Baimė - natūrali žmogaus emocija, padedanti išgyventi pavojingose situacijose. Tačiau kartais baimė tampa nepagrįsta ir pradeda trukdyti mėgautis pilnaverčiu gyvenimu. Viena dažniausiai pasitaikančių baimių, lydinčių žmogų nuo pat mokyklos suolo, yra viešo kalbėjimo baimė. Kaip ją įveikti? Į šį klausimą atsako psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis.
Baimės prigimtis ir jos įtaka žmogui
Nuo seniausių laikų baimė padėjo žmogui įveikti iššūkius, kuriuos kėlė nesaugi aplinka. Būtent baimės pojūtis padėdavo žmogui pasprukti nuo plėšrūnų ir taip išsaugoti gyvybę. Tačiau kartais baimės būna nepagrįstos ir pradeda trukdyti džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu. Tai - fobijos. Baimė - tai reakcija į tai, kas pavojinga, nežinoma ar nepažįstama. Viena dažniausiai pasitaikančių žmogaus baimių, lydinčių jį nuo pirmųjų žingsnių į mokyklą - baimė kalbėti prieš auditoriją.
Viešo kalbėjimo baimė: priežastys ir pasireiškimas
Viešo kalbėjimo baimė, arba glosofobija, yra viena iš labiausiai paplitusių socialinių fobijų. Ji gali pasireikšti įvairiais simptomais, tokiais kaip nerimas, prakaitavimas, drebulys, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas ir net panikos priepuoliai. Ši baimė gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Neigiamą patirtį praeityje: Jei žmogus patyrė nesėkmę kalbėdamas viešai, jis gali bijoti, kad tai pasikartos.
- Perfekcionizmą: Žmonės, kurie siekia būti tobuli, gali bijoti suklysti kalbėdami viešai.
- Žemą savivertę: Žemas savęs vertinimas gali paskatinti baimę būti kritikuojamam ar atstumtam.
- Baimę būti įvertintam: Baimė, kad kiti žmonės neigiamai įvertins kalbėtoją.
Kaip įveikti viešo kalbėjimo baimę?
Ateities įgūdžių kurso dėstytoju tapęs aktorius ir improvizacijų meistras Arūnas Sakalauskas dalinasi žiniomis, kaip įveikti viešojo kalbėjimo baimę. Pasak Arūno, pačių susikurtos baimės absurdiškumą gali padėti suvokti netradiciniai sprendimai.
Psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis „WoW University“ sukurto „Ateities įgūdžių“ kurso pirmojoje pavasario semestro paskaitoje gvildeno klausimą, kaip nutildyti vidinį kritiką ir pradėti savimi labiau pasitikėti.
Taip pat skaitykite: Vaikų psichologinė gerovė: Vaido Arvasevičiaus perspektyva
Švietimo konferencijoje „LearnED“ psichologas psichoterapeutas dr. Eugenijus Laurinaitis skaitė pranešimą tema „Kaip praaugti medį, kurį pats augini?“.
Štai keletas strategijų, kurios gali padėti įveikti viešo kalbėjimo baimę:
- Pasiruošimas: Kruopštus pasiruošimas yra vienas svarbiausių žingsnių. Gerai išstudijuokite temą, susirašykite tezes, repetuokite kalbą. Kuo geriau jausitės pasiruošę, tuo mažiau jaudinsitės.
- Praktika: Praktikuokitės kalbėti prieš veidrodį, šeimos narius ar draugus. Galite įrašyti savo kalbą ir ją peržiūrėti, kad pamatytumėte, ką galite patobulinti.
- Vizualizacija: Įsivaizduokite, kad sėkmingai kalbate prieš auditoriją. Vizualizuokite save pasitikintį, ramų ir įtikinamą.
- Pozityvus mąstymas: Venkite neigiamų minčių ir susitelkite į teigiamus aspektus. Priminkite sau, kad esate kompetentingas ir galite sėkmingai pasisakyti.
- Kvėpavimo pratimai: Prieš kalbą ir jos metu atlikite kvėpavimo pratimus, kad nuramintumėte nervus. Gilus kvėpavimas padeda sumažinti nerimą ir įtampą.
- Pratimas su auditorija: Pradėkite nuo mažų auditorijų ir palaipsniui pereikite prie didesnių. Kuo dažniau kalbėsite viešai, tuo labiau priprasite prie šios situacijos ir baimė mažės.
