Įvadas
Žmogaus suvokimas apie aplinką, pasaulį ir save patį yra tiesioginis pažinimas, gaunamas per jutimo organus. Jutimai, susiformavę dar gimstant, augant formuoja mus pačius, veikdami kaip antenos ir instinktai, nulemdami, kaip mes pažįstame pasaulį ir kaip pasaulis pažįsta mus. Šiame straipsnyje nagrinėsime sensorinio panikos suvokimo esmę, jo priežastis, pasireiškimą ir galimus būdus, kaip su juo susidoroti.
Kas yra suvokimas ir jutimai?
Suvokimas - tai daiktų ir reiškinių, veikiančių jutimo organus, pažinimo procesas. Tai yra procesas, o suvokinys - rezultatas. Suvokimai priskiriami jutiminiam pažinimui, nes visuminiai daiktų bei reiškinių vaizdai gaunami tiesiogiai jutimo organais ir jiems priklausančiomis įcentrinių nervų ir atitinkamų smegenų centrų sistemomis. Pavyzdžiui, juntant atskirus muzikinius tonus su jų aukštumo ir slinkties santykiais, gaunamas melodijos suvokimas. Suvokimai yra įsisąmoninti jutiminiai vaizdai.
Jutimai - tai žinių apie pasaulį šaltinis. Dėl suvokimo mes matome konkrečius objektus, o ne tai, kas suprojektuota tinklainėje. Suvokiame objektų judėjimą, nes jų atvaizdai tinklainėje juda.
Sensorinis pažinimas ir jo ypatumai
Jutiminiu (sensoriniu) pažinimu laikomas tiesioginis daiktų bei reiškinių savybių (spalvų, garsų ir kt.) ir tų daiktų bei reiškinių kaip visumos (medžio, žmogaus ir kt.) pažinimas, kai tie daiktai, reiškiniai veikia jutimo organais. Loginis pažinimas vyksta jutimais gautą informaciją pertvarkant (skaidant, jungiant, lyginant ir t.t.).
Pojūčiai - tai daiktų ir reiškinių įvairių savybių vaizdai mumyse. Pojūčiais vadiname jutiminio pažinimo procesus, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus. Pagrindiniai pojūčių skyriai: receptoriai, perdavimo skyrius ir centras smegenyse. Atsižvelgiant į dirgiklio ir receptoriaus kontaktyvumą, pojūčiai skirstomi į kontaktinius ir distancinius. Pagal receptorių išdėstymą: išoriniai (eksteroreceptoriai) ir vidiniai (interoreceptoriai).
Taip pat skaitykite: Streso valdymas su „Yves Saint Laurent Opium“
Pagrindiniai žmogaus jutimai
- Rega: Užima dominuojančią padėtį žmogaus jutimų sistemoje. Regėjimo pojūčiams susidaryti svarbiausia receptoriaus dalis yra akies tinklainė. Galima sakyti, kad regos pojūčiai yra spalvų pojūčiai. Žmonės linkę matyti raudoną, geltoną, žalią, mėlyną, violetinę spalvas.
- Klausa: Girdėjimo pojūčių dirgiklis yra oro bangavimai. Girdėjimo pojūčių receptorių sudaro išorinė ir vidinė ausis. Girdėjimo pojūčiai teikia informaciją apie garsų aukštumą, intensyvumą, tembrą ir vietą, iš kurias garsai sklinda.
- Lyta: Tai toks odos ir judėjimo pojūčių derinys, gaunamas apčiuopiant įvairius daiktus. Yra spaudimo, šilumos, šalčio ir skausmo jutimai.
- Skonis: Skonio pojūčio dirgiklis yra įvairios medžiagos, ištirpusios vandenyje, seilėse ar kituose skysčiuose. Skonio aparatas skiria saldumo, kartumo, rūgštumo ir sūrumo pojūčius.
- Uoslė: Uodimo pojūčio dirgiklis yra smulkios medžiagų dalelytės, patenkančios į nosies ertmę. Gali sukelti prisiminimus ir jausmus.
- Kinestezija (judėjimo pojūčiai): Jų receptoriai yra raumenyse, sausgyslėse ir sąnarių raiščiuose. Jie dirginami judinant kūno dalis, nugalint fizinį pasipriešinimą, keičiant kūno padėtį erdvėje.
Sensorinė adaptacija ir pripratimas
Nors mūsų pojūčių organai ir yra riboti signalų įvairovės atžvilgiu, vis vien juos nuolat veikia įvairūs dirgikliai. Smegenims gresia perkrovimas informacija. Taip ir atsitiktų, jei nebūtų reguliacinių mechanizmų, palaikančių informacinių srautų reikiamą intensyvumą. Vienas iš tų reguliacinių mechanizmų yra pačiuose receptoriuose. Tai sensorinė adaptacija, pasireiškianti sensorinių organų receptorinėse ląstelėse. Sensorinės adaptacijos metu sumažėja ląstelių dirglumas pasikartojantiems ar ilgalaikiams stimulams. Iliustracija - išėjus iš kino salės į lauką, ryški šviesa kurį laiką trukdo mums įžiūrėti aplinkos detales. Bet po kurio laiko akys adaptuojasi šiam šviesos kiekiui.
