Psichika: Nuo Sielos Iki Smegenų Informacinės Veiklos

Įvadas

Žmogaus psichika - tai sudėtingas ir daugialypis fenomenas, kuris nuo seno domino filosofus, mokslininkus ir gydytojus. Nuo senovinių sielos sampratų iki šiuolaikinių smegenų informacinės veiklos modelių, psichikos supratimas nuolat evoliucionuoja, atskleisdamas vis naujus jos aspektus ir paslaptis. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichikos esmę, jos raidą, funkcijas ir tyrimo metodus, remdamiesi tiek klasikine, tiek šiuolaikine perspektyvomis.

Psichikos Apibrėžimas ir Savybės

Psichika, pagal apibrėžimą, yra žmogaus ir kitų aukštesniųjų gyvūnų nervų sistemos ir smegenų savybė, leidžianti atspindėti aplinką ir reguliuoti organizmo sąveiką su ja. Tai reiškia, kad psichika nėra tik pasyvus aplinkos atspindys, bet ir aktyvus procesas, kuriuo organizmas prisitaiko prie aplinkos ir siekia savo tikslų. Svarbiausia psichikos savybė yra jos aktyvumas, kuris išoriškai reiškiasi kaip organizmo veikla ir elgesys.

Organizmui sąveikaujant su aplinka atsiranda psichiniai reiškiniai, kuriuos pagal pastovumą ir trukmę galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: procesus, būsenas ir savybes. Psichiką ir psichinių reiškinių turinį sudaro daiktų, reiškinių, veikiančių organizmą kaip dirgikliai, jų savybių, tarpusavio santykio atspindys. Savitas to turinio bruožas yra jo idealumas.

Psichikos Raida: Filogenezė ir Ontogenezė

Psichika yra organizmo filogenezės ir ontogenezės rezultatas - kokybiškai nauja jų prisitaikymo prie aplinkos forma. Prisitaikyti prie pastovios arba dėsningai kintančios aplinkos organizmui pakanka genetiškai paveldėtų stereotipinių reakcijų (instinktų, nesąlyginių refleksų). Nuolat kintanti aplinka, kaip sudėtingas dirgiklių derinys, reikalauja iš organizmo didesnio lankstumo, kuris atsiranda tik išsivysčius psichikai.

Psichika sudaro sąlygas pasirengti veiklai - atrinkti efektyviausius veiksmus tikslui pasiekti. Psichikos savybė atskleisti potencialios veiklos būdus aiškinama refleksine psichikos prigimtimi - organizmą veikiantys dirgikliai iš dalies aktualizuoja ankstesnėje veikloje susidariusias ir atminties išsaugotas reakcijas. Patyrimo atgaminimas psichiniu vaizdu, leidžiantis atspindėti ir tiesiogiai organizmo neveikiančias daiktų savybes, nuspėti galimą įvykių eigą ir savo veiklos rezultatus, yra pažintinio tikrovės atspindėjimo pagrindas.

Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija

Didėjant psichikos gebėjimui numatyti įvykius ir veiklos rezultatus ji ištobulėja tiek, kad individai iš anksto gali pasiskirstyti funkcijas savo bendroje veikloje, susidaro sąlygos žmogaus visuomeninei raidai. Šio proceso pagrindas - kolektyvinis patyrimas, įgyjamas darbinėje veikloje. Jo kaupimas ir perdavimas kalba yra naujas psichikos raidos šaltinis, nulemiantis aukštesniųjų psichinių funkcijų susidarymą.

Kalbos Įtaka Psichikos Raidai

Kalba padidina psichinio atspindėjimo galimybes papildydama jį visuomenės sukauptomis žiniomis. Dėl kalbos susidaro vidinių dirgiklių sistema, leidžianti veiklos subjektui valingai valdyti savo psichinius procesus (ką nors prisiminti, įsivaizduoti, mąstyti), būti nepriklausomam nuo tiesiogiai atspindimos aplinkybės. Tai reiškia, kad kalba ne tik leidžia mums bendrauti su kitais, bet ir formuoti savo pačių mintis ir jausmus.

Psichikos Tyrimo Metodai ir Disciplinos

Psichiką tiria psichologija, filosofija, fiziologija, medicina, kibernetika ir kiti mokslai. Kiekviena iš šių disciplinų taiko skirtingus metodus ir perspektyvas, siekdama suprasti psichikos veikimą ir funkcijas.

