Šeimos taisyklės - tai daugiau nei tik nurodymai, kas turi išnešti šiukšles ar plauti indus. Tai sudėtinga sistema, veikianti šeimos narių santykius, emocinę gerovę ir net asmeninį augimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios būna šeimos taisyklės, kaip jos veikia psichologinį klimatą ir kaip jas galima keisti, siekiant sukurti harmoningesnę aplinką.
Rašytos ir Nerašytos Taisyklės
Šeimos taisyklės gali būti dvejopos: aiškiai apibrėžtos ir nerašytos.
Rašytos taisyklės yra tos, dėl kurių susitariama tiesiogiai ir aiškiai. Tai gali būti susitarimai dėl namų ruošos, vaikų auklėjimo, asmeninių planų ar bausmių už prasižengimus. Pavyzdžiui, kas atsakingas už valgio gaminimą, skalbimą, lyginimą, pirkinius, valymą, namų tvarkymą, sąskaitų apmokėjimą, darbą sode arba sodyboje, ką privalo daryti tėvai, o ką - vaikai.
Nerašytos taisyklės dažnai nėra garsiai įvardijamos, o tik nujaučiamos. Šios taisyklės tarsi stipri nematoma jėga valdo visą šeimos gyvenimą. Tokių taisyklių egzistavimas aiškiausiai pastebimas, kai į šeimą ateina naujas narys, pavyzdžiui, žentas arba marti, išaugę šeimoje, gyvenančioje pagal kitokias taisykles. Tada akivaizdžiai pamatoma, kad visi pagal nerašytą taisyklę sekmadieniais valgo vištienos sriubą, šiukšles neša tik tėtis, indus plauna tas, kuris paskutinis pakyla nuo stalo, šnekėtis apie pinigus prie vaikų nevalia, o televizoriaus pultelį „valdo“ mama.
Nerašytos taisyklės gali būti „nekaltos“, panašios į išvardytąsias. Tačiau būna ir rimtesnių, sudėtingesnių bei pavojingesnių taisyklių. Neretai jos sukelia konfliktus ir pablogina šeimos narių santykius.
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą
Nerašyti Įstatymai: Žodžio Laisvė ir Uždraustos Temos
Nerašytos taisyklės apima įvairias sritis, pradedant nuo žodžio laisvės ir baigiant uždraustomis temomis. Štai keletas pavyzdžių:
Žodžio Laisvė Šeimoje
Tai viena iš nerašytų šeimos taisyklių. Ji apibrėžia, kiek atvirai galite išsakyti tai, ką jaučiate, galvojate, matote, girdite, kuo gyvenate. Gal visada turite apsimesti, kad viskas gerai, taip, kaip ir turi būti? Pavyzdžiui, mama nekreipia dėmesio į jūsų pasiekimus, visą dėmesį skirdama tik seseriai. Jūsų įsiskaudinimas pasireiškia vis kitokia forma: atsisakote padėti sesei, kai ji to paprašo, tyčia ar netyčia slepiate nuo mamos kai kuriuos svarbius savo gyvenimo faktus. Konstruktyvus šios situacijos sprendimas būtų papasakoti, kaip jaučiatės ir paprašyti mamos padėti jums, daugiau papasakojant apie jos pačios požiūrį ir patyrimą.
Yra keli aspektai, apibūdinantys žodžio laisvę. Ką galite pasakyti apie tai, ką matote ir girdite? Įsivaizduokite, jog esate vaikas ir girdite, kaip barasi jūsų tėvai. Ar jiems ką nors pasakysite? Kaip reaguosite, jeigu su kažkuo nesutinkate? Jeigu nuo jūsų šešiolikmečio sūnaus sklinda tabako kvapas, ar kažko jo paklausite? Kaip užduosite klausimą, jeigu kažko nesupratote, ir iš viso ar jį užduosite? Ar galite paprašyti paaiškinti, jei kažko nesuvokėte, ar laikotės nuomonės, kad tokiu atveju esate pats kaltas? Ar laikotės taisyklės: „Niekuomet nesiginčyk su vyresniaisiais.“? Pabandykite pakeisti šią taisyklę į labiau žmogišką: „Aš galiu kartais ginčytis su vyresniaisiais, kai turiu kitokią nuomonę.“ Jeigu atkreipėte dėmesį, naujoje formuluotėje nėra žodžių „visada“, „niekada“, „privalau“, „turiu“, kurie dažnai nuodija mums gyvenimą. Ji panašesnė į žmogiškąsias gaires, padedančias situacijose, į kurias galite patekti, ir suteikiančias pakankamą sprendimo laisvę.
