Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu, kuris veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius. Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Atsižvelgiant į šių problemų aktualumą, logopedams būtina nuolat tobulinti savo žinias ir įgūdžius, dalyvaujant specializuotuose seminaruose.
Autizmo spektro sutrikimai ir kalbos raida
Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą (ASS), kalbos raida yra savita. Dauguma jų pasaulį suvokia kitaip nei jų neurotipiniai bendraamžiai. Kai kurie tik atkartoja žodžius, kalba tik tam tikrose situacijose arba naudoja alternatyvias komunikacijos formas. Todėl svarbu įvertinti ne „kiek“ ir „kaip“ vaikas kalba, o „kam“ ir „ką“ reiškia jo kalba. Švietimo sistema turi prisitaikyti prie tokių unikalių poreikių.
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje ir Lietuvoje pastebimas autizmo atvejų skaičiaus augimas. JAV nuo 1980 m. iki 2020 m. šis rodiklis išaugo nuo 1 iš 10 tūkst. iki 1 iš 36 vaikų, Lietuvoje per penkerius metus atvejų skaičius padidėjo nuo 172 iki 460 - 100 tūkst. vaikų. Visgi, Lietuvos mokyklos dar nėra pakankamai pasiruošusios priimti tokius vaikus. Trūksta žinių, priemonių ir lankstumo ugdymo programose, o daugelis vaikų susiduria su patyčiomis ir socialine atskirtimi.
Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodika (VB-MAPP)
Mykolo Romerio universiteto (MRU) edukologijos srities daktarė Eglė Steponėnienė savo disertacijoje Lietuvos kontekstui adaptavo JAV elgesio analizės daktaro Marko L. Sundbergo Verbalinio elgesio etapų vertinimo ir programos sudarymo metodiką, VB-MAPP (angl. Verbal Behavior Milestones Assessment and Placement Program). Pastaroji skirta autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kalbos ir socialiniams įgūdžiams vertinti bei sukurti efektyvią ugdymo strategiją.
VB-MAPP pristatoma kaip autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų kriterinis kalbos ir socialinių įgūdžių vertinimo įrankis. Įtrauktis švietime reiškia ne tik fizinį buvimą klasėje, bet ir galimybę mokytis, naudojant moksliškai grįstus metodus, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko gebėjimus. Lietuvoje ši idėja įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose ir nacionaliniuose planuose.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko elgesį
Tradicinis kalbos vertinimas remiasi tuo, ar vaikas supranta ir vartoja žodžius, tačiau E. Steponėnienė savo tyrime remiasi B. F. Skinnerio bihevioristine verbalinio elgesio analize, kuri leidžia kalbą vertinti pagal pastarosios funkciją - ko vaikas siekia savo komunikacija? Toks funkcionalus požiūris leidžia tiksliau atpažinti ir ugdyti svarbius komunikacijos įgūdžius, ypač kai kalbos sutrikimai yra itin ryškūs.
E. Steponėnienė pabrėžia pragmatizmo svarbą - vertinimo sistemos turi būti praktiškai naudingos. „Vertinimo sistema turi būti tokia, kuri padeda mokytojui ir vaikui, o ne tik atspindi statistiką“, - rašo ji disertacijoje. Jos atliktas VB-MAPP vertinimo instrumento adaptavimas lietuvių kalba įrodė, kad lietuviška versija tiksliai atspindi kalbos ir socialinius įgūdžius ir Lietuvos kontekste, leidžia stebėti pažangą ir planuoti individualizuotą ugdymą įvairiose aplinkose.
Kadangi originalus VB-MAPP instrumentas sukurtas anglų kalba ir pagrįstas anglakalbe kultūra, instrumento kūrėjo nuomone, MRU tyrėjos disertacijoje ši sistema buvo sėkmingai adaptuota Lietuvos kontekstui - jos lingvistinės ir kultūrinės modifikacijos leidžia tiksliau atspindėti lietuvių kalbos ypatumus.
