Žmogaus psichika - sudėtingas ir daugiasluoksnis darinys. Siekiant geriau suprasti save ir kitus, verta panagrinėti septynias didžiąsias nuodėmes ne tik religiniu, bet ir psichologiniu aspektu. Šiame straipsnyje gilinamės į puikybę, godumą, pavydą, gašlumą, rūstumą, rajumą ir tinginystę, atskleidžiant jų psichologines priežastis ir pasekmes.
Įsivaizduokite, jog gimstate su puikiais žvilgančiais šarvais, kurie saugo nuo labai pavojingo pasaulio aplink. Šalia verda nesibaigianti Šviesos ir Tamsos kova, o jūs tarsi šapeliai vėjyje blaškomi po mūšio lauką. Šarvai saugo nuo sužeidimų, o kiekviena mirtina nuodėmė yra įtrūkimas apsaugoje. Kuo didesnis polinkis kokiai nors ydai, tuo didesnis plyšys ir tuo daugiau priešiškų strėlių sminga į gležną kūnelį. Kiekvienas turime visą puokštę nuodėmių. Net šventieji. Jei manote, kad neturite vienos ar kelių ydų, vadinasi, nepažįstate savęs, bijote atidžiai save apžiūrėti. Tai blogai, nes tik suvokdamas savo silpnybes gali tobulėti, eiti į priekį.
Kaip rašė Lina Vėželienė, psichologė-psichoterapeutė, knygos „Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete“ autorė, meilė - tai žmogaus psichikos sveikatos rodiklis ir pamatas. Meilė kyla iš žmogaus sielos ir apima visas keturias žmogaus būties dimensijas - fizinę, socialinę, psichinę ir dvasinę.
Nuodėmės Kaip Dvasinio Skurdo Išraiška
Krikščioniškoji nuodėmės samprata kadaise skleidė žinią apie pavojų ir kančias, kurių ji gali sukelti. Tačiau gyvendami šiandienėje visuomenėje suprantame, kad prigimtinių žmogiškųjų aspektų slopinimas nieko gero nesuteikia. Žodis „nuodėmė“ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „nepataikyti į taikinį“. Taikinys yra mūsų tikroji, autentiškoji savastis ir ryšys su Dievu - šaltiniu, kuris suteikia gyvybiškumą, kūrybingumą ir džiaugsmą.
Mirtina nuodėmė nereiškia tiesioginės mirties, bet dvasinį skurdą, vidinę atskirtį ir priešingybę pilnatvei. Šios nuodėmės neleidžia jausti ryšio su savastimi, tad yra patiriamas vidinis sąstingis. Nuodėmė yra nuoroda, kad veikiame automatiškai, nesąmoningai. Tačiau visada yra vilties, nes kiekviena nuodėmė mena kai ką apie mūsų žmogiškąją prigimtį ir kviečia išspręsti tam tikrą užduotį, žengti į priekį sąmoningumo plėtimo keliu.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Septynios Didžiosios Nuodėmės Ir Jų Psichologiniai Aspektai
1. Puikybė: Ego Išsipūtimas
Laikyti save didžiu ir puikiu reiškia, kad mūsų sąmoninga „aš“ pozicija (ego) išsipučia. Esame nepažeidžiami, nenugalimi, teisuoliai, nuvertiname kitus, o mūsų kelias ir matymo laukas vis siaurėja. Tik kai esame visiškai užstrigę arba kai susprogsta mūsų išpūstas burbulas, bandome atsigręžti ir pamatyti, ką praleidome. Tad išdidumas yra netikras ryšys su realybe, pamiršimas, kad visko savyje nesutalpinsime, kad yra kažkas aukščiau, daugiau, kažkas neaprėpiamo, paslaptingo. Norėdami išvengti puikybės, galime sustabdyti save tais momentais, kai esame viskuo užtikrinti, prisiminti savo žmogiškumą ir užduoti sau klausimą - ar tikrai jau viską taip gerai žinau?
Puikybė turi du kraštutinumus - kai žmogus save aukština kitus žemindamas ir kai žmogus save žemina kitus aukštindamas. Tai ta pati puikybė, tas pats dėmesio troškulys, tik priemonės jam gauti yra skirtingos. Nevaldoma puikybė verčia žmogų jaustis vis dažniau ir labiau skaudinamam aplinkinių - kaip gi mane, tokį nuostabų, galėjo kažkas nepastebėti, nepagirti?
Psichologinis aspektas: Puikybė dažnai siejama su narcisizmu, kai žmogus jaučiasi pranašesnis už kitus ir reikalauja ypatingo dėmesio. Tai gali būti kompensacija už giliai paslėptą menkavertiškumo jausmą.
