Įvadas
Priešmokyklinis amžius (5-7 metai) yra svarbus vaiko raidos etapas, kai sparčiai keičiasi suvokimas apie aplinką. Vis dažniau pastebimos elgesio sunkumų tendencijos tarp įvairaus amžiaus vaikų. Šiame straipsnyje nagrinėjami tinkami vaiko elgesio skatinimo veiksniai, ypatingą dėmesį skiriant priešmokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio sunkumų. Straipsnyje remiamasi mokslinių tyrimų duomenimis ir specialistų įžvalgomis, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus.
Elgesio Sunkumų Aktualumas
Pastaruoju metu tiek užsienio, tiek lietuvių mokslininkai (Barkauskienė, Zacharevičienė, 2019; Ogundele, 2018; Gleason, Goldson and Yogman, 2016; Pourhossein et al., 2015; Breidokienė ir Ignatovičienė, 2015; Biliūnienė ir Miltenienė, 2013) akcentuoja įvairaus amžiaus vaikų elgesio sunkumų atvejų dažnėjimo tendencijas.
Tuo tarpu mokslinės literatūros, kurioje būtų nagrinėjamos būtent priešmokyklinio amžiaus vaikų grupės elgesio sunkumų tendencijos, nėra daug. Tik gana retais atvejais, pavieniuose darbuose gvildenant šią temą (Stankevičiūtė, Slušnienė, 2019; Bulošė, Valaitienė, 2019; Miller, Bonahue and Kemple, 2017) išskiriama priešmokyklinio amžiaus vaikų grupė. Stankevičiūtė ir Slušnienė (2019) aprašo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą teikiant priešmokyklinio amžiaus vaikui, turinčiam elgesio ir/ ar emocijų sutrikimų, pagalbą ugdymo procese. Bulošė ir Valaitienė, A. (2019) pristato patyčių tarp priešmokyklinio amžiaus vaikų mažinimo galimybes žaidybine veikla.
Hiperaktyvumas
Taip pat svarbu paminėti hiperaktyvumą, kuris dažnai pastebimas ikimokykliniame amžiuje, vaikui pradėjus lankyti darželį. Anot logopedės - spec. pedagogės E. Škuvienės, svarbu tinkamai įvertinti jo elgesį, emocijas ir galimybes. Svarbu turėti omeny faktą, kad hiperaktyvaus vaiko ugdyme didelę reikšmę turi nustatytos taisyklės ir jų laikymasis, o nepastovūs auklėjimo būdai šiems vaikams yra itin žalingi.
Hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), yra visuotinai pripažįstamas kaip neurobiologinis sutrikimas, kuris turi būti diagnozuojamas ir gydomas įvairiomis priemonėmis - medikamentais ar psichologiniais metodais. Ryškiausi ADS bruožai - ypatingas nedėmesingumas, impulsyvumas ir hiperaktyvumas.
Taip pat skaitykite: Sėkmingas vaiko prisitaikymas mokykloje
Elgesio Sunkumų Apibrėžimas ir Požymiai
Priešmokyklinio amžiaus vaikams, turintiems elgesio sunkumų, būdingi šie požymiai: elgesys, pasireiškia kraštutinumais; jų problemos - ilgalaikės; jų elgesys - nepriimtinas, kadangi neatitinka visuomenėje vyraujančių socialinių ir kultūrinių normų.
Tyrimo Problema
Identifikuotas apie priešmokyklinio amžiaus vaikų, turinčių elgesio sunkumų, ugdymą, tyrimų stygius. Daugumos mokslininkų (Breidokienė ir Ignatovičienė, 2015; Kuraitė-Žičkė, 2015; Biliūnienė ir Miltenienė, 2013; Powell, Dunlap and Fox, 2006) darbai apie taikytinas elgesio valdymo strategijas yra šviečiamojo pobūdžio, tačiau empiriniu aspektu ši tema - kokias strategijas ar pozityvias skatinimo priemones taiko tėvai bei pedagogai - nėra pakankamai išplėtota.