Uždraustos Temos
Ar jūsų šeimoje egzistuoja uždraustos temos? Sakykime, vaiką vargina tikas, vyras yra žemesnis už žmoną, kuris nors šeimos narys turi antsvorį. Laikantis nerašytos taisyklės, šeimoje nekalbama nei apie šiuos dalykus, nei apie tai, kad apie juos negalima šnekėti. Kaip manote, kaip klostysis santykiai tokioje šeimoje? Greičiausiai nekaip. Mama slapta nerimaus dėl vaiko tiko, vyras paslapčia kompleksuos dėl savo žemo ūgio, stambusis šeimos narys išgyvens dėl antsvorio… O juk visi jaustųsi daug geriau, jeigu galėtų apie tai atvirai pasikalbėti.
Dažnai uždrausta tema šeimoje yra pinigai. Temos opumas atsispindi panašiuose teiginiuose: „Kad ir kiek uždirbčiau, pinigų vis tiek trūksta“, „Nekalbėk su manim apie pinigus, tai tavo problemos.“ Konstruktyviai performuluota ši tema skambėtų taip: „Šį mėnesį turime problemų dėl pinigų, pasikalbėkime apie tai.“
Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai
Uždrausta tema šeimoje gali būti ir netekėjusios dukters statusas. Mama jaučia pareigą nuolat priminti, kaip ji laukia anūkų, o duktė visokiais būdais stengiasi išvengti šios temos. Konstruktyvus sprendimas būtų apie tai pasikalbėti, pavyzdžiui: „Mama, matau, tu nerimauji dėl to, kad aš netekėjusi. Tiesą sakant, ir pati kartais galvoju apie tai. Šiuo metu nežinau, ar tiesiog bijau įsipareigoti, ar dar nesutikau tinkamo žmogaus. Kas labiausiai tau kelia nerimą, jei neištekėsiu?“
Šios taisyklės išraiška yra ir šeimoje vyraujanti tendencija kalbėti tik apie gerus, teisingus dalykus, atitinkančius visuomenės normas. Tačiau greičiausiai nėra nė vieno žmogaus, kuris nesusiduria su kokiomis nors problemomis. Tada išeina taip, kad apie daugelį šeimos problemų tenka nutylėti. Ką daryti, kai susiduriama su dalykais, apie kuriuos, pasak tokios taisyklės, nevalia kalbėti? Pavyzdžiui, septyniolikmetė duktė nėščia arba dvidešimtmetis sūnus metė studijas. Vieni vaikai meluoja, kiti pradeda nekęsti savo tėvų arba nuo jų nutolsta. Koks būtų geras sprendimas? Pradėti kalbėtis ne tik apie tai, kas gražu, gera, teisinga, atitinka visuotinai priimtas normas, bet ir apie tai, kas realiai vyksta šeimoje ir kaip gyventi toliau.
Šeimos Paslaptys
Jos dažnai slepiamos po taisykle: „Nekalbėk apie tai, elkis taip, tarsi tai neegzistuotų.“ Labiausiai paplitusios šeimos paslaptys: vienas iš tėvų turi nesantuokinį vaiką, kažkuris sutuoktinis yra kalėjime, vaikas buvo pradėtas dar nesusituokus, tėvai namuose mušasi, šeimos narys nusižudė, serga nepagydoma liga arba alkoholizmu. Viena didžiausių paslapčių - tėvų elgesys jaunystėje. Pagrindinė taisyklė - nė vienas iš tėvų nedarė nieko blogo, blogai elgiasi tik vaikai.
