties pasaulėvaizdžio ir paveiktas terapeuto šališkumo. Kadangi terapinio santykio kokybė visų pirma paremta pasitikėjimo principu, ji yra psichoterapijos sėkmės pagrindas. Ir kadangi žmogui, kurio būklė pažeidžiama, prastas terapeuto patarimas gali padaryti žalos, labai svarbu rasti specialistą, vertą pasitikėjimo.
Šeimos gydytojo vaidmuo diagnozuojant ir gydant nemigą
Nemiga - asmens gyvenimo kokybę pabloginantis sveikatos sutrikimas, dėl kurio į šeimos gydytoją kreipiasi didelė dalis pacientų. Pasireiškus nemigai, sumažėja asmens pasitenkinimas miego trukme arba kokybe. Miego trukmės ir kokybės pablogėjimas yra susijęs su vienu ar keliais nemigos komponentais: nesugebėjimu užmigti, miegoti be prabudimų arba atsibudimu neįprastai anksti.
Lėtinė nemiga diagnozuojama tuomet, kai miego sutrikimas vargina bent 3 naktis per savaitę ir kartojasi bent 3 mėnesius, o jo neįmanoma paaiškinti kitomis priežastimis, tokiomis kaip medikamentų ar kitų medžiagų vartojimas, gretutinėmis ligomis. Be to, nemigą galima diagnozuoti tik tuomet, kai asmuo skundžiasi miego sutrikimu ir turi visas sąlygas kokybiškai ir pakankamai ilgai išsimiegoti.
Nemigos diagnostika remiasi paciento skundais, anamneze ir lovos partnerio pasakojimu. Siekiant įvertinti nemigos sunkumą, priežastis, galinčias nulemti miego sutrikimą, ir stebėti gydomųjų priemonių poveikį, naudojami įvairūs klausimynai, miego dienoraščiai.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Pradedant lėtinės nemigos gydymą, Amerikos gydytojų kolegija rekomenduoja pasirinkti kognityvinę elgesio terapiją (KET). Gydant nemigą, KET taikomi įvairūs metodai, kuriais atliekamos kognityvinės ir elgsenos intervencijos. Viena gydymo dalių yra paciento švietimas (supažindinama su normaliais miego įpročiais, aptariami lūkesčiai), mokoma, kaip kontroliuoti stimulus, riboti lovoje praleidžiamą laiką, mokoma atsipalaidavimo metodų. Ilgalaikis gydomasis poveikis stebimas net 70-80 proc. pacientų.
Medikamentinis gydymas tinkamiausias pacientams, kuriuos vargina ūminė nemiga. Migdomieji vaistai nemigos neišgydo, nes jie nepašalina priežasties, juos vartojant tik palengvinami ligos simptomai. Gydant sunkios formos ar gydymui atsparia nemiga sergančius pacientus bei tuos, kurie serga lėtinėmis ligomis, kartais tenka skirti ilgalaikį gydymą migdomaisiais vaistais. Staiga nutraukus migdomųjų vartojimą, dažnai vėl pasikartoja nemigos simptomai.
Nemigai gydyti skiriamas rameltonas, kurį vartojant nepasireiškia piktnaudžiavimui būdingų požymių. Rameltonas vartojamas, jei pacientui sunku užmigti. Juo gali būti gydomi senyvo amžiaus ir tie pacientai, kuriems buvo diagnozuotas piktnaudžiavimas viena ar kita medžiaga.
Įrodymais pagrįstų duomenų apie slopinamuoju poveikiu pasižyminčių antidepresantų naudojimą gydant pirminę nemigą (nėra nustatytas nuotaikos sutrikimas) yra nedaug. Melatoninas yra natūraliai žmogaus kankorėžinės liaukos išskiriamas hormonas, kurio nesunkiai galima įsigyti vaistinėse be gydytojo recepto. Gydant melatoninu svarbus yra vaisto suvartojimo laikas.
