Visuomenėje gajūs stereotipai, nusistatymai ir stigmomis apipinti asmenys, turintys psichikos negalią. Šios stigmos gali būti grįstos baime, nežinojimu ar tiesiog „tradicija“. Psichikos negalia - tai sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas ir trikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą bei kasdienę asmens veiklą. Ši negalios rūšis ne visada akivaizdžiai matoma, todėl bendraujant su žmogumi, kai nėra ryškių ligos požymių, sutrikimo galima ir nepastebėti.
Psichikos negalių rūšys
Psichikos negalios skirstomos į keturias pagrindines rūšis: nuotaikos, nerimo, asmenybės ir psichozinius sutrikimus. Lietuvoje ypač paplitusi depresija. Svarbu pabrėžti, jog terminas „nerimas“ ir „sutrikimas“ privalo būti diferencijuojami. Tai, jog žmogus turi sutrikimą, nereiškia, jog jis turi ir negalią.
Nemažai sutrikimų patenka po autizmo spektro skėčiu, tačiau lengvesnė autizmo forma nebūtų priskirta prie negalios. Tačiau sunki depresija, kai žmogus susiduria su sunkumais net atsikelti iš lovos, kankina suicidinės mintys, jau gali būti laikoma negalia.