Kita šeimos paslapčių kategorija - intymus tėvų gyvenimas. Dauguma tėvų stengiasi jį nuslėpti, norėdami „apsaugoti savo vaikus“. Tarkime, gali būti, kad tėvas turi meilužę, mama - meilužį, tėvai nemiega kartu. Tokiais atvejais žmonės galvoja, kad jeigu nekalbi apie problemą, ji nustoja egzistuoti. Tačiau taip toli gražu nėra. Slėpdami problemas „po kilimu“ rizikuojame vieną dieną sulaukti sprogimo.
"Jausk Tik Tai, Ką Galima Jausti"
Labai dažnai šeimose galima rodyti tik tuos jausmus, kuriuos reikšti leidžia egzistuojančios taisyklės, o ne tuos, kurie yra iš tikrųjų. Pavyzdžiui, šeimos taisyklė skelbia: „Visuomet šypsokis“, nors jums tuo metu liūdna. Ar galite parodyti savo baimę, bejėgiškumą, pyktį, vienišumą, švelnumą arba agresiją? Kam galite išreikšti šiuos jausmus?
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Kad ir sutuoktinių pora, kuri, anot jų pačių, retai arba niekada nesipyksta. Pašaliniams tai dažnai nuostabą kelianti ideali pora. Apie ją galvojama, kad ši niekada nepatirs krizės arba neišsiskirs kaip kitos poros. Ir patys sutuoktiniai mano, jog su savo partneriu elgiasi labai supratingai ir įžvalgiai. Jie yra įsitikinę, kad jų santuoka ideali ir geriausia iš visų. Tačiau palaipsniui abu tampa vis labiau nepatenkinti. Bendravimas - pabrėžtinai mandagus, nė vienas iš poros nesako, ką iš tikrųjų jaučia ir galvoja svarbiais klausimais. Galiausiai įvyksta aplinkiniams nesuvokiamas dalykas - pora išsiskiria, visiškai be triukšmo, ir niekas, net patys sutuoktiniai gerai nežino kodėl. Juk nebuvo jokių ginčų ir nesusipratimų. Tačiau smilkstanti pykčio žarija sudegino viską, kas buvo gera, gražu.
Gyvenimas šeimoje - tai nuolatinis stebėjimas ir klausymasis. Vieni dalykai sukelia džiaugsmą, kiti skausmą arba tiesiog gėdą. Kad ir kokie būtų jausmai, jie gali nusėsti į pasąmonę ir iš ten kelti grėsmę šeimos gerovei, jeigu šeimos nariai nesugeba tų jausmų atpažinti ir jais pasidalyti. Kai taisyklės, pagal kurias gyvenate, leidžia jums priimti viską, ką jaučiate, turite galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą ir augti kaip asmenybė. Jeigu priimate savo jausmus, jūs realiai vertinate savo poelgius ir jų pasekmes, todėl galite rinktis.
Žmogus nuo gimimo išgyvena pačius įvairiausius jausmus - baimę, skausmą, bejėgiškumą, pyktį, džiaugsmą, pavydą, meilę - ne todėl, kad taip reikia, bet todėl, kad jie yra. Suteikdami sau galimybę dalyvauti visose jūsų šeimos gyvenimo srityse, padarysite sau didelę paslaugą. Galima ne tik išreikšti žodžiais tai, kas vyksta šeimoje, bet ir sulaukti supratimo. Šeima, kurios taisyklės leidžia aptarti viską, kas vyksta, nesvarbu ar tai būtų skausminga, ar džiaugsminga, turi visas galimybes tapti harmoninga.
Kas Ką Žino?
Pasak garsios JAV šeimos psichoterapeutės Virginios Satir, daugeliui šeimų gali būti naudinga susėsti visiems kartu ir pasikalbėti apie šeimos taisykles. Žmonės dažnai mano, kad aplinkiniai žino tą patį, ką ir jie. Tai bene labiausiai paplitusi klaida. Išsamus pokalbis apie taisykles gali padėti suprasti kai kurių nesusipratimų ir nesusikalbėjimų jūsų šeimoje priežastis.