Filosofiniai Požiūriai į Psichiką

Nuo seno buvo pastebėta, kad psichiką (iki 19 a. antros pusės ji vadinta siela) turi tik gyvieji organizmai, todėl kelta problema - koks jos ryšys su organizme vykstančiais materialiais procesais, tai yra psichofizinė problema. Filosofai idealistai (idealizmas), spiritualistai (spiritualizmas) psichiką aiškino kaip nuo materijos nepriklausomą substanciją, kuri gali turėti įtakos materialiems kūnams. Senovės graikų filosofas Platonas psichiką įsivaizdavo kaip idėjų pasaulį, siekiantį susilieti su pirmaprade idėja, t. y. laikinai susijungusia su kūnu, bet nuo jo nepriklausoma.

Vienas pirmųjų rašytinių šaltinių, apibendrinančių to meto žinias apie psichiką, yra senovės graikų filosofo Aristotelio traktatas Apie sielą (De anima). Jame sakoma, kad siela jungia ir derina įvairius organus, kurie skiriasi savo pavidalais, funkcijomis ir susideda iš nevienodų elementų. Prancūzų matematikas ir filosofas R. Descartes’as psichiką laikė substancionalia būtimi, nuo materijos nepriklausoma ir veikiančia iš savęs (ta veikla esanti mąstymas). Panašiai psichiką aiškina okazionalizmas, šiais laikais - Didžiosios Britanijos neurofiziologas Ch. S. Sherringtonas.

Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos

Materialistinė (materializmas) psichikos samprata kito. Senovės graikų filosofas Demokritas psichiką laikė tik atomų kombinacija, vulgarusis materializmas - viena materijos būsenų, organizmo funkcijų; mąstymas esąs fiziologinė smegenų funkcija, tokia kaip ir tulžies išskyrimas - kepenų funkcija. Krikščionybė psichiką apibūdina kaip nemirtingą, Dievo duotą sielą. Dialektinis materializmas psichinių išgyvenimų turinį laiko faktu, kiekvieno žmogaus subjektyviai patvirtintu ir objektyviai išreikštu elgesiu ir kalba.

Psichologiniai Psichikos Modeliai

Austrų psichiatras, psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas žmogaus psichiką suskirstė į sąmonę, pasąmonę ir priešsąmonę. Šie psichikos lygiai reiškiasi visoje žmogaus asmenybės struktūroje, kurią sudaro 3 dalys: id (pasąmonės energijos šaltinis), ego (sąmoninga asmenybės dalis) ir superego (aukščiausioji asmenybės struktūros dalis, suformuota visuomenės normų ir taisyklių, kurių įgyjama per patirtį ir auklėjimą).

Šveicarijos psichologas C. G. Jungas išskyrė ego (sąmonės centras, jungiantis mintis, jausmus, atsiminimus, pojūčius, dėl to mes save suvokiame kaip žmogų), individualiąją pasąmonę (ją sudaro anksčiau įsisąmoninti išgyvenimai, jausmai, mintys, kompleksai, kurie buvo išstumti ir gali turėti įtakos nesąmoningam žmogaus elgesiui) ir kolektyvinę pasąmonę (atspindi žmonijos evoliucijos elementus ir yra bendra visiems žmonėms). Austrų gydytojas ir psichologas A. Adleris į žmogaus psichiką žiūrėjo kaip į nedalomą visumą ir stengėsi atskleisti socialinio konteksto reikšmę žmogaus individualumui.

Šiuolaikinės Psichikos Sampratos

Pastaraisiais dešimtmečiais plėtojama psichikos kaip smegenų informacinės veiklos samprata (psichinė veikla tapatinama su informacijos apdorojimu). Genetiniai tyrimai patvirtina tiesioginę priklausomybę tarp organizmų (ypač jų nervų sistemos) ir psichinių funkcijų išsivystymo.

Psichika ir Laikas: Subjektyvus Laiko Išgyvenimas

Kiekvienas iš mūsų, ar būtume garsus filosofas ar paprastas žmogelis, kartais susimąstome apie savo gyvenimo laiką. Tuomet sakome „ laikas prabėgo, laikas brangus, iššvaisčiau savo laiką, neturiu laiko, laikas sustojo ir t.t. Priklausomai nuo asmeninės patirties ir išgyvenamos situacijos, visi mes laiką suvokiame savaip, tačiau kiekvienas anksčiau ar vėliau pajaučiame jo vertę, trapumą ir laikinumą.

Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas

Mąstydama apie savo gyvenimo laiką dažnai įsivaizduoju jį kaip žėrintį vėrinį, kuriame kiekvienus mano nugyventus metus atstoja vis kitoks brangakmenis… Metai iš metų vis pasimatuoju šį vėrinį, jaučiu kaip jis ilgėja, įgydamas vis didesnį svorį.

Laiko Įprasminimo Svarba

Kodėl taip svarbu įprasminti savo laiką? Garsus egzistencinės psichologijos atstovas V. Frankl man greičiausiai atsakytų- ‚“tu jauti atsakomybę, nes atsakomybė padeda įprasminti, pagrįsti mūsų žmogišką egzistenciją“ Nekreipdama dėmesio į mus skiriantį laiką, norėčiau jam atsakyti: „atsakomybę jaučiu kai suvokiu, kad tik žinojimas, jog mano laikas buvo praleistas prasmingai man padės ištverti mano mirties virsmą“ Mąstau apie tai klausydamasi seno, mirštančio žmogaus išgyvenimų, kuriam visa kas liko-nugyvento laiko peržvalga ir įvertinimas atrandant prasmę arba beprasmiškumą.

Negaišiu daug laiko įrodinėdama, kad laiką svarbu branginti, nes jaučiu, kad čia sunku ką naujo pasakyti. Pagalvojus, o kaipgi tai padaryti, jau jaučiu didesnį iššūkį bei nuomonių įvairovę. Čia jau kiekvienas turime savo argumentų ir savo prasmių. Atrodo prasmės ieškojimas yra dar sudėtingesnis dalykas nei pats laikas.

Laiko Įprasminimo Būdai

Man čia padeda tokia gudrybė. Nujausdama, kad kai kurie dalykai kuriuos šiandien taip vertinu, darbai, kuriuos susirūpinusiu ir rimtu veidu šiandien atlieku vėliau gali pasirodyti nei tokie svarbūs nei labai reikalingi, kartais savęs paklausiu „ jei žvelgčiau senio, mirštančio ligonio akimis, kaip tuomet atrodytų mano atliekamas darbas, ar šiandieninė jo prasmė išliktų?“ Jei užčiuopiu kokią nors išliekamą vertę, tuomet žinau, kad pasirinkau teisingai.

Susidūrus su sunkumais, mėgstu guostis sakydama „viskas praeina“. Dar galėčiau sakyti „viskas praeina, bet lieka prasmė“ Prasmė gali atsispindėti materijoje, kaip sukurtas meno kūrinys, pastatyta šventykla, užaugintas vaikas, parašyta knyga, pasodintas sodas… Ji gali atsispindėti sieloje kaip mylėtas, paguostas, sustiptintas žmogus, ar tapti mūsų protinių pastangų vaisiumi kaip atrastas visatos dėsnis, idėja…

Iš tiesų ne taip jau svarbu ar tobulėsime dvasiškai ar kursime kažką materijoje, svarbiausia - pats judėjimas, kurio rezultatas yra išmokimas, sielos transformacija, keičiantis mane ir pasaulį didesnės harmonijos, vientisumo, naujų galimybių link. Taip jau yra, gyvename iš dviprasmybių, poliariškumų nuaustame laike, todėl kurį laiką pabuvę dieviški, kažkodėl labai panūstame tapti velniški. Kitaip sakant, nuolat norisi patirti priešingybę. Kuo daugiau esame susitapatinę su vienu poliumi, tuo labiau pradeda traukti priešingas.

Laiko Švaistymas ir Vidinis Darbas

Ar pastebėjote, kad prasmingą laiko praleidimą, kuomet rodos išnaudojome kiekvieną minutę, seka poreikis padykinėti, nieko nesinori, kad ir koks brangus tas laikas visumoje atrodo. Yra toks žiauriai skambantis, žinomas posakis „ užmušinėju laiką“ kas reiškia „ nieko neveikiu arba darau visokius niekus“ -krapštau nosį, skaičiuoju varnas, spoksau į ekraną… Man toks posakis ir už jo slypintis požiūris atrodo nepriimtinas. Žinoma, nieko neveikti po intensyvių darbų yra puiku. Tuomet tikslas yra poilsis ir pasiruošimas naujiems darbams. Gamta tam irgi pritaria. Štai medžiai rudenį numetę lapus, ruošiasi naujam poilsio ir atgimimo ciklui. Tačiau nieko neveikti tam kad užmušti laiką, paverčiant tai tikslu ir nuolatine savo būsena yra kuo tikriausias gyvenimo neigimas. Žinoma, ir iš tokios situacijos galima išmokti vertingų dalykų, tik jei spėsime.