Dažniausiai nemigai gydyti vartojamų žolinių preparatų sudėtyje yra valerijonų šaknų. Moksliniais tyrimais nepavyko įrodyti jokio teigiamo jonažolių poveikio gydant nemigą, o tokios natūralios kilmės medžiagos kaip šilkmedžiai, alkoholis ar L-triptofanas gali sukelti įvairių nepageidaujamų poveikių ir būti žalingi.
Yra moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymu, kad akupunktūra gali padėti gydant nemigą, o šios intervencijos gydomasis poveikis išlieka ir nutraukus gydymą. 2016 metais Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija nemigai gydyti patvirtino Cereve Sleep sistemą.
Mitybos rekomendacijose nurodoma, kokių maisto produktų reikėtų vengti ir kada valgyti. Po pietų ir vakare nemiga sergantys pacientai turėtų vengti gėrimų, kuriuose gausu kofeino, nes ši medžiaga stimuliuoja ir sutrikdo miegą. Be to, siekdami pagerinti miego kokybę, sergantys pacientai vakare neturėtų vartoti alkoholinių gėrimų. Vėlyvą popietę arba ankstyvą vakarą atliekama mankšta ar kita fizinė veikla gali pagerinti asmens miego kokybę, tačiau tokie pratimai ar užsiėmimai turi būti atliekami bent 6 val. prieš miegą.
Gydant senyvo amžiaus pacientus, pirmenybė teikiama ne farmakologinėms gydymo priemonės, taikomos įvairios psichologinės ir elgesio intervencijos. Jei pastarosios nėra efektyvios ir nusprendžiama gydyti migdomaisiais vaistais, svarbu gydymą skirti mažiausiomis vaistų dozėmis.
Šeimos gydytojas turi gebėti savarankiškai gydyti trumpalaikius nemigos sutrikimus, tačiau gydant lėtinę nemigą neretai prireikia ir specialisto konsultacijos. Visais atvejais ypač svarbu pabrėžti miego higienos principus, mitybos ir fizinio aktyvumo svarbą. Jei pacientas serga gretutine liga, galinčia sukelti nemigą, neretai prireikia tos srities specialisto (pulmonologo, kardiologo, psichiatro) konsultacijos. Depresija sergantys pacientai turėtų būti tinkamai gydomi antidepresantais.
Nuovargio mažinimas onkologiniams pacientams
Išsekimas - vienas dažniausių šalutinių chemoterapijos poveikių, apibūdinamas kaip nuovargis, jėgų stoka, depresija, prasta savijauta, prarasta motyvacija ir apribota psichinė būklė. Lėtinis nuovargis gali kelti neigiamą poveikį - mažinti vaistų veiksmingumą, paciento mobilumą ar keliems mėnesiams nutolinti atsigavimą po chemoterapijos. Lėtinis nuovargis yra dažnas ne tik chemoterapijos, bet ir kito gydymo (radioterapijos, hormonų ar naujosios biologinės terapijos) palydovas.
Susijusios medicininės būklės gali sustiprinti nuovargį, dėl to į jas turėtų būti atsižvelgiama nuo pat pradžių. Pagal galimybes reikėtų nustoti vartoti raminamuosius vaistus (opiatus, antihistaminus, cikliziną ir anksiolitikus). Elektrolitų disbalansas, kepenų, skydliaukės ar antinksčių nepakankamumas, nutrauktas steroidų vartojimas gali sukelti nuovargį. Dalis simptomų (nerimas, depresija, naktinis šlapinimasis, skausmas, naktinis prakaitavimas ir niežėjimas) gali trikdyti miegą, tačiau daugelį jų galima koreguoti specifiniu gydymu.