E. Steponėnienė siūlo toliau gilintis į svarbiausius VB-MAPP vertinamus gebėjimus, ypač į vaikų gebėjimą atkartoti garsus (echoika) ir atsakyti į klausimus (intreverbalus). Vaikų pažanga turi būti stebima nuolat, o duomenys gauti naudojant VB-MAPP metodiką, turėtų padėti planuoti individualizuotą pagalbą. Kad tai būtų įmanoma, pedagogams reikia suteikti praktinių žinių, kaip naudotis šiuo įrankiu. Tyrėja taip pat kviečia toliau tobulinti lietuvišką VB-MAPP versiją, atsižvelgiant į mūsų šalies kalbinę ir kultūrinę aplinką. „Valstybės lygmens sprendimai turėtų padėti šiai metodikai plačiai įsitvirtinti ugdymo įstaigose - reikalingi ne tik ištekliai, bet ir aiškus palaikymas iš švietimo politikos formuotojų“, - sako dr. E. Steponėnienė.
Logopedų seminarų temos
Šiuolaikiniai seminarai logopedams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais, apima įvairias temas, kurios padeda specialistams geriau suprasti ir efektyviau dirbti su šiais vaikais. Toliau pateikiamas galimų seminarų temų sąrašas:
Taip pat skaitykite: Vaikų auginimas: seminarų apžvalga tėvams
- Vaikų kalbinės raidos sutrikimai, jų priežastys, vertinimo ypatumai ir metodai: Seminaruose supažindinama su vaikų raidos sutrikimų vertinimo būdais, testais, jų taikymu, interpretacijos ypatumais.
- Alternatyvi komunikacija, jos rūšys ir taikymas: Supažindinama su alternatyvios komunikacijos metodais ir jų taikymo dirbant su vaikais ir jų šeimomis.
- Sensorinė stimuliacija: Supažindinama su sensorinių sutrikimų diagnostikos ir terapijos metodais ir priemonėmis.
- Alkoholinis vaisiaus sindromas: logopedinė ir pedagoginė stimuliacija: Supažindinama su kalbinės raidos vertinimo ir terapijos ypatumais esant AVS.
- Įgyti vaikų kalbos, komunikacijos ir maitinimosi sutrikimai (progresuojantys ir neprogresuojantys): Supažindinama su vaikų kalbos sutrikimais po galvos smegenų traumų, sergant nervų-raumenų ir kt. ligomis.
- Maitinimo terapija: Mokoma padėčių pritaikymo ir kt. maitinimosi sutrikimo funkcinio vertinimo ir terapijos metodais.
- Sutrikusios raidos vaiko burnos higiena ir jos svarba maitinimuisi bei komunikacijai: Supažindinama su pagrindiniais neįgalių vaikų burnos higienos principais, tėvų ir vaikų mokymo galimybėmis.
- Padėties svarba komunikacijai (kompensacinės technikos pritaikymas): Kompensacinės technikos pritaikymas ir logoterapeuto darbas kartu su ergoterapeutu ir kineziterapeutu.
- Dailės ir muzikos svarba kalbos ir komunikacijos stimuliavimui: Supažindinama su metodais ir priemonėmis, kurios išplečia kalbos ir komunikacijos stimuliacijos galimybes.
- Psichologinio vertinimo ir psichologo darbo svarba logoterapijoje: Supažindinama su intelekto vertinimo būdais, testais, interpretacija, ryšiu su kalbos ir komunikacijos sutrikimais.
- Autizmas ir jų gydymo principai: Etiologija, epidemiologija, klinika ir naujas požiūris į funkcinius vertinimo bei terapijos metodus bei priemones.
- Protinis atsilikimas, epilepsija: Etiologija, epidemiologija, klinika ir ryšys su kalbos sutrikimu. Funkciniai vertinimo ir terapijos metodai.
- Ergoterapijos taikymas neurologiniams ligoniams: Supažindinama su pagrindinėmis ergoterapijos sąvokomis bei ergoterapijos tikslais ir uždaviniais. Paaiškinamos pagrindinės ergoterapijos taikymo kryptys, vieta reabilitacijos specialistų komandoje. Pristatomi ergoterapijos tyrimo bei taikymo metodai neurologiniams ligoniams esant kalbos sutrikimui.
Papildomos seminarų ir mokymų temos
Be specializuotų seminarų apie autizmą, logopedams taip pat naudinga dalyvauti mokymuose, kurie apima platesnes temas, susijusias su kalbos ir komunikacijos sutrikimais:
- Reabilitacijos sistema Lietuvoje.