Dar vienas mūsų poliariškos realybės dėsnis: kuo daugiau dėmesio ir veiklos išoriniame pasaulyje, tuo mažiau laiko lieka vidiniam darbui, susivokimui, augimui. Neveltui dvasiniai mokytojai mums siūlo medituoti ar patys užsidaro nuo pasaulio taip siekdami dvasiškai tobulėti. Užsidaryti visiems nesiūlau, bet kartais naudinga tylomis pasitikrinti „kiek laiko skiriu kurti savo vidinei, palyginus su išorine, realybei?“ Tikiu, kad tie kurie vis dar galvoja, jog vidus nesvarbu, nes nesimato, šio straipsnio neskaito. Svarbu yra ir vidus ir išorė, tarp kurių turėtų vykti nuolatinis judėjimas, apykaita.

Harmonija Tarp Vidinio Ir Išorinio Pasaulio

Pajautus save susitapatinant išskirtinai su vienu iš šių poliariškumų, sveikas pasirinkimas būtų pradėti judėti link kito. Tačiau pasirinkimą apsunkina pernelyg didelė, kartais netgi primygtina išorinio pasaulio įdomybių pasiūla ir dažnas ignoravimas, nesupratimas vidinių permainų būtinybės. Iš tiesų, mūsų viduje slypi ne ką mažesnės galimybės bei kvapą gniaužiantys iššūkiai. Materijos dėsnių nesaistoma vaizduotė gali mums padėti pramogauti, pailsėti, gydyti savo sielą ir kūną bei sukurti neįtikėtinus meno šedevrus. Tai vaizdžiai iliustruoja ….filmas „Skafandras ir drugelis“, kurio herojus, patyręs insultą ir viso kūno paralyžių, išmoksta pasitelkti vaizduotę ir jos pagalba gyventi turtingą vidinį gyvenimą.

Laiko Trūkumo Problema Ir Jos Sprendimo Būdai

Šiandien beveik visi neturi laiko, skuba, lekia, nespėja, prisiima šimtus įsipareigojimų, nori visur sudalyvauti. Turėti laiko, netgi šiek tiek nebenormalu. Pastebėjau kaip ir aš užsikrėčiau „laikoneturėjimu“. Vos tik stabteliu tarp darbų minutėlei, jau jaučiu vidinį nerimą, o galvoje sukasi tas nelemtas klausimas „ką aš dar turiu padaryti?“ Laimei, ši liga yra išgydoma. Galiu išvardintis keletą skanių ir nelabai skanių, bet suveikiančių vaistų. Tikiu, jūs žinote jų dar daugiau.

Vienas iš karčiųjų receptų yra sunki liga, netikėta trauma. Padeda beveik akimirksniu ir tavo laikas sustoja, visi svarbūs reikalai pasidaro nesvarbūs ir staiga atsiranda laiko pabūti su savimi. Nuo to pabuvimo norisi visaip išsisukinėti, nusimuilinti, nes jame kyla visokie nepatogūs klausimai „ ar iki šiol savo laiką leidai atsakingai, prasmingai? Gal jau liko nedaug, per mažai? O kas būtų jei mano gyvenimo laikas dabar ir baigtųsi? Kokie dalykai pasidarytų svarbūs tokioje perspektyvoje?