- Humoras: Jei jaučiatės patogiai, galite įterpti šiek tiek humoro į savo kalbą. Tai padės atsipalaiduoti ir užmegzti ryšį su auditorija.
- Profesionali pagalba: Jei baimė yra labai stipri ir trukdo jums gyventi, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą. Jie gali padėti jums įveikti baimę naudojant įvairias terapijos technikas.
- Netradiciniai sprendimai: Netradiciniai sprendimai gali padėti suvokti pačių susikurtos baimės absurdiškumą.
- Atsisakykite perfekcionizmo: Leiskite sau suklysti. Visi klysta, ir tai yra normalu. Svarbiausia - nebijoti parodyti savo žmogiškumo.
- Susitelkite į žinutę, o ne į save: Kai susitelkiate į tai, ką norite pasakyti, mažiau galvojate apie save ir savo baimę.
- Būkite savimi: Stenkitės būti natūralūs ir autentiški. Nekopijuokite kitų kalbėtojų, bet išreikškite save.
Kiti psichologiniai aspektai, padedantys įveikti baimes
Svarbu suprasti, kad norų pildymas yra susijęs ne tik su žmogaus baimėmis, bet su laime, laisve, žmogaus saviverte, saviraiška, noru tyrinėti, kas jis yra. Todėl norų tema gimė iš baimių tyrinėjimo - iš suvokimo, kad jeigu bandai gyvenime realizuoti daug dalykų ir stringi, labai gali būti, kad dar neatradai savo tikrojo noro.
Kuo didesnis noras, kuo labiau šią akimirką esi užsidegęs savo noru, tuo lengviau eini per savo baimes. Ir priešingai, jeigu noras yra labai mažytis ir kyla didelė baimė, tai beveik neįmanoma jos įveikti, nes nesukaupsi jėgų, reikalingų šiam šuoliui atlikti. Baimė bus, ji visada su mumis, bet mes galime rasti raktus, kurie leidžia per ją eiti kiaurai.
Ilguoju periodu yra labai svarbu, ar noras yra tikras. Jeigu žmogus savo kelionėje įveikia baimes ir pasiekia netikrus norus, t. y. ne savo norus, o primestus kitų, po kurio laiko atsiranda beprasmybės jausmas, nes, šiuo atveju, nesvarbu, kiek daug žmogus daro, vidinio rezultato jis nepatiria, laimės nepadaugėja. Šis jausmas yra nepakeliamas, ypač jei kartojasi su kiekvienu noro įgyvendinimu. Kuo daugiau netikrų norų žmogus realizuoja, tuo labiau nusivilia. Tuomet praranda motyvaciją veikti, kurti, realizuoti savo vidinį pasaulį.
Taip pat skaitykite: Psichoterapija meilės ligai gydyti
Autentiško kelio paieška
Dažnai žmonės nežino, kas yra autentiškas kelias, nes savo norus turi ne tik individai, juos turi grupės, visuomenės ir šalys. Jeigu mes neskiriame laiko būti pačiam su savimi, mes girdime ne savo, o savo šeimos norus, savo mokyklos norus, savo įmonės, visuomenės, televizijos, popkultūros norus, šalies ir visus kitus norus. Mes tuos norus girdime nuolat per televiziją ar matome gatvės reklamose, esame nuolat jais bombarduojami. Jeigu nori eiti savo autentišku keliu, nė vienas tas noras nėra tavo - jie visi yra kažkieno kito. Nuo pat vaikystės į tave savo norus, savo lūkesčius dėjo mama, tėtis, šeima, mokykla. Vėliau - visuomenė, grupės, kurioms tu priklausai. Esi apkrautas norais iš visų pusių. Tavo pasirinkimų galimybė yra begalinė, tau atrodo, kad esi laisvas. Bet iš tikrųjų kiekvienas iš tų pasirinkimų nebus tavo noras.