Kitas reguliacinis mechanizmas yra retikuliniame darinyje. Jis įsijungia sudėtingos stimuliacijos metu, kai stimulą receptoriai pajunta, bet tai organizmo išgyvenamumui nėra svarbu. Tai pripratimas - stimulams tapus įprastiems ir nesvarbiems, retikulinė formacija juos blokuoja, tuo užkirsdama smegenų perkrovimo galimybę. Pavyzdys: pavasarį prasikalę lapai atrodo tokie gaiviai žali ir įdomūs, bet po kurio laiko jų žaluma tarsi nublanksta.
Sensorinis panikos suvokimas
Sensorika - iracionali komponentė, orientuota į tikėtinus įvykius ir dominuojančius poreikius. Komponentės iracionalumas ir sugestyvus ketvirtosios funkcijos pobūdis lemia tai, kad suvokti šio turinio praktiškai neįmanoma. Žmogus gali pamiršti laiku pavalgyti, nekreipti dėmesio į netinkamą temperatūros režimą ir kitus būtinus (kiekvienam žmogui skirtingus) aplinkos parametrus, užtikrinančius normalų organizmo funkcionavimą.
Sensorinio panikos suvokimo priežastys
- Nepatenkinti dominuojantys poreikiai: Susiję su vidine organizmo būkle arba ypatingu jėgų poreikiu, gali sąlygoti rimtas problemas.
- Aplinkos neatitikimas: Idealaus sensorinių pojūčių patenkinimo aplinkos nebuvimas.
- Negebėjimas suvokti neigiamos savijautos priežastis: Sunkumas identifikuoti ir įvardinti diskomfortą sukeliančius veiksnius.
Sensorinio panikos suvokimo pasireiškimas
- Miglotas nerimas, pasimetimas ir blaškymasis, įtampa, kartais net persitempimas: Nelaimės signalai, rodantys, kad organizmas patiria stresą.
- Irzlumas, abejonės savo sveikata: Atsiranda, kai žmogus negali rasti arba sukurti aplinkos, kurioje jaustųsi patogiai.
- Panikos kėlimas, nežinojimas, ko nori: Dažnai pasireiškia žmonėms, kurie patys gerai nežino savo poreikių ir negali jų patenkinti.
Nerimas ir sensoriniai iššūkiai
Nerimas - dažnas reiškinys ne tik tarp autistiškų, bet ir tarp daugelio vaikų, susiduriančių su emociniais, sensoriniais ar socialiniais iššūkiais. Vaiko nerimas gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo užsisklendimo ar atsisakymo bendrauti iki intensyvių emocinių reakcijų, fizinių simptomų ar net staigaus agresyvumo. Nerimas - tai mūsų kūno signalas, jog esamoje ar būsimoje situacijoje galime pritrūkti vidinių resursų jaustis saugiems.
Nerimo priežastys
- Biologinės priežastys: Genetika, organizmo uždegimai.
- Psichosocialinės priežastys: Traumos, nenuspėjama aplinka ar emociniai išgyvenimai.
- Miego trūkumas, sensorinis jautrumas ar mikroelementų stoka: Gali įjungti užburtą nerimo ciklą, kuriame stiprėja įtarumas, dėmesio stoka, sutrinka miegas ir net virškinimas.
Nerimo požymiai
- Fiziniai signalai: Dažnesnis kvėpavimas, prakaitavimas, drebulys, galūnių nutirpimas, akyse pasidaro balta arba aptemsta.
- Neverbaliniai signalai: Sukąsti dantys, susigūžimas, pasikartojantis ritmiškas elgesys ar judesys.
- Elgesio pokyčiai: Prieštaravimas, dažnas žodžio „ne“ kartojimas, didelis noras kontroliuoti situaciją, nepakantumas pokyčiui, daugybės klausimų uždavinėjimas.
- Sąstingis: Vaikai nustoja kalbėti, neatsako, sunkiai apdoroja komunikaciją, kurią įprastai supranta. Taip pat matome šlapimo sulaikymą, vengimą tuštintis.
Kaip padėti žmogui, patiriančiam sensorinį panikos suvokimą?
- Atpažinti nerimo signalus: Suaugusieji turėtų suprasti, kad tai realūs iššūkiai, o ne paprasta elgesio išraiška.
- Koreguliacija: Tapti atrama nervų sistemai, o ne gilinti ir taip sudėtingas situacijas.
- Neverbalinė komunikacija: Šiltas akių kontaktas, „taip“ kūno kalba, atspindėjimas, laikysena.
- Ramybė ir saugumas: Parodyti, kad aplinka yra saugi, net jei viduje pačiam jaučiamas nerimas.
- Kvėpavimo technikos: Fiziologinis kvėpavimas (4-7-8).
- Santykių kūrimas: Saugi santykio patirtis padeda tapti emociškai atspariais.
- Rūpinimasis savo resursais: Suaugusieji turėtų rūpintis savo resursais, kad galėtų skolinti savo tvirtesnę nervų sistemą pačiose trapiausiose vaikų situacijose.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti panikos sutrikimą
tags: #sensorinis #panikos #suvokimas