2. Godumas: Vidinės Tuštumos Atspindys
Savimi patenkintas ir būtinuosius poreikius patenkinęs žmogus nėra godus ar šykštus. Godumas kyla iš labai gilaus nepasitenkinimo, kurį siekiame užpildyti per kitus asmenis, daiktus, turtus, maisto ar galios siekius. Tai yra vidinės tuštumos atspindys. Tačiau net jei gausime tai, ko siekėme, pamatysime, kad tai neatliepė to tikrojo vidinio poreikio. Kiekvienas trokštame jausti susietumą su savimi, dvasinį ryšį bei ryšį su kitais. O kai toks susietumas neįvyksta, visa tai yra perkeliama į išorinius objektus.
Godumą savyje galima pažinti iš to, kaip sekasi tvarkytis su finansais. Kai godumas išvešėjęs, labai sunku skirtis su pinigais, todėl nuolat delsiama atsiskaityti už komunalines paslaugas, atiduoti skolas ir t.t. Tokie žmonės aukoja nebent per Kalėdas ir tai siunčia sms iš savo tarnybinio telefono, taigi aukoja ne savo, o įmonės pinigus. O ir bendrauja tik su tais, iš kurių tikisi gauti kokios nors naudos ir tol, kol gauna tą naudą, kurios tikėjosi. Gobšuoliai labiausiai bijo būsenos, kai tenka ko nors atsisakyti.
Taip pat skaitykite: Psichologinis Nuodėmių Žvilgsnis
Psichologinis aspektas: Godumas gali būti susijęs su nerimu, nesaugumu ir baime prarasti tai, ką turime. Tai taip pat gali būti būdas kontroliuoti savo aplinką ir jaustis saugiau.
3. Pavydas: Nepasitenkinimas Savimi
Pavydime tuomet, kai manome, kad kitas turi tai, ko mums reikia, ko mums trūksta, kas mus užpildys ir suteiks laimės. Pavydime, nes negalime priimti nei savęs, nei savo dabartinės padėties, jaučiamės nenusisekę, nelaimingi. Svarbu bandyti suprasti, koks tikrasis noras slypi po tomis geidžiamomis išorinėmis savybėmis ar nuosavybėmis, ir pasvarstyti, kas mūsų gyvenime būtų kitaip, jei tai turėtume. Kiekvienas esame skirtingame kelyje su savais džiaugsmais ir skausmais, tad iš tikrųjų nėra kam pavydėti. Svarbu išmokti pasitikėti, kad tai, kas esame, pakanka tam gyvenimui, kokį norime susikurti.
Pavydas - tai liga. Pavydas - tai nesugebėjimas mylėti. Teologas J. Burkus apie pavydą sako, kad tai yra nepasitenkinimo ar pikto nuliūdimo jausmas dėl artimo pasisekimo laimėti turto, garbės, iškilimo, gabumų, talento ar kokio nors kito gėrio, kas pavydžiam žmogui sumažintų garbę.
Psichologinis aspektas: Pavydas gali sukelti pyktį, kartėlį ir nepasitenkinimą savo gyvenimu. Tai taip pat gali paskatinti konkurenciją ir norą pranokti kitus.
4. Gašlumas: Iškreipta Eroso Energija
Lytinis, seksualinis potraukis yra visiškai natūrali mūsų būties dalis ir tai, kas mus skatina susilaukti palikuonių. Tai yra erotikos, eroso energijos dalis. Erosas yra tas neaprėpiamas troškimas, mūsų gyvybinė ir kūrybinė energija, kuri mums leidžia susilieti su pasauliu, jo išraiškomis, kurti ir atrasti ryšį su kitais. Tad kai geidulingumas nebėra tik lytinis potraukis ar aistra, tai tampa nenumaldomu troškimu užpildyti savo tuštumą, palengvinti savo skausmą, pasiekti savo pilnatvę per kitą žmogų, šį užkariaujant, pasisavinant arba praryjant emociškai. Eroso energija gali skatinti tikrą gebėjimą mylėti, kurti ryšį ir siekti dvasinių patirčių. Tačiau kai sąmoningai nesuvokiame šventosios meilės prigimties, tuomet šią prigimtį iškreipiame.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir Psichologija
5. Rūstumas: Slopinamas Skausmas
Pyktis yra žmogiška emocija ir labai svarbi psichologinio užgimimo, virsmo ir net komunikacijos dalis. Tačiau stiprus kerštingas pyktis arba įniršis yra aukščiausia pykčio forma, kuriai užliejus kitas žmogus, kaip atskiras individas, turintis savo poreikių ir norų, nebeegzistuoja. Žinome, kad psichologiniu lygmeniu jėgą demonstruoja tas, kuris viduje jaučiasi silpnas, pažeidžiamas, neišgirstas, nesuprastas. Mes esame kviečiami sąmoningai suvokti savo skausmą, prisiimti už jį atsakomybę, suprasti kito žmogaus intencijas ir ieškoti tinkamų būdų išreikšti šį skausmą ir pyktį, kad atkurtume teisingumą arba iškomunikuotume savo poreikius.
Psichologinis aspektas: Rūstumas gali būti susijęs su frustracija, bejėgiškumu ir nesugebėjimu kontroliuoti savo gyvenimo. Tai taip pat gali būti būdas apsisaugoti nuo skausmo ir pažeidžiamumo.