Nuo ankstyvo amžiaus galima pradėti praktikuoti jautrumą savo vidui. Susikurti vertybę, turėti ją, branginti tai, kas yra viduje. Ne išorėje, bet kas yra viduje. Deja, mūsų visuomenėje tokios vertybės nėra. Todėl nuo pat mažų dienų kartu su savo sūnumi medituojame. Meditacija yra labai paprasta: apie penkias minutes per dieną kvėpuoti stebint savo vidų, kas ten dedasi. Ir vien nuo to vaikas gali pajusti, kad būti su savimi yra vertybė. Kuo žmogus labiau auga, tuo jo pasaulis darosi tirštesnis, įvairesnis, daugėja socialinių norų, socialinių grupių, kurioms jis priklauso. Todėl tampa vis sunkiau išgirsti savo norus. Tai reiškia, kad žmogus turi vis labiau atsidėti šitai pažinčiai su savimi - turi skirti daugiau ir gilesnio laiko įsiklausyti į savo vidų. Vaikystėje pakanka kelių minučių, dabar jums gali reikėti valandos per dieną, kelių savaičių per metus. Tam kad gyventum autentišką gyvenimą, reikia skirti daugiau laiko sau.
Būdai tyrinėti savo vidinį pasaulį:
- Meditacija
- Pasivaikščiojimas vienam gamtoje
- Sportas, kuomet nemąstome apie nieką, o tik sportuojame
- Lėtas arbatos gėrimas
- Savaitės kelionė vienumoje
- Penkių ritmų šokiai
- Atsiskyrimai
Naujo noro gimimas ir jo saugojimas
Kai gimsta naujas tikras noras, svarbu neišdalinti jo kitiems, nepasakoti. Dažnai žmogus pajunta tą norą ir pasidalina su kitais ir čia suklumpa. Tada atrodo, kad privalai derinti savo kelionės formą, kuri tiktų tiems, kam jau išsipasakojai. Ir tu jau nebeini autentišku keliu, nes stengiesi atrodyti gražiai tiems, kam pasipasakojai.
Prasmės paieška
Kiekvienas noras, kurį tu pasieki ne savą - tolina tave nuo savęs. Gali atrodyti, kad esi kažko pasiekęs, bet esi vis mažiau laimingas - tolsti nuo savęs. Kiekvienas pasiektas tikras noras tave artina prie tikro savęs pažinimo, prie drąsos, prie laisvės, nes kuo geriau save pažįsti, tuo labiau supranti, kad nėra ko bijoti. Vien būnant tokiu, koks esi, esi pilnas.
Taip pat skaitykite: Sveikimas nuo priklausomybių per psichoterapiją
Norų kategorijos
Norus galima skirstyti į daugybę kategorijų. Viena jų - biologiniai norai, tai, ko reikia mūsų kūnui. Kita kategorija - socialiniai norai: tai, kad mes turėtume ką pavalgyti, kad mes turėtume draugų, saugią aplinką gyventi, namus ir pan. Kita kategorija - idealieji norai. Tai yra tie norai, kurie yra aukščiau už visus draugus, už bičiulystes, net už verslo pasiekimus. Ir tuose noruose glūdi tokios savybės kaip susiliejimas su žmonėmis, meilės jausmas, savo talento realizavimas, potencialo atskleidimas. Kuo daugiau žmogus realizuoja bazinių norų, tuo aiškiau mato aukštesnius.
Temperamento įtaka
Nepriklausomai nuo temperamento žmogus negali būti laimingas, nerealizavęs savo norų. Todėl neįmanoma, kad visata, gamta ar Dievas būtų įdėjęs į žmogų tokio charakterio tipą, kuris neleistų jam būti laimingu. Virš charakterio, virš temperamento yra kitos tavo savybės, kurias galima išsiugdyti arba išsivalyti, tam, kad labai lengvai galima būtų pasiekti savo norus. Bet priklausomai nuo temperamento, kelias, kuriuo žmogus eis, gali labai skirtis. Vieno kelias gali rauti stačia galva, nerti iš karto, viską keisti, o kito - iš tylaus savęs girdėjimo, iš vidinės būsenos tyrinėjimo, iš susitelkimo. Galima tuos visus mažus dalykus keisti savo aplinkoje, savo elgesyje, savo dienos režime, ir viduje susikurti savo tobulą, idealų pasaulį. Idealūs norai nėra susiję su išorine išraiška, tai susiliejimas su žmonėmis: galima susilieti tiesiog arbatą tyliai geriant vienatvėje, galima scenoje stovėti ir susilieti su žmonėmis.
tags: #psichoterapeutas #apie #viesa #kalbejimo #baimes #laurinaitis