Laimei yra ir malonesnių būdų pasveikti nuo „laikoneturėjimo“. Ar pastebėjote, o gal prisimenate kaip elgiamasi įsimylėjus? Rodos visas pasaulio laikas priklauso tik tau ir tavo mylimąjam. Žinoma, įsimylėjimas kaip ir kokia liga nuo mūsų valios mažai tepriklauso, tačiau laimei yra ir valdomų dalykų. Užsimanius pasigalynėti su laiku galima leistis į kelionę, geriau ilgą nei trumpą. Grįžus po poros savaičių atrodo jog keliauta mažiausiai mėnesį. Kasdieninės rutinos nebuvimas ir įspūdžių gausa tarsi praplečia mūsų laiko ribas. Galima keliauti ne tik išorėje, bet ir viduje. Tokios vidinės kelionės dar vadinamos meditacijomis arba vaizduotės kelionėmis. Pabaigai pasilikau man itin mielą būdą, leidžiantį visiškai sustabdyti vidinį laiko tėkmės suvokimą, tai kūryba. Jei tik turite galimybę kartais pasinerti į kūrybos procesą, nesvarbu koks jis būtų-piešimas ar muzikavimas, rašymas ar poezija, mezgimas ar modeliukų klijavimas, jūs galite pasimėgauti buvimu belaikėje realybėje ir taip pailsėti. Na, o jeigu kūrybai ar kitiems maloniems laiko kontroliavimo būdams neturite laiko, labai tikėtina, kad ilgainiui susirgsite, kūnas pareikalaus savo užtarnauto poilsio.

Pozityvus Mąstymas Ir Psichikos Sveikata

Louise L. Hay (88 m.) įsitikinusi, kad mes ir tik mes esame atsakingi už savo likimą, o pagrindinė bestseleriu tapusios knygos You Can Heal Your Life („Jūs galite išgydyti savo gyvenimą“) mintis yra ta, kad visata nėra mūsų kritikė: ji mus priima tokius, kokie esame ir kaip veidrodis atspindi mūsų nuostatas.

L. L. Hay Principai Psichikos Stiprinimui

1. Jūsų stiprybė - jūsų prote. Neverta ieškoti jos išorėje.
2. Neverta vėl ir vėl išgyventi praeities.
3. Apniko negatyvios mintys?
4. Reikia sugebėti įsiklausyti į savo kūną. Jis nuolat mums kažką primena, siunčia įvairius signalus. Kiekviena ląstelė reaguoja į mintis ir žodžius. Jei susirgote - paieškokite ligos priežasčių: tai gali būti senos nuoskaudos, baimės, pyktis, nepasitenkinimas.
5. Meilė yra nuostabus jausmas. Bet prisiminkite Oscaro Wilde‘o citatą: „Bendravimas su savimi - romanas visam gyvenimui“.
6. Nesiverskite per galvą siekdami tobulybės. Idealas - ne tikslas, o tik siekis. Mylėkite save čia ir dabar.
7. Verčiau pamirškite savikritiką. Priešingai - priimkite save tokį, koks esate.
8. Pasaulis - ne bekraštė dykuma. Čia visko pilna - visata tik ir laukia, kad susipažintumėte su jos gėrybėmis.
9. Žmonės, kurie jus įžeidė ir įskaudino, patys kenčia.
10. Mūsų įsitikinimai susiformuoja dar vaikystėje.
11. Lyginti save su kitais - tuščias ir nedėkingas darbas.
12. Jei jus baugina permainos, įsivaizduokite, kad tvarkotės namus.
13. Mūsų santykiai su pasauliu parodo, kaip mes save vertiname.
14. Ką reiškia mylėti save? Tai reiškia, švęsti faktą, kad gyvenate šioje Žemėje.
15. Viskas, kas turi įvykti, įvyks. Tinkamu laiku. Tinkamoje vietoje.
16. Praeitis išnyko. Susitaikykite su tuo faktu. Galite pakeisti tik savo požiūrį į ją.
17. Meilė - vienintelis problemų sprendimas.
18. Meilė gyva kiekvieno esybėje.
19. Priimkite tai, ką esant savyje anksčiau neigėte. Priimkite tai, kas atrodys kvaila ir juokinga.
20. Nesistenkite ištaisyti situacijos. Geriau pakeiskite savo mintis.

Pozityvumo Įtaka Sveikatai

Ne tik alternatyviosios, bet ir tradicinės medicinos specialistai sutinka, kad sveikata - nelyginant triaukštis pastatas. Pirmas aukštas prilyginamas kūnui, antrame įkurdinami ryšiai su kitais žmonėmis, o trečiame gyvena mintys, jausmai, žodžiai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pozityvus nusiteikimas ir gera nuotaika 40 % gali sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai net padarė išvadą, kad teigiamos emocijos bei gebėjimas linksmintis gyvenimo trukmę gali pailginti 5-7 metais. Mat žmogaus smegenyse konkrečios zonos, lemiančios pozityvų pasaulio vertinimą ir bendrą fizinę būklę, tarpusavyje glaudžiai susijusios.