Prieš kaltindami kitą šeimos narį, kad jis nesilaiko nustatytų taisyklių, išsiaiškinkite, ar jis apie jas žino. Pavyzdžiui, žmona piktinasi, kad jos vyras, nors praėjo šitiek metų, vis dar išmėto savo kojines kur papuola ir nesudeda indų į kriauklę. Vyras galvoja, kad jis ir taip sunkiai dirba, o žmona turi daugiau laiko. Galbūt jums patiems kai kas pasirodys ne visai teisinga ar adekvatu.
Jaunėlis sūnus gali galvoti, kad jis turi plauti indus tik tada, kai tėvai užsiėmę kokiais nors svarbesniais dalykais, t. y. jis save laiko atsarginiu indų plovėju. O tėvai galvoja, jog šis plauna indus tik tada, kai to paprašoma. Vyresnioji dukra mano, kad mažosios sesers priežiūra užkrauta jai ant sprando. Ji įsitikinusi, jog neprivalo sesers visur su savimi tampyti ir už tai susilaukti draugų patyčių. O tėvams atrodo, kad labai gražu, kai vyresnieji vaikai rūpinasi jaunesniaisiais. Tėvai dažnai galvoja, kad jeigu jie žino taisykles, jas žino ir vaikai. Tačiau tai - ne visada tiesa.
Metas Keistis
Tikriausiai supratote, jog taisyklės - neatskiriama šeimos funkcionavimo dalis. Mes dažnai remiamės dar vaikystėje išmoktu taisyklių rinkiniu, kol nauja patirtis priverčia jas pakeisti. Šios taisyklės tarsi nepermaldaujami šeimininkai reikalauja visiško paklusnumo. Bėda ta, kad išmoktos taisyklės negali tikti absoliučiai visoms gyvenimo situacijoms.
Ką manote apie savo taisykles? Kokios jos: žmogiškos, šiuolaikiškos, o gal dauguma jų paslėptos, nežmoniškos ir pasenusios? Koks jų vaidmuo jūsų gyvenime? Ar jūsų taisyklės jums padeda, ar trukdo? Ką jomis norite pasiekti? Pabandykite suprasti, kurios iš taisyklių veiksmingos ir atitinka dabartinį laikmetį, kurios nebe, nes taisyklės sensta. Sakykime, trylikamečiui paaugliui patikimi tokie patys darbai, kaip kad tada, kai jis buvo penkerių, nepasitikint, jog vaikas sugebėtų nuveikti kur kas daugiau.
Taisyklės gali būti pasenusios, neteisingos, neaiškios arba nesavalaikės. Įdomu tai, kad daugelis mūsų nuoširdžiai mėgina gyventi pagal neįmanomas ir nežmoniškas taisykles, o po to jaučia kaltę ir pyksta ant jų. „Visuomet suvalgyk tai, kas yra lėkštėje“, „Nekelk bangų“, „Visada išnešk šiukšles 18.30“ - tai tik keletas tokių taisyklių pavyzdžių. Jeigu mėginsite įsprausti savo gyvenimą į senas taisykles, lengvai gausite skrandžio opą, persekios nesėkmės, kaltės jausmas ir konfliktai, o kiti apie jus galvos, kad esate susikaustęs ir nemokate mylėti. Ar kartais nevairuojate naujos mašinos pagal senas taisykles? Dauguma šeimų elgiasi būtent taip. Jeigu pastebėjote, jog taip elgiatės, pakeiskite senas taisykles naujomis, juk gyvenimas keičiasi. V. Satir teigimu, vienas iš harmoningos šeimos bruožų yra sugebėjimas suderinti taisykles su dabartiniu laikmečiu.
Kokios permainos jums atrodo būtinos? Kokias taisykles galima palikti? Kokių reikia atsisakyti? Kokias reikia papildyti? Ką galėtumėte padaryti, kad pakeistumėte savo taisykles? Kas turi teisę prašyti arba inicijuoti pokyčius? Jeigu nusprendėte kurti naujas taisykles, jums prireiks tam tikro ryžto ir tikėjimo pokyčių reikalingumu. Tai padės priimti naujas idėjas ir atmesti senas, nebetinkamas taisykles, paliekant tik tas, kurios gali būti jums naudingos. Keičiasi taisyklės - keičiasi ir situacija šeimoje. Jeigu išmoksite ir sugebėsite aptarti tai, kas vyksta jūsų šeimoje, jos gyvenimas greitai pasikeis į gerąją pusę.
Pratimas
Kad suprastumėte, kokios taisyklės egzistuoja jūsų šeimoje, V. Satir siūlo atlikti tokį pratimą: susėskite visi kartu prie vieno stalo ir paklauskite savęs, su kokiomis taisyklėmis susiduriate savo kasdieniniame gyvenime. Pamąstykite apie tai, kaip jaučiatės šeimoje, ir išdrįskite šį klausimą užduoti kitiems šeimos nariams. Kol kas negalvokite apie tai, ar tos taisyklės teisingos, ar ne ir ar jūs jų laikotės. Neskubėkite ir skirkite šiam užsiėmimui pakankamai laiko. Šis pratimas turėtų būti panašus į senos palėpės tyrinėjimą, kurio tikslas - išsiaiškinti, kas gi toje palėpėje yra.
Kas nustato taisykles jūsų šeimoje? Ar jas nustato tik kažkuris vienas šeimos narys? Jei taip, kuris? Pats vyriausias, pats stipriausias ar pats geriausias? Galbūt perskaitėte savo taisykles kokioje nors knygoje arba sužinojote iš kaimynų? O gal atsinešėte iš savo tėvų arba senelių šeimos?
Kaip Taisyklės Formuoja Šeimos Santykius ir Vaikų Auklėjimą
Šeimos taisyklės, tiek rašytos, tiek nerašytos, daro didelę įtaką šeimos narių tarpusavio santykiams ir vaikų auklėjimui. Jos formuoja elgesio normas, vertybes ir lūkesčius, kurie veikia kiekvieno šeimos nario savijautą ir vaidmenį.
Taisyklių Įtaka Santykiams
Bendravimas: Taisyklės apibrėžia, kaip šeimos nariai bendrauja tarpusavyje. Atviros ir lanksčios taisyklės skatina nuoširdų bendravimą, o griežtos ir ribojančios - slopiną emocijų raišką ir sukuria įtampą.
Konfliktų sprendimas: Taisyklės gali padėti arba trukdyti spręsti konfliktus. Jei šeimoje yra taisyklė, kad bet kokie nesutarimai turi būti išsprendžiami taikiai ir pagarbiai, tai padeda išvengti pykčio ir agresijos. Tačiau jei taisyklės draudžia reikšti neigiamas emocijas arba ignoruojami vieno iš šeimos narių poreikiai, tai gali sukelti chroniškus konfliktus.
Emocinė parama: Taisyklės, kurios skatina empatiją ir rūpestį vienas kitu, stiprina emocinį ryšį tarp šeimos narių. Tačiau jei taisyklės reikalauja būti stipriems ir neparodyti silpnumo, tai gali izoliuoti žmones ir trukdyti jiems gauti reikiamą paramą.
Taisyklių Įtaka Vaikų Auklėjimui
Saugumo jausmas: Aiškios ir nuoseklios taisyklės suteikia vaikams saugumo jausmą, nes jie žino, ko iš jų tikimasi ir kokios bus pasekmės už taisyklių pažeidimą. Tačiau pernelyg griežtos taisyklės gali slopinti vaikų iniciatyvą ir kūrybiškumą.
Atsakomybė: Taisyklės moko vaikus atsakomybės už savo veiksmus. Jei vaikai žino, kad už netinkamą elgesį bus pasekmės, jie mokosi kontroliuoti savo impulsus ir priimti atsakingus sprendimus.
Savivertė: Taisyklės, kurios skatina vaikų savarankiškumą ir teigiamai vertina jų pastangas, padeda jiems ugdyti sveiką savivertę. Tačiau jei taisyklės nuolat kritikuoja ir menkina vaikus, tai gali sukelti žemą savivertę ir nesaugumą.
Disfunkcinės Šeimos: Kai Taisyklės Žaloja
Deja, ne visos šeimos taisyklės yra sveikos ir naudingos. Disfunkcinėse šeimose taisyklės dažnai yra neaiškios, nenuoseklios arba net žalingos. Tai gali sukelti rimtų problemų šeimos narių emocinei gerovei ir santykiams.
Požymiai
Emocinis atsiribojimas: Šeimos nariai vengia atvirų pokalbių apie jausmus, slepia savo problemas arba, priešingai, išreiškia jas pernelyg audringai ir nekonstruktyviai.
Griežtos taisyklės ir kontrolė: Vienas ar keli šeimos nariai siekia kontroliuoti kitus, nustatydami griežtas taisykles, ribojimus ir bausmes.
Konfliktai ir smurtas: Šeimoje dažnai kyla konfliktai, kaltinimai ir žeminimas. Gali pasitaikyti ir fizinio smurto atvejų.
Priklausomybės: Vienas ar keli šeimos nariai gali turėti problemų su alkoholiu, narkotikais ar azartiniais lošimais.
Emocinė nepriežiūra: Tėvai nesugeba patenkinti vaikų emocinių poreikių. Vaikai gali jaustis nemylimi, nepriimami ir nesuprasti.
Pernelyg didelė atsakomybė: Vaikai per anksti prisiima suaugusiųjų vaidmenis, rūpinasi jaunesniais broliais/seserimis arba bando spręsti tėvų problemas.
Nesaugumas ir baimė: Vaikai nuolat jaučia įtampą, baimę ir nerimą dėl to, kas vyksta šeimoje.
Žema savivertė: Dėl nuolatinės kritikos, kaltinimų ir emocinės nepriežiūros vaikai gali išsiugdyti žemą savivertę.
Kaip Išeiti Iš Užburto Rato
Svarbu suprasti, kad disfunkcinė šeima nėra vien tik statiškas paveikslas. Tai - dinamiškas procesas, kuris gali kisti bėgant laikui. Disfunkcinės šeimos atsiranda su priežastimi. Viena iš pagrindinių priežasčių - neišspręstos praeities traumos. Tėvai, kurie patys augo disfunkcinėse šeimose arba patyrė kitokias traumas, gali nesąmoningai perduoti netinkamus elgesio modelius savo vaikams. Kita svarbi priežastis - psichikos sveikatos problemos. Depresija, nerimas, asmenybės sutrikimai ar kiti psichikos sutrikimai gali trukdyti tėvams tinkamai rūpintis savo vaikais ir kurti sveikus santykius šeimoje. Išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, finansiniai sunkumai, stresas darbe, socialinė izoliacija ar netektys taip pat gali prisidėti prie šeimos disfunkcijos atsiradimo. Svarbu suprasti, kad disfunkcinės šeimos nėra vien tik tėvų kaltė. Tai sudėtinga problema, kurią sukelia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių.
Tam, kad disfunkcinė šeima virstų į darnią, būtina suvokti, kad tai - ilgas ir sudėtingas procesas. Reikalingas noras keistis, atvirumas, empatija ir, dažnai, profesionali pagalba.
Patarimai Kuriant Sveikas Šeimos Taisykles
Būkite aiškūs ir nuoseklūs: Aiškiai apibrėžkite taisykles ir nuosekliai jų laikykitės. Tai suteiks vaikams saugumo jausmą ir padės jiems suprasti, ko iš jų tikimasi.
Įtraukite visus šeimos narius: Leiskite visiems šeimos nariams dalyvauti kuriant taisykles. Tai padės jiems jaustis labiau įsipareigojusiems jų laikytis.
Būkite lankstūs: Būkite pasiruošę keisti taisykles, atsižvelgdami į vaikų amžių ir poreikius.
Skatinkite atvirą bendravimą: Sukurkite aplinką, kurioje šeimos nariai galėtų atvirai reikšti savo jausmus ir nuomones.
Būkite empatiški: Stenkitės suprasti vienas kito perspektyvas ir jausmus.
Ieškokite profesionalios pagalbos: Jei šeimoje kyla rimtų problemų, nedvejokite kreiptis į psichologą ar šeimos terapeutą.
tags: #seimos #taisykles #psichologija