- Biososialinių funkcijų vertinimas.
- Psichosocialinė reabilitacija.
- Asmenų, patyrusių trauminį galvos smegenų sužalojimą, reabilitacijos ypatumai.
- Trauminio galvos smegenų sužalojimo pasekmės.
- Pažinimo funkcijų ir elgesio sutrikimai asmenims, patyrusiems trauminį galvos smegenų sužalojimą. Farmakoterapija.
- Komoje esančių ligonių reabilitacijos principai.
- Neurologinių ligonių klinikinės būklės įvertinimas.
- Reabilitacija po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų.
- Tarptautinė kalbos sutrikimų klasifikacija.
- Impresyvios kalbos sutrikimas. Specifinis kalbos sutrikimas pažeidus kairįjį smegenų pusrutulį.
- Artikuliacinės motorikos sutrikimai ir jų šalinimas.
- Balso sutrikimo šalinimas. Kvėpavimo kontrolė ir kalbinis kvėpavimas. Balso sutrikimų priežastys: organinės, neurologinės, psichogeninės ligos. Rijimo sutrikimai.
- Ekspresyviosios kalbos sutrikimas. Verbalinės komunikacijos sutrikimai dėl artikuliacinės motorikos disfunkcijos.
- Abilitacija, jos organizavimo principai Lietuvoje ir pasaulyje.
- Dauno, alkoholinis vaisiaus sindromas.
- CP ir jų gydymo principai. Naujas požiūris į cerebrinio paralyžiaus priežastis, apibrėžimą ir klasifikaciją.
- MMC, hydrocefalija ir jų gydymo principai.
- Ligonių, patyrusių galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, kineziterapijos ypatumai.
- Kalbos sutrikimo vertinimas.
- Sensorinės afazijos šalinimas.
- Motorinės afazijos šalinimas.
- Balso atstatymas po gerklų pašalinimo operacijos.
- Kalbos sutrikimas-dizatrija.
- Agrafijos, aleksijos, akalkulijos šalinimas.
- Kineziterapijos taikymas ligoniams, patyrusiems galvos smegenų kraujotakos sutrikimus.
- Maitinimosi sutrikimai.
Mokymų ir seminarų svarba
Dalyvavimas seminaruose ir mokymuose yra labai svarbus logopedams, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimą turinčiais vaikais. Šie renginiai suteikia naujausių žinių, praktinių įgūdžių ir leidžia susipažinti su naujomis metodikomis bei terapijomis. Reguliarus dalyvavimas tokiuose renginiuose užtikrina, kad logopedai galės teikti efektyviausią ir individualizuotą pagalbą vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, bei jų šeimoms.
Praktiniai užsiėmimai ir metodinės dienos
Praktiniai užsiėmimai ir metodinės dienos taip pat yra svarbi logopedų kvalifikacijos kėlimo dalis. Šių renginių metu specialistai gali dalintis patirtimi, aptarti konkrečius atvejus ir mokytis vieni iš kitų. Keletas pavyzdžių:
- PEPIS mokyklų metodinė diena.
- Kontaktiniai renginiai, skirti įvairiems Lietuvos rajonams.
- Paskaitos apie vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, sensorinės integracijos ypatumus.
- Seminarai „PEPIS II MODULIS“.
- Viešosios konsultacijos „Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos įvertinimo kortelės - pagalba logopedo praktikoje“.
Sklandaus kalbėjimo sutrikimai
Logopedams svarbu domėtis ne tik autizmo spektro sutrikimais, bet ir kitomis kalbos problemomis, tokiomis kaip mikčiojimas. Vadovėlyje “Sklandaus kalbėjimo sutrikimai: teorija ir praktika” išsamiai nagrinėjamas mikčiojimo fenomenas. Skaitytojai turės galimybę susipažinti su mikčiojimo kilmę aiškinančiomis teorijomis, mikčiojimo požymiais, jo pobūdį ir intensyvumą lemiančiais veiksniais.