Tyrimo Objektas ir Tikslas
Tyrimo objektas - skatinimo priemonių taikymas, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio sunkumų. Tyrimo tikslas - išanalizuoti skatinimo priemonių taikymą, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio sunkumus.
Skatinimo Priemonės
Pozityvus skatinimas yra strategijų kūrimas, siekiant padėti įvairaus amžiaus vaikams, įskaitant priešmokyklinio amžiaus vaikus, įgyti naujų įgūdžių ir pakeisti savo netinkamą elgesį, kuris neatitinka visuomenės normų.
Dažniausiai pedagogai taiko šias pozityvaus skatinimo priemonių grupes, kuriomis siekiama padėti priešmokyklinio amžiaus vaikams keisti elgesį: įdomios veiklos organizavimas, gero elgesio įvertinimo priemonės, ramybės kampelis, pozityvių žodelių vartojimas ir kvėpavimo pratimai. Šeimoje taikomos tokios pozityvaus ugdymo priemonės, kaip žodiniai pagyrimai, apdovanojimai žaislu ar skanėstu už gerą elgesį, pokalbiai, kurių metu vaikui aiškinama, kodėl jis pasielgė netinkamai, kaip turėtų keisti savo elgesį.
Taip pat skaitykite: Pokalbiai su vaikais apie darželį
Veiksmingiausios Priemonės
Veiksmingiausios priemonės: emocinio intelekto ugdymo priemonės, bendravimas su vaiku, gero elgesio viešinimo priemonės, pozityvaus pavyzdžio rodymas, įdomios veiklos organizavimas, taisyklių nustatymas ir jų laikymosi užtikrinimas.
Hiperaktyvių Vaikų Ugdymas
Hiperaktyvaus vaiko ugdyme gyvybiškai svarbus savikontrolės, saviinstrukcijos ir savireguliacijos gebėjimų ugdymas ir problemų sprendimo būdų perteikimas. Pagrindiniai darbo principai yra specialios mokymo bei elgesio strategijos, nuoseklumas, apibrėžtos elgesio taisyklės bei komandinis darbas.
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Identifikavimas ir Įvertinimas
Raidos sutrikimas- žymus nukrypimas nuo normalios raidos. Iki 1995 m. situacija Lietuvoje apibūdinant raidos sutrikimus bei negales buvo labai neapibrėžta. Egzistavo sutrikimų pavadinimų įvairovė, neapibrėžti ir nevienareikšmiai buvo kriterijai, pagal kuriuos nustatomi sutrikimai bei jų grupės.
Šiuo metu specialiųjų poreikių asmens sutrikimams ir jų laipsnis nustatymas, bei priskyrimas vienai ar kitai specialiųjų ugdymosi poreikių grupei vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2002 m. liepos 12d. įsakymu Nr.1329/368/98. Šis dokumentas reglamentuoja bendrąją tvarką, pagal kurią visoje Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje užtikrinamas sisteminis požiūris į asmens priskyrimą kuriai nors sutrikimų grupei ir sutrikimų laipsnio bei kriterijų nustatymą. Įsigaliojus minėtam dokumentui, visiems Lietuvos Respublikos specialistams ir visuomenei atsirado galimybė naudoti vieningą terminologiją bei vienodai įvardyti reiškinius ir su jais susijusius veiksmus.
Sutrikimų Klasifikacija
Specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime. Specialiojo ugdymo sąvoka aiškinama kaip specialiųjų poreikių asmens mokymas ir lavinimas bei vertybinių nuostatų formavimas, pripažįstant šio asmens gebėjimus ir galias.
Taip pat skaitykite: Tinkamo vaiko elgesio skatinimo patarimai
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, ADS turintys vaikai priskiriami 2, 3 arba 9 įvairių sutrikimų grupei bei 1 - 3 spec. ugdymosi poreikių grupei.
Dažniausiai pasitaikantys sutrikimai:
- Intelekto sutrikimai: tai protinis gebėjimų nukrypimas nuo normos, sukeliantis elgesio, emocijų bei socialinės integracijos sunkumus. Pagal sunkumą intelekto sutrikimai skirstomi į nežymius, vidutinius, žymius ir labai žymius. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę.
- Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai: tai nukrypimas nuo adaptyvaus elgesio, kuris laikomas normaliu. Vaikai, turintys emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų turi normalų intelektą. Be to, šiai sutrikimų grupei priskiriami vaikai, turintys įvairiapusius raidos sutrikimus, pvz.: vaikystės autizmą, atipiašką autizmą, Aspergerio sindromą, kitus vaikystės dezintegracinius sutrikimus. Šių vaikų intelekto laipsniai gali būti įvairūs.
- Kalbos ir komunikacijos sutrikimai: tai nuolatinis bendravimo, kalbėjimo ir kalbos nukrypimas nuo įprastos bendravimo bei kalbėjimo normos. Visos kalbos sistemos neįsilavymas, apimantis fonetiką, leksiką ir gramatinę kalbos sandarą. (pvz.: mikčiojimas, rišlaus kalbėjimo sutrikimai, kalbėjimo tempo ir ritmo sutrikimai, balso sutrikimai, selektyvusis mutizmas).
- Regos sutrikimai: tai regėjimo funkcijos pakitimai ir suvokimo sutrikimai, kurie trukdo normaliai raidai, mokymuisi, orientavimuisi erdvėje, savarankiškam gyvenimui.
- Judesio ir padėties sutrikimai: tai labai įvairios kilmės ir skirtingas pasekmes sukeliantys sutrikimai. Labai žymus, kai nepajėgiama savarankiškai judėti. Vaikų cerebrinis paralyžius - gana dažna vaikų neįgalumo priežastis.
Įvertinimo Metodai
Tam, kad atsiskleistų negalaus vaiko sugebėjimai, reikalinga diagnostika ir funkcinis galimybių analizė. Kai vaiko raidą lemia gamtiniai limitai, tai yra esant tam tikriems smegenų pažeidimams, kurie sąlygoja įvairius, žymius kompleksinius sutrikimus, labai svarbu ankstyvoji intervencija, ankstyvojo ugdymo procesas, atitinkantis vaiko poreikius. Sėkmingą ankstyvąją intervenciją lemia tinkamas ugdymas, prioritetus teikiantis sutrikusios raidos vaiko galimybėms bei jo individualumo ir autonomiškumo pripažinimui, o taip pat atsižvelgiant į vaiko poreikius bei interesus.
Įvertinimas - tai išsamus informacijos rinkimas apie kiekvieną vaiko raidos sritį. Tikslas ištirti esamą vaiko raidos lygį, kad būtų pagrindas tolesnio ugdymo pritaikymui ir planavimui.
Pradinį vaiko specialiųjų ugdimosi poreikių įvertinimą atlieka švietimo įstaigos specialiojo ugdymo komisija. Tai 3- 9 žmonių grupė, kurią gali sudaryti švietimo įstaigos vadovas ar jo pavaduotojas ugdymui, psichologas, spec. pedagogas, logopedas, kiti pedagogai, socialinis pedagogas ir sveikatos priežiūros darbuotojai. Specialiojo ugdymo komisija analizuoja vaiko gebėjimus ir problemas. Savo vertinimą pateikia specialistai (psichologas, spec. pedagogas, logopedas ir kt.).
Pagrindiniai vertinimo metodai:
- Stebėjimas: nešališkas duomenų kaupimas, stebint ar įrašant į vaizdo (ar garso) juostą vaiko žaidimą, kalbą, elgesį žinomos veiklos metu su pažįstamais asmenimis metu.
- Formalus vertinimas: bendravimas su vaiku, taikant specialias užduotis ir vertinimo metodikas.
- Pokalbis su vaikui artimais žmonėmis (tėvais, globėjais, ir kitais šeimos nariais).
- Įvairi rašytinė medžiaga: anketos, stebėjimų aprašymai ir kt. skirta išsamiai informacijai surinkti apie kiekvieną vaiko raidos sritį (kalbą, pažinimą, savitarną, socialinius gebėjimus ir pan.).