Malonios mintys ir emocijos, dvasinė pusiausvyra yra tarsi priešnuodis streso hormonams (kortizoliui bei adrenalinui). O gerieji neuromediatoriai - serotoninas, dopaminas, endorfinai ir oksitocinas, padeda įveikti ne tik psichikos, bet ir kūno sutrikimus. Pozityvus požiūris į save ir aplinką skatina spręsti gyvenimiškas problemas ir įveikti sunkumus. Veikiausiai ne be priežasties George‘as Bernardas Shaw rašė, kad sveikas žmogus visuomet yra geros nuotaikos. Šiais laikais tokią įžvalgą dar galima papildyti tuo, jog moka atsipalaiduoti.

Atsipalaidavimo Svarba

Deja, sąmoningai atsipalaiduoti gana sunku. Psichologai tvirtina, kad dažnai žmonės patys sau sukelia nemalonių emocijų, nes negeba adekvačiai ir tinkamai reaguoti į kintančias aplinkos sąlygas. Jų kaitos sustabdyti neįmanoma, todėl tenka keisti požiūrį į jas bei koreguoti gyvenseną. Dalis žmonių net nesupranta, kad nuolat jaučiasi taip, lyg jų gyvybei grėstų pavojus. Kūnas ir psichika išgyvena nuolatinę gynybos parengtį, todėl kaupia riebalus, įtempia raumenis ir verčia sąmonę būdrauti.

Pajutę, kad gyvenimas tampa tarsi beskonis ar kartus, žmonės ieško būdų jį pagerinti. Tokios paieškos itin suintensyvėjo praėjusiais metais dėl pasaulį kamuojančios pandemijos, atskirties ir įvairiausių apribojimų. Kai aplinkoje ir sąmonėje per daug negatyvumo, natūraliai kyla impulsas ieškoti kažko pozityvaus. Tai savotiškas psichikos kompensacinis mechanizmas. Psichologai tikina, kad tokia tendencija - viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip išpopuliarėjo savigalbos knygos bei pozityvaus mąstymo seminarai. Juose neretai mokoma, kaip pripildyti save išskirtinai malonių minčių, kalbėti pozityvias mantras ar kitaip perkrauti mąstymą.

Realistiškas Požiūris Į Pozityvų Mąstymą

Pozityvaus mąstymo metodais siūloma save pagirti už tai, kas pavyko, sumažinti nesėkmių reikšmę įžvelgiant jose mokymosi galimybes, akcentuoti teigiamas savybes. Kartais to iš tiesų pakanka, kad bloga nuotaika išsisklaidytų. Deja, ne visada. Nepasirengęs ar negebantis tinkamai įvertinti savo emocinės būklės žmogus netgi po intensyvių mokymų nepatirs palengvėjimo ar pokyčių. Mantra, kartojama sugniaužus kumščius, per prievartą ir sukąstus dantis, nepasiekia tikslo. Mat kūnas manipuliacijomis netiki. Kol neišmokstama nuoširdžiai priimti pozityvumo kaip gyvenimo būdo, tol raumenys neatsipalaiduoja, galva nepakyla, o kraujospūdis nesumažėja. Beje, kartais perdėtos pastangos net gali sukelti dar daugiau problemų. Mat tai tampa papildomu streso šaltiniu. Juk per prievartą tapti laimingam neįmanoma.

Nors galima sau šiek tiek padėti. Pozityviomis mintimis įmanoma tam tikru lygiu kontroliuoti nuotaiką ir veiksmingai mažinti emocinę įtampą. Ir psichologai gali paaiškinti, kodėl taip yra. Mat suvaidintas pozityvumas - įrankis, leidžiantis pasiekti tik sąmoningą ego. Tą dalį, kurią žmogus neblogai pažįsta ar net gali iš dalies kontroliuoti. Tačiau tikrosios problemos - depresija, nuolatinis nerimas ar psichosomatiniai sutrikimai - susijusios su kur kas giliau, pasąmonėje, esančiomis emocijomis, patirtimis ar traumuojančiais potyriais. Šiuo atveju vien tik valios pastangomis nukreipus mintis pozityvia linkme tikrųjų prastos savijautos priežasčių pasiekti nepavyks. Tad pradėti pozityvius pokyčius dažniausiai siūloma ne nuo šabloniškai teigiamo mąstymo ar kalbėjimo, o savistabos.

