Įvadas
Panikos sutrikimas, dar žinomas kaip epizodinis paroksizminis nerimas, yra nerimo sutrikimas, kuriam būdingi staigūs ir netikėti stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Šie priepuoliai gali sukelti įvairius fizinius ir psichologinius simptomus, kurie gali būti labai baugūs ir varginantys. Šiame straipsnyje aptarsime panikos sutrikimo simptomus, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Nerimo sutrikimų paplitimas ir aktualumas
Nerimo sutrikimai yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų. Moterys serga dažniau nei vyrai. Nerimas apsunkina žmogaus ir jo artimųjų kasdienį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad šie sutrikimai gali turėti įtakos sergamumui bei mirtingumui per neuroendokrininius bei neuroimuninius mechanizmus ar tiesiogiai neurostimuliacijos būdu (pvz., hipertenzija, širdies aritmija). Be to, sunkūs ir ūminiai, su stresu susiję nerimo sutrikimai gali paskatinti savižudybes. Didelės apimties apklausų duomenimis, nerimas ir su juo susiję sutrikimai suicidinių bandymų riziką didina net 1,7-2,5 karto. Tokią riziką didina ir tai, kad nerimo sutrikimai dažnai pasireiškia kartu su depresija, alkoholio ar narkotikų vartojimu. Lėtinis nerimas dažnai apsunkina kardiovaskulines ligas, didina mirštamumą nuo jų.
Apie 40 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas nerimo sutrikimas, vis dar nėra tinkamai gydomi.
Kas yra panikos sutrikimas?
Panikos sutrikimas (epizodinis paroksizminis nerimas) - tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys, staigūs netikėto ir stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Jie nėra susiję su kokia nors specifine situacija ar objektu, tad jų negalima prognozuoti. Panikos priepuoliai gali skatinti vengiantį elgesį (panikos sutrikimas su agorafobija). Panikos priepuolio baimė dažnai yra susijusi su generalizuotu nerimu.
1984 m. nustatyta, kad panikos sutrikimas per gyvenimą būna 1,5-3,8 % gyventojų kasmet, iš 3000 žmonių 45 ištinka panikos atakos pirmą kartą gyvenime, dažniau moterims negu vyrams. Šis sutrikimas dažniausiai prasideda nuo 20 iki 40 metų žmonėms, 26 % - iki 20 metų. Panikos sutrikimą dažnai lydi agorafobija ir depresija. Dėl panikos sutrikimo gali labai sumažėti darbingumas, prasidėti agorafobija, dėl kurios pacientas negali išeiti iš namų. Jei ši būsena gydoma neefektyviai, gali apimti depresija, neviltis, kilti minčių apie savižudybę.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Panikos sutrikimo simptomai
Panikos ataka prasideda greitai gausėjančiais somatiniais simptomais, pacientą apima baimė, jis ieško pagalbos. Visa ataka paprastai pasibaigia per 30 minučių. Po pasikartojančių panikos atakų pacientai išmoksta jų laukti, vengti situacijų, ir taip pradeda formuotis agorafobija. Galiausiai išryškėja triada: panikos atakos, išankstinis nerimas, kad ataka vėl prasidės, ir agorafobinis vengimas.
Panikos priepuolių simptomai yra individualūs, nors dažniausiai būna:
- Širdies plakimas
- Sunku kvėpuoti
- Svaigsta galva
- Tirpsta kūnas ar galūnės
- Mirga akyse
- Didžiulė mirties baimė
- Išprotėjimo baimė
- Savitvardos praradimo baimė
- Drebulys, prakaitavimas, širdies plakimas, pagreitėjęs kvėpavimas
- Susiaurėjęs aplinkos suvokimas, aplinka gali atrodyti nutolusi
- Skausmas ar nemalonus pojūtis krūtinės srityje, springimo, kąsnio gerklėje jausmas
- Galūnių ar viso kūno drebėjimas
- Depersonalizacija (kai patys sau atrodome lyg nutolę, svetimi, išgyvenantys ne savo, o kito žmogaus jausmus ar emocijas)
- Derealizacija (kai atrodo, kad mus supantis pasaulis - netikras, nerealus)
Panikos sutrikimo priežastys
Panikos atakos turi biologinį pagrindą ir pasireiškia išsiskiriant per daug noradrenalino iš melsvosios vietos. Panikos ataką gali sukelti laktato infuzija, anglies dioksido (CO2) inhaliacija, johimbinas ir kiti vaistai. Panikos sutrikimas turi ir genetinį komponentą: pirmosios eilės giminėms panikos sutrikimas būna 10 kartų dažniau negu kitiems asmenims. Kartais atrodo, kad panikos ataka prasideda spontaniškai, be streso, tačiau neretai išaiškinamas dažnesnių stresų periodas.