Anksiolitikai gali laikinai sumažinti nerimą ir padėti lengviau užmigti. Fizinis aktyvumas, kuriame vyravo aerobikos pratimai, pasipriešinimo pratimai ir šokių pamokos, žymiai sumažino lėtinį nuovargį, prie to prisidėjo ir instruktoriai, padėdami išlaikyti motyvaciją mankštintis ir taip užtikrinti ilgalaikę sėkmę. Sėkmingas reguliarus prižiūrimas fizinis aktyvumas ne tik padeda kovoti su vėžio sukeltu lėtinio nuovargio sindromu, bet ir stiprina, gerina ištvermę, gerina nuotaiką ir bendrą gyvenimo kokybę.
Įrodymais pagrįsta, kad metodai stresui mažinti, įskaitant atsipalaidavimo kursus, jogą ir masažą, kartu naudojant ir kitas miego higienos strategijas, mažina išsekimą, nes gerėja miego kokybė. Vyrams žemas testosterono lygis gali sukelti nuovargį, demotyvaciją, erekcijos sutrikimų ir depresiją. Kelios studijos įrodė, kad saugiomis dozėmis koreguojant testosterono lygį pasiekiamas teigiamas efektas kovojant su lėtiniu nuovargiu.
Tinkami svarbių vitaminų, mineralų, riebiųjų rūgščių ir aminorūgščių deriniai gali palengvinti išsekimo simptomus. Tyrimais nustatyta, kad atsisakant aukštą glikemijos indeksą turinčių produktų (cukraus ir rafinuotų angliavandenių), galima išvengti gliukozės svyravimų ir mažinti insulino išskyrimą. Žmogui senstant pasireiškia vis daugiau gliuteno, kviečių bei kitų grūdinių kultūrų netoleravimo simptomų, galimybės metabolizuoti pieno laktozę taip pat stipriai sumažėja.
Ne tik maisto netoleravimas, bet ir žarnyno mikrobiota yra veiksniai, sutrikdantys gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą. Prasta žarnyno sveikata yra susijusi su pilvo pūtimu, sąnarių skausmais, pablogėjusia savijauta ir nuovargiu, daugybe kitų simptomų.
Psichologinė pagalba onkologiniams pacientams
Pastebėta, kad daugelis asmenų, kuriems buvo diagnozuotas vėžys, patyrė nuotaikų svyravimus, nerimą ar net išgyveno depresiją. Psichologinė savijauta turėtų būti stebima viso onkologinės ligos gydymo metu. Ypač rizikingas periodas yra po paskutinės intensyvios terapijos, kai staiga baigiasi ligoninės lankymo laikotarpis ir asmuo paliekamas su savo liga vienas.
Tyrimai rodo, kad fizinės veiklos metu įkvepiamas didesnis deguonies kiekis tiesiogiai veikia nuotaiką ir gyvenimo kokybę, todėl fizinis krūvis ir nuotaika yra tiesiogiai susiję: kuo daugiau sportuosite, tuo laimingesni būsite.
Apie jaučiamą nerimą ar depresiją reikia paminėti savo onkologui ir šeimos gydytojui, jie galės Jus nukreipti pagalbai. Jums gali būti naudingos savitarpio pagalbos grupės, relaksacijos užsiėmimai. Moksliškai įrodyta, kad žmogaus emocinė sveikata daro poveikį jo fizinei savijautai.
Pasirinkite gydytoją, kuriuo pasitikite, tuomet pasitikėkite gydytoju, kurį pasirinkote. Paprašykite jo papasakoti ar nurodyti, kur galite plačiau paskaityti apie savo ligą. Užsirašykite kylančius klausimus, pastebėjimus. Kurkite sąžiningumu ir pasitikėjimu paremtą santykį.
Atminties gerinimas po chemoterapijos
Terminas „gydymo paveiktos arba chemoterapinės smegenys“, „smegenų rūkas“ apibūdina dažnėjančio užmaršumo jausmą, prarastą koncentraciją bei mažėjantį susidomėjimą sudėtingomis užduotimis. Atminties aptemimas gali atsirasti dėl daugelio gydymo būdų, tačiau dažniausiai pasireiškia po chemoterapijos. Smegenų galia gali būti prarandama ir atsirasti nuovargis ir dėl nuskausminamųjų, raminamųjų ar antidepresantų.