Savistaba Ir Emocinis Apsivalymas

Apsivalymas ir atvirumas sau daro giliausią įtaką. Iš (pa)sąmonės turinio tenka šalinti ten užsigulėjusias emocines šiukšles, nepagrįstą pyktį, nuoskaudas ar kaltę. Tai lyg namų tvarkymas. Jeigu žmogus tokiam darbui ryžtasi kartą per metus, sunku jį atlikti. O štai tvarkantis kasdien procesas trunka gerokai trumpiau.

Galima rasti daugybę rekomendacijų, kaip apsivalyti mintis, jausmus, net kalbą. Psichologai ir dvasiniai mokytojai dalijasi savais patarimais. Bene paprasčiausi ir lengviausiai prieinami principai yra moraliniai priesakai: nemeluok, nevok, nežudyk, gerbk savo tėvą ir motiną ir kt. Praktikuojant bet kurią iš šių nuostatų kinta psichologinė būsena, efektyviai apvaloma nuo nemalonių išgyvenimų taršos. Itin veiksminga praktikuoti tiesą. Mat kelis mėnesius sąmoningai mėginant nemeluoti, galiausiai tenka pačiam sau pripažinti, kokie jausmai kamuoja, kokių minčių sukasi galvoje. Tuomet atsiranda galimybė objektyviai įvertinti gyvenimišką situaciją. Kiekvienas, nusprendęs apsivalyti mintis, randa savų būdų, kaip tą daryti. Nors pradėti rekomenduotina nuo taršos mažinimo kasdienėje aplinkoje.

Gyvenimo Krypčių Ir Galimybių Suderinamumas

Vidinė įtampa, nepasitenkinimas, net jų išprovokuojami fiziniai potyriai dažniausiai kyla, kai nepavyksta suderinti gyvenimo krypčių su kūno bei proto galimybėmis. Deja, tikrieji troškimai kasdien prasilenkia su aplinkos reikalavimais. Kartais tai nedidelės ir nesunkiai įveikiamos pretenzijos. Tačiau būna atvejų, kai aplinkos spaudimas pradeda žaloti psichiką. Tad pajutus minėtus požymius derėtų kasdien skirti 10 min. pojūčių analizei ir nustatyti, kokie lūkesčiai bei reikalavimai nepatenkinti.

JAV psichiatrų asociacijos nariai pataria kasdien pamažu mokytis pasitikėti savo jėgomis ir nustatyti gyvenimo prioritetus, palaikyti gerus santykius su aplinkiniais. Daugeliui siekiančių laimingesnio gyvenimo atrodo, kad reikia nuolat aktyviai veikti, skirti daugiau laiko. Tačiau iš tiesų laimės paieškos prasideda nuo suvokimo, kad būtina stabtelėti ir atidžiau patyrinėti vidinį pasaulį. Geriausiai žmogus jaučiasi tuomet, kai tarp privalomų darbų ir malonios veiklos išlaikoma pusiausvyra. Siekiant stiprinti emocinę ir psichinę sveikatą, pirmiausia būtina atkreipti į savo norus bei savijautą. Skirti daugiau kokybiško laiko sau. Kasdien prisiminti, kad egzistuoja milžiniškas skirtumas tarp savanaudiško elgesio bei pirmumo savai gerovei. Netgi susiklosčius itin sunkiai gyvenimo situacijai vis tiek kiekvienas turi už ką padėkoti. Todėl kaskart, patiriant sunkumų, bent kelioms minutėms mintimis derėtų atsitraukti nuo užgriuvusių problemų ir sugalvoti bent penkis dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai tarsi būdas atkurti emocinę darną ir grįžti į realybę.

Socialinė Aplinka Ir Psichikos Būklė

Sena patarlė byloja - su kuo sutapsi, toks ir pats tapsi. Ir iš tiesų pozityvus požiūris į gyvenimą yra užkrečiamas. Nuolat bendraujant su pakiliai nusiteikusiais, save adekvačiai vertinančiais ir galimybių gebančiais atrasti žmonėmis, geros mintys pradeda lankyti tarsi savaime.

#

tags: #sentencijos #apie #psichika