Kaip ir visi kiti psichikos sutrikimai, panikos sutrikimas turi dvi kilmes - biologinę ir psichologinę. Biologinę galima aiškinti organizmo polinkiu formuotis nerimo reakcijoms. Tai yra arba paveldima, arba įgyta labai ankstyvais gyvenimo periodais ir lieka visam gyvenimui. Panikos, įvairių fobijų formavimosi priežastys gali būti įvairios, o viena jų - stresas. Paniką paprastai sukelia tam tikras streso tipas - toks, į kurį žmogus negali iš karto sureaguoti. Svarbios ir žmogaus charakterio savybės, ypač tai gali veikti tuos, kurie linkę kaupti emocijas. Yra atvejų, kai žmogus nemoka išreikšti emocijų arba tam tikrose situacijose negali leisti joms pasireikšti. Tarkime, emocijos sutramdomos, nes gal kitaip žmogus negalės dirbti ar atlikti kokių nors funkcijų. Tuomet panikos priepuolis formuojasi panašiai kaip potvynis: kai vanduo kyla, o žmonės deda maišus, kad vanduo neužlietų namų. Vanduo kyla, namų neužpila, bet paskui, kai prasilaužia, nušluoja viską. Taip pat ir su nerimu - emocijos išstumiamos, bet pasiekus tam tikrą ribą jų jau neįmanoma sulaikyti ir ištinka priepuoliai. Jie gali pasireikšti net visiškoje ramybės būsenoje. Emocijų neįmanoma palaidoti, jos vis tiek kokia nors forma iškils - ar panika, ar kūniškais simptomais, tokiais kaip širdies plakimas, spaudimo pakilimas ir kt. Kitas dalykas, kai panikos priepuolius sukelia biologiniai faktoriai, pavyzdžiui, alkoholis, rūkymas, kava. Tipiška situacija, kai žmogus turi polinkį nerimui, pavartoja alkoholio, ryte išgėrė kavos, surūkė cigaretę ir priepuolis…
Dažnai panikos priepuoliai išsivysto žmonėms, kuriems būdingas vidinis susirūpinimas, baimė išgirsti kitų neigiamą nuomonę, drovumas, nesavarankiškumas. Žmonės, susidūrę su panikos priepuoliu, labai bijo, kad jis gali pasikartoti, o kuo daugiau apie tai mąsto, tuo dažniau patys išprovokuoja nerimą, panašų į priepuolį.
Taip pat skaitykite: Simptomų atpažinimas
Panikos sutrikimo diagnostika
Panikos sutrikimas diagnozuojamas, jei per keturias savaites įvyksta ne mažiau kaip keturi panikos priepuoliai, kurių metu pasireiškia bent keturi panikos priepuoliui būdingi simptomai.
Panikos sutrikimą reikia nustatyti kuo anksčiau, kai dar vyrauja somatinio nerimo požymiai. Tokiems ligoniams tipiška, kad jie kreipiasi į ligoninės priėmimo kambarį ar kviečia į namus greitąją medicinos pagalbą ar gydytoją, nurodydami somatinius simptomus (krūtinės skausmą, alpimą). Jie stengiasi nusiraminti atlikdami tyrimus, nori išgirsti, kad nėra jokios ligos, nereikia jokio gydymo.