Aptarkite šiuos simptomus su Jus gydančių medikų komanda. Jie turėtų ištirti galimas gretutines ligas ar atminties praradimo priežastis, pvz., sutrikusią skydliaukės veiklą ar elektrolitų ir vitaminų disbalansą (ypač B1 ir B12). Fizinis aktyvumas didina deguonies kiekį smegenyse ir skatina išeiti iš namų, o pasikeitus aplinkai, smegenys stimuliuojamos vizualiai, socialiai ir intelektualiai.
Treniruokite savo smegenis. Socialinė veikla, ypač įdomus pokalbis, aktyvina protą. Mokymasis kažko naujo ar dienoraščio rašymas skatina kūrybinį mąstymą, gerina atmintį ir gebėjimą kurti loginius ryšius. Įrodyta, kad vaizduotės pratimai gerina smegenų galią, jie gali būti atliekami bet kur.
Net ir saikingai vartojamas alkoholis nėra gera idėja, jei turite chemoterapines smegenis. Dėl nuotaikos problemų, pvz., nerimo, gali suprastėti dėmesingumas, jų taip pat gali kilti vartojant steroidus ar kitus vaistus. Kambariniai augalai, ypač darbo vietoje, gerina budrumą ir pažinimo funkcijas.
Dažniausiai „gydymo paveiktos smegenys“ atsistato per tam tikrą laiką. Tačiau kyla pavojus, kad, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, jos gali būti pažeistos negrįžtamai.
Psichodelikai gydant depresiją
Moksliniai tyrimai atskleidžia psichodelikų naudą psichinei sveikatai, todėl vis daugiau žmonių ryžtasi gydytis depresiją, nerimo sutrikimus ar traumines patirtis savarankiškai. Publikacijoje atskleista, kad vienintelė psilocibino dozė sumažina depresijos simptomus net iki 50% ir šis poveikis išlieka.
Psichodelinių narkotikų tyrimų centrai atskleidė psichodelinių narkotikų efektyvumą gydant psichines problemas. Tačiau lėtai vykstantys moksliniai tyrimai, teisinės kliūtys ir finansinių išteklių poreikis dažnai nuvilia tuos, kam reikia pagalbos.
Netinkama psichodelinės sesijos aplinka, neteisingos intencijos, arba jau esantys sutrikimai, kuriuos psichodelikai gali paaštrinti, sukelia stresą. Psichodelikai pasižymi visiškai neprognozuojamu poveikiu.
Klinikiniuose bandymuose beveik visada įtraukta psichoterapija. Klasikiniai psichodelikai yra visiškai saugūs, jei naudojami apdairiai, saugioje aplinkoje. Tačiau jų vartojimas be adekvataus pasiruošimo ir po jo sekančios integracijos, sukelia riziką nuvažiuoti nuo kelio.
Nors haliucinogeniniai grybai sukelia mažiausiai incidentų, pasibaigiančių ligoninėje iš visų narkotikų (taip pat kanapių), žmonės sergantys labiau kompleksiškomis psichinės sveikatos ligomis, gali sau pakenkti labai smarkiai. Šiuo metu nėra įrodymų, jog psichodelikai gali padėti sergant sudėtingesnėmis psichikos ligomis. Psichodelikai gali išprovokuoti ilgai, kartais dienas, o kartais net mėnesius trunkančią psichozę.
Psichodelikai veikia kaip aplinkos stiprintuvas. Jei esate aplinkoje, kurioje jaučiatės vieniši ir nerimastingi, tie jausmai gali būti labai smarkiai sustiprinti. Būtent todėl psichodelikai yra tokie veiksmingi terapinėje aplinkoje.