Logopedo profesijos diena
Kovo 6 d. Europoje yra minima logopedo profesijos diena. Europos logopedų asociacija (CPLOL), vienijanti daugelio šalių specialistų organizacijas, 2004 metais priėmė nutarimą minėti logopedo profesijos dieną. Lietuvos logopedų asociacija nuo 2010 metų tapo Europos logopedų organizacijos nare. Kiekvienais metais yra skelbiama tema, kuriai skiriamas didžiausias specialistų dėmesys, organizuojamos konferencijos ir seminarai. Šių metų tema yra rijimo sutrikimai. Temą lydi šūkis: „Valgyk ir gerk saugiai: mėgaukis gyvenimu!“.
Taip pat skaitykite: Psichologijos seminarų apžvalga
Maitinimosi, gėrimo ir rijimo sunkumus, kuriuos logopedai įvardija disfagijos sąvoka, gali patirti įvairaus amžiaus asmenys. Maitinimosi ir rijimo sunkumai gali pasireikšti dėl įvairių raidos sutrikimų, judėjimo negalių, smegenų traumos, insulto, demencijos ar onkologinių ligų. Disfagija gali nulemti netinkamą mitybą, dehidrataciją, kvėpavimo takų infekcijas bei sutrikdyti asmens psichloginę savijautą. Pasireiškus tokiems sunkumams, labai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus - logopedą, gydytoją ar dietologą.
Logopedo profesinės veiklos aktualijos
Minint logopedo profesijos dieną yra siekiama atkreipti visuomenės, kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių asmenų, jų šeimos narių ir specialistų (šeimos gydytojų, pedagogų) dėmesį į aktualias problemas ir siekti kvalifikuotos pagalbos bei formuoti prevencijos strategijas. Profesinės dienos proga Lietuvos logopedų asociacija, bendradarbiaujant su Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakultetu, organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Logopedų / logoterapeutų profesinės veiklos aktualijos“, kurioje siekiama sutelkti švietimo ir sveikatos priežiūros institucijose dirbančius logopedus ir logoterapeutus, skatinant juos pasidalyti praktikos aktualijomis, sėkminga patirtimi ir iššūkiais, profesiniais interesais.
Autizmo atpažinimas ir gydymo būdai
Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus.
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti.
Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai.
Specialiojo ugdymo istorija ir pasiekimai
Intelekto sutrikimas dažnai būna tik antrinė problema, atsiradusi dėl komunikacijos trūkumo ar netinkamo ugdymo. Šiuo metu keičiasi protinės ir fizinės negalios suvokimas. Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, kurių intelektas yra normalus arba aukštas, poreikiai dažniausiai yra neatpažįstami ir netenkinami. Šie vaikai dažnai neturi diagnozės ir nustatyto sutrikimo. Todėl vaikams, turintiems Aspergerio ar autizmo spektro sutrikimą, kurių intelektas yra normalus arba aukštas, nesuteikiama tinkama pagalba ir jie susiduria su mokymosi sunkumais, negeba elgtis mokyklos aplinkoje, ilgainiui pradeda atsilikti nuo bendraamžių. Paauglystėje vystosi antrinės problemos ir jiems reikalinga parama/konsultavimas, pagalba. Mokymų metu bus aptariama specialiojo ugdymo istorija ir pasiekimai, kai ugdymas taikomas mokiniams su fizine ir protine negalia, normalaus ir aukšto intelekto mokinių, turinčiu autizmo spektro ar Aspergerio sutrikimą atpažinimo metodai. Mokymu metu bus išvardinti jų poreikiai ir aptarta, kokias strategijas naudojant galima įgyvendinti sėkmingą šių žmonių ugdymą ir teikti emocinę paramą (ikimokyklinis, mokyklinis amžius, paauglystė ir jauni suaugę).
Tarptautinė logopedų ir foniatrų asociacija (IALP)
Tarptautinė logopedų ir foniatrų asociacija (IALP) savo veiklą pradėjo 1924 m. Siekdamas suvienyti mokslininkus ir specialistus - praktikus besidominčius kalbos, balso, klausos, rijimo sutrikimais ją įkūrė Dr. E. Froeshels, Austrijoje. Šiuo metu IALP veikloje dalyvauja daugiau nei 55 pasaulio šalių logopedai, foniatrai, spec. pedagogai, mokslininkai ir universitetų dėstytojai. IALP organizuoja mokslinius kongresus kas trejus metus.
tags: #seminarai #logopedams #autizmas