6. Rajumas: Emocinio Susitvarkymo Būdas
Tai valgymas per dideliais kiekiais, apsirijimas ir kitoks vartojimas ne pagal paskirtį. Kai mus pasikviečia arba mes pakviečiame kitus vakarieniauti, tai kreipiamasi ne vien dėl fiziologinio pasisotinimo maistu, bet ir tam, kad per valgymo ritualą pasisotintume ryšiu, bendryste, pasidalintume vienas kito esybe - emocijomis, požiūriu, kitoniškumu. Valgymas dažnai gali veikti kaip emocinio susitvarkymo būdas tuštumai užpildyti ir emociniam skausmui numalšinti. Toks pat vartojimas vyksta, kai nesaikingai naudojamės socialiniais tinklais, filmais, serialais, straipsniais - norime prikrauti į save to, ko neturime, vartojame dėl dvasinio skurdo ir vidinio atsietumo. Tačiau tuštumos išoriniais dalykais neužpildysime, turime sau priminti, kad tai, ko iš tikrųjų ieškome - visuose šiuose dalykuose nerasime. Tad rajumas iš tikrųjų yra mūsų pasąmoninė agresija, siekianti pasisavinti išorę ir užpildyti vidų.
Psichologinis aspektas: Rajumas gali būti susijęs su emociniu valgymu, kompulsiniu pirkimu ir kitomis priklausomybėmis. Tai gali būti būdas nuslopinti neigiamas emocijas arba kompensuoti trūkumą meilės ir dėmesio.
7. Tinginystė: Energijos Ir Džiaugsmo Stoka
Tingumas, vangumas, neveiklumas, apatija - tai energijos, džiaugsmo ir meilės gyvenimui trūkumas. Tikra tiesa, kad gyvenimas yra sudėtingas ir sunkus, reikalaujantis daug pastangų. Kartais sunku įžvelgti šių pastangų ir skausmo prasmę. Tingumas gali būti ne tik fizinis, bet ir intelektinis ar dvasinis. Tai yra ieškojimas tos magiškos formulės, kuri viską išspręstų. Tad tingumas yra mūsų vaikiškas nebrandumas, taip pat užmaršumas, kad kiekviena diena yra pilna gyvybės, kad gyvenimas yra nuotykis su iššūkiais, sunkumais, pavojais ir rizika, bet ir su galimybe geriau pažinti save, pažinti kitus ir tą nuolatos besiskleidžiančią gyvenimo paslaptį.
Psichologinis aspektas: Tinginystė gali būti susijusi su depresija, nerimu ir motyvacijos stoka. Tai taip pat gali būti būdas vengti atsakomybės ir baimės nesėkmės.
Kelias Į Sąmoningumą Ir Pilnatvę
Nejausti pavydo, nesipuikuoti, negeisti ar kitaip nenusidėti yra tikriausiai nepasiekiamas tikslas. Tačiau nusidėti nereiškia pasielgti netinkamai vienoje ar kitoje situacijoje; tai labiau yra mūsų būties aspektas ir būties pinklės, kurios gali mus nuvesti nuo mūsų tikrojo tikslo prie nesibaigiančios kančios. Jeigu galėsime priimti savo nuodėmes kaip mūsų būties dalį, tuomet priimsime visą žmogiškumo pilnatvę. Tada niekas, kas žmogiška, nebebus mums svetima - nei savo, nei kitų.
Pagrindinė mūsų kaip žmonių užduotis yra atpažinti tuos nuodėmingus momentus - kokiu būdu ir kada visa tai mumyse pasireiškia. Po šio susivokimo esti galimybė keistis ir turėti platesnių galimybių rinktis tokį gyvenimą, kuriam čia ir esame pakviesti. Taigi šios nuodėmės yra susietos su žmogiškosios būties temomis ir už jų slypi jausminis psichologinis kompleksas, susidaręs iš mūsų praeities traumų ir pasikartojančių emocinių išgyvenimų.
C. G. Jungas pasakytų, kad bene vienintelė nuodėmė yra būti nesąmoningam. Jei nusidedame, turime tai sąmoningai suvokti, jei tai kartojasi - sąmoningai stengtis pamatyti, kas už to slypi, ir taip atrasti savo tikrąjį kelią. Nėra lengva keisti savo įpročius, elgesį ar brandinti asmenybę. Tačiau jei mums kyla noras augti, ugdyti sąmoningumą, tuomet bandyti verta.
Psichoterapija yra vienas pagrindinių būdų dirbti su tuo, kas slypi mūsų užsąmonės gelmėse. Krikščionybė jau daug anksčiau numatė vieną esminių modernios psichoterapijos metodų - išpažintį. Savosios paslapties išsakymas išlaisvina, nes tuomet jau du žmonės dalinasi ta lig tol taip slėgusia paslaptimi.
tags: #septynios #didziosios #nuodemes #psichologo #kabinete #vaga