Priemonės ir metodai, taikomi vertinant, parenkami, atsižvelgiant į vaiko amžių, raidos lygį ir vertinimo tikslą. Pavyzdžiui, formalaus vertinimo (testo) metodas nėra pakankamai objektyvus labai sutrikusios raidos vaikų įgūdžiams vertinti.
Adaptacijos periodas labai sudėtingas ir vaikui, ir ikimokyklinio ugdymo specialistams. Adaptacijos laikotarpiu vaikai susipažįsta su aplinka, žmonėmis (bendraamžiai, pedagogai, kiti suaugusieji), apsipranta su bendrais reikalavimais, tam tikru gyvenimo ritmu, kuris labai svarbus ugdant pagal individualizuotą programą.
Ugdymo Individualizavimas
E. Šikšniūtės, R. Žukauskienės (2007) nuomone, ugdymo veiksmingumas priklauso nuo specialiosios pedagoginės pagalbos modelio, t.y. atsižvelgimo į kiekvieno vaiko individualius poreikius, gebėjimus bei pasiekimus, tinkamos aplinkos sukūrimo. K. A. Hansen, R. K. Kaufmann, S. Šiausio nuomone, individualizuota programa orientuota į stiprius vaiko gebėjimus, silpnų įgūdžių tobulinimą, menkiau įsilavinusius gebėjimus puoselėjimą. Visiems sutrikusios raidos vaikams reikia didelės pedagogo tolerancijos, kantrybės, atlaidumo.
Ugdymo Metodai
Pedagogams pateikiami ugdymo programų taikymo variantai, galimi ugdymo metodai, formos bei sąlygos. Iškeliamas būtinybė skirti papildomą laikiną ar nuolatinę klasės (grupės) ar dalyko pedagogo ar/ir specialisto pagalbą vaikui, o jo šeimai - pedagoginę, psichologinę ir socialinę pagalbą.
Svarbu atsižvelgti į vaiko individualius poreikius ir pritaikyti ikimokyklinio ugdymo programą atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir galimybes. Sukurtas hiperaktyvaus ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymo modelis skirtas siekti valios pastangomis įveikti negalią ir ugdyti(s) bendruosius gebėjimus.
Medikamentinis Gydymas
Nors straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama elgesio skatinimo priemonėms, svarbu paminėti ir medikamentinį gydymą, ypač kalbant apie ADS. Dažniausiai vartojamas ADS gydymui skirtų vaistų pagrindas yra metilfenidatas (methylphenidate), stimuliuojantis nervų sistemą: jis skatina dėmesio koncentraciją, padeda pagerinti socialinius ryšius, padidina akademinį produktyvumą (bet nebūtinai pasiekimus) bei mažina dirglų ir impulsyvų elgesį. Lietuvoje jau yra registruoti du vaistai hiperaktyvumo sutrikimui gydyti - Concreta ir Strattera. Tačiau mokslininkai vis dar tiria ilgalaikį šių stimuliuojamųjų vaistų vartojimo poveikį.
Alternatyvūs Gydymo Metodai
Natūraliuosius gydymo metodus propaguojantys medikai siūlo ieškoti sutrikimo sukėlėjo ir jį pašalinti, pvz., jei pastebima, kad aktyvumas padidėja dėl didelio gliukozės kiekio kraujyje, problemos sprendimas būtų vartojamų maistinių medžiagų atranka bei dozavimo kontrolė.
Gydymo psichologinėmis priemonėmis pavyzdžiu Lietuvoje galima laikyti logopedės - spec. pedagogės E. Škuvienės veiklą. Pedagogai hiperaktyvumą traktuoja kaip emocijų ir elgesio sutrikimus bei labai judrų, impulsyvų elgesį ir teigia, kad šį sutrikimą dažniausiai reikia gydyti ne medikamentais, bet taikant psichosocialinio gydymo modelį, o klinikinį įvertinimą siūlo tik tuo atveju, kai vaikas visose situacijose ir visą laiką yra labai judrus, chaotiškas, išsiblaškęs.
tags: #tinkama #vaiko #elgesi #skatinantys #veiksniai #monkeviciene