Panikos sutrikimo gydymas
Panikos sutrikimai gydomi psichoterapija ir antidepresantais. Labai svarbi į emocijų slopinimą ir išstūmimą nukreipta psichoterapija, kad žmogus realiai suprastų, iš kur ateina, kokia nerimo, kuris yra palaidotas, kilmė. Kitas psichoterapijos tikslas - veikti taip, kad žmogus daugiau taip nebesielgtų, neslopintų emocijų, o bandytų jas įsisamoninti ir užkirsti kelią tam emocijų laidojimui. Antra gydymo dalis yra vaistais. Gydymo antidepresantais kursas skaičiuojamas ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais, bet tikslesnė gydymo kurso trukmė priklauso nuo to, kiek sutrikimas yra įsisenėjęs ir nuo to, kiek žmogus pasiruošęs keisti savo gyvenimo būdą, streso įveikimo mechanizmus. Antidepresantais galima gerai pagydyti, simptomai dingsta, bet jeigu žmogus vėl pakliūna į tas nerimą keliančias situacijas, vėl daro tą patį, sutrikimas būtinai ir vėl pasikartos, nes priežastis, polinkis ir liguisti kovos su nerimu mechanizmai niekur nedingo.
Dauguma nerimo sutrikimų, įskaitant GNS, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą bei socialines fobijas, veiksmingai gydomi selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI), serotonino ir noadrenalino reabsorbcijos inhibitoriais (SNRI), noradrenerginiais ir specifiniais serotonerginiais antidepresantais (NaSSA), kt. Efektyviai nerimą gydo senesnės kartos antidepresantai (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, doksepinas), tačiau skiriant jų reikia atsižvelgti į nepageidaujamus reiškinius bei apie juos informuoti pacientą.
Psichoterapija
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Asmeninė psichoterapija (psichoanalitinė psichoterapija)
Vaistai
- Antidepresantai (SSRI, SNRI, tricikliai antidepresantai)
- Benzodiazepinai (trumpalaikiam simptomų palengvinimui)
- Vaistai nuo epilepsijos (pvz., gabapentino)
- Vaistai nuo psichozės.
Ką daryti, jei patiriate panikos ataką?
Prasidėjus panikos priepuoliui, nurimti yra sunku. Ar priepuolis prasidės, labai priklauso nuo to, ar pacientas geba nusiraminti. Yra įvairių technikų, kaip tai padaryti. Be jokios abejonės, žmogus gali išmokti padėti sau, tačiau toji pagalba turi būti susijusi ir su pokyčiais jo gyvenime (santykių su artimaisiais, bendradarbiais, darbo santykių ar paties darbo keitimu). Keistis pačiam be specialisto pagalbos sunku, dažnai net neįmanoma, o eiti pas psichiatrą, psichoterapeutą ar psichologą ryžtasi ne kiekvienas.
Taip pat skaitykite: Veiksmingos alternatyvos
Artimiesiems:
Žmogui, kenčiančiam nuo panikos priepuolių, labai reikia artimųjų supratimo ir palaikymo. Patarimai „suimk save į rankas, nekreipk dėmesio, neimk į širdį“ tikrai nepadės. Paaiškinkite artimajam, kas yra nerimas, iš kur ir kodėl jis kyla. O kai ištinka panikos priepuolis, pasistenkite jį nuraminti.
Prognozė
Tik 20-30 proc. žmonių panikos priepuoliai nebepasikartoja. Priepuoliai neatsiranda per vieną dieną. Priežastys, dėl kurių jie kyla, formuojasi ilgai, todėl ir gydymas gali užtrukti. Sveikimas nėra lengvas procesas. Paprastai panikos priepuoliai žmogui duoda ženklą, kad reikia keisti darbą, gyvenimo būdą, partnerį ar požiūrį į tam tikrus dalykus. Pasikeitimai ne visuomet ir ne iš karto būna sėkmingi, todėl vėl grįžtame į pradžią. Bet stengiantis ir vis dažniau paklausiant savęs: „O ko aš iš tiesų norėčiau? Kas man teikia džiaugsmą?“, pakeitus gyvenimo būdą, ieškant įtampos šaltinių ir juos randant, galima po truputį judėti į priekį. Pasveikimas dažniausiai priklauso nuo paties žmogaus, jo meilės ir dėmesio sau.
tags: #panikos #sutrikimas #epizodinis #paroksizminis #nerimas