Autizmas: psichologiniai iššūkiai ir pagalbos galimybės

Autizmas yra sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia žmogaus elgesį, bendravimą, įsitraukimą į veiklas ir funkcionavimą visuomenėje. Šiame straipsnyje aptarsime autizmo ypatumus, psichologines problemas, su kuriomis susiduria autizmą turintys asmenys, diagnostikos ir gydymo galimybes bei kokią pagalbą galima gauti Lietuvoje.

Kas yra autizmas?

Autizmas - tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Autizmo spektro sutrikimams (ASS) priskiriami: Aspergerio sindromas, Rett sindromas, netipiškas autizmas ir autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).

Nors dar visai neseniai autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Autizmo priežastys ir rizikos veiksniai

Autizmo priežastys iki šiol nėra visiškai žinomos. Sutrikimo formavimuisi įtakos turi daugelis faktorių. Genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš, per ir po gimimo gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi ir sukelti autizmo sutrikimus.

Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.

Taip pat skaitykite: Tyrimas apie rezidentų šeimų perdegimą

Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz., fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.

Yra nustatyta įvairių rizikos faktorių, kurie lemia autizmo atsiradimą, pvz., vyresnio amžiaus tėvams rizika turėti vaiką su ASS yra didesnė. Jei šeimoje auga vaikas, turintis ASS, rizika, kad kitas vaikas gali turėti šį sutrikimą, sudaro 2-18 proc. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Autizmo požymiai ir simptomai

Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi požymiai:

• Socialinės sąveikos sutrikimas: Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas: Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas: Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.

Kiti dažni autizmo požymiai:

• Vėluojanti kalbinė raida.
• Ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams.
• Riboti interesai.
• Nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais.
• Nereagavimas į savo vardą.
• Daiktų nerodymas pirštais.
• Sunkumai suprasti kitų emocijas.
• Nedalyvavimas vaizduotės žaidimuose.
• Sunkumai užmegzti draugystę.
• Polinkis žaisti vienam, neįsitraukiant į bendras veiklas.
• Pasikartojantis elgesys, pavyzdžiui, kartojant žodžius ar frazes (echolalija).
• Stereotipiniai judesiai (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas).
• Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).
• Įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.

Psichologinės problemos, susijusios su autizmu

Autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Asmenys su autizmu dažnai susiduria su įvairiomis psichologinėmis problemomis, kurios gali apsunkinti jų kasdienį gyvenimą.

Taip pat skaitykite: Psichologo patarimai šeimai

1. Socialinė izoliacija ir vienišumas: Sunkumai užmegzti ir palaikyti socialinius ryšius gali lemti socialinę izoliaciją ir vienišumo jausmą. Autizmą turintys asmenys gali jaustis nesuprasti ir atskirti nuo kitų.

2. Nerimas ir depresija: Padidintas jautrumas emocijoms ir sunkumai suvaldyti savo jausmus gali sukelti nerimą ir depresiją. Autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys gali būti labiau pažeidžiami streso, baimės ir nusivylimo.

3. Elgesio problemos: Sunkumai suprasti socialines normas ir prisitaikyti prie aplinkos gali sukelti elgesio problemų, tokių kaip pykčio priepuoliai, agresija ar autoagresija.

4. Miego sutrikimai: Miego sutrikimai yra dažna problema tarp autizmą turinčių vaikų. Miego trūkumas gali turėti didelį poveikį emocinei būklei, dėmesiui ir elgesiui.

5. Sensorinis jautrumas: Padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams gali sukelti diskomfortą, nerimą ir elgesio problemas.

   Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

Autizmo diagnostika

Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).

Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.

Autizmo diagnostikos procesas:

1. Pradinis įvertinimas: Tai gali apimti išsamų klinikinį interviu, kurio metu gydytojas ar specialistas pabandys suprasti asmens ankstesnę vystymosi istoriją, socialinės sąveikos įgūdžius, komunikacijos įgūdžius ir elgesio ypatybes.
2. Simptomų vertinimas: Gydytojas arba specialistas įvertins asmenį dėl autizmo spektro sutrikimo simptomų, įskaitant socialinę sąveiką, komunikacijos įgūdžius, įpročius ir interesus, taip pat sensorinį jautrumą.
3. Tyrimai ir testai: Gali būti naudojami specialūs įrankiai, pavyzdžiui, klausimynai ir struktūruoti testai, norint įvertinti autizmo simptomus ir nustatyti jų sunkumą.
4. Išsamesnės diagnozės išvados: Po visų duomenų rinkimo ir įvertinimo specialistas gali padaryti išsamesnę išvadą. Tai gali padėti nustatyti autizmo spektro sutrikimo požymius, jų sunkumo lygį ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo ar terapinės intervencijos.
5. Išsamus vystymosi istorijos įvertinimas: Svarbu atlikti išsamią asmens ankstesnės vystymosi istorijos analizę, kad būtų galima suprasti, ar yra buvęs bet koks raidos atsilikimas ar kitos problemos, kurios gali būti susijusios su autizmo spektro sutrikimu.
6. Kitų galimų diagnozių atmetimas: Gydytojas ar specialistas taip pat turėtų atmesti bet kokias kitas galimas priežastis, kurios gali paaiškinti asmens simptomus, pvz., depresija, nerimo sutrikimai ar kita psichinė būklė.

Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.

Autizmo gydymo būdai

Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Tačiau su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbti bei siekti karjeros.

Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Pagrindiniai gydymo būdai:

1. Taikomoji elgesio analizė (ABA): Tai įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. ABA terapija yra individualizuota ir pritaikyta kiekvieno asmens poreikiams.
2. Psichoterapija: Psichoterapija gali padėti autizmą turintiems asmenims suprasti ir valdyti jausmus, tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija.
3. Ergoterapija: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis turinčiais autizmo spektro sutrikimą, kad padėtų jiems įgyti ir tobulinti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tokius kaip maisto ruošimas, asmeninė higiena, darbo ir laisvalaikio veiklų palaikymas.
4. Sensorinė integracija: Asmenys su autizmu dažnai patiria jautrumą tam tikroms sensorinėms stimuliacijoms. Ergoterapeutas gali naudoti sensorinę integraciją ir jos technikas, kad padėtų asmeniui tinakamai atsakyti ir valdyti sensorinius iššūkius, tokius kaip jautrumas šviesai, garsams, kvapams ar tekstūroms.
5. Socialinių įgūdžių ugdymas: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems plėsti socialinius įgūdžius, bei skatinti bendravimą, empatiją, gebėjimą kurti draugystes ir palaikyti santykius su aplinkiniais. Tai gali būti daroma per struktūruotas veiklas ir vaidmenų žaidimus, taip pat išgyvenant terapinį santykį su ergoterapeutu.
6. Veiklų (užimtumo) terapija: Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems autizmo spektos sutrikimą turintiems asmenims rasti ir išlaikyti darbą ar veiklas, kurie atitiktų jų gebėjimus ir poreikius. Tai gali reikšti ir darbo vietos pritaikymą, mokymąsi tinkamai atlikti gaunamas užduotis, bendradarbiauti su kolegomis ir vadovais bei tinkamą reakciją į darbo aplinkos pokyčius.
7. Elgesio valdymas: Ergoterapeutas gali dirbti su suaugusiais asmenimis, kad padėtų jiems suprasti ir valdyti savo elgesį bei reakcijas, įskaitant emocinę savireguliaciją, streso valdymą ir konfliktų sprendimą.
8. Rutina ir struktūra: Ergoterapeutas gali padėti suaugusiems asmenims su autizmu sukurti ir palaikyti stabilų gyvenimo ritmą ir struktūrą, kad būtų lengviau tvarkytis su kasdieniniais iššūkiais ir pokyčiais.
9. Medikamentinis gydymas: Šiuo metu nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus.

Pagalba autizmą turintiems asmenims Lietuvoje

Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir įstaigos, teikiančios pagalbą autizmą turintiems asmenims ir jų šeimoms.

• Ankstyvoji pagalba: Ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai.
• Valstybinės gydymo įstaigos: Teikiamos ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas.
• Privatūs paslaugų teikėjai: Vykdo Taikomosios elgesio analizės programą (ABA).
• Asociacija „Kitoks vaikas“: Remdamasi tarptautinių tyrimų rezultatais mano, kad vienas iš efektyviausių ankstyvame amžiuje taikomų metodų yra Elgesio analizės metodas (išssamiau: National Standards - National Autism Center at May Institute).

Svarbu kreiptis į specialistus kuo anksčiau, kad būtų galima gauti reikiamą pagalbą ir paramą.

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

Suaugusiųjų autizmas

Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą.

• Socialinė sąveika: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
• Darbas ir karjera: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
• Švietimas: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
• Kasdieninis gyvenimas: Įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
• Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.

Kaip padėti autizmą turinčiam asmeniui?

• Būkite kantrūs ir supratingi.
• Stenkitės suprasti jų perspektyvą.
• Bendraukite aiškiai ir konkrečiai.
• Sukurkite struktūruotą ir nuspėjamą aplinką.
• Būkite palaikantys ir skatinantys.
• Ieškokite profesionalios pagalbos.

tags: #seimos #vaiku #diagnozuotas #autizmas #yra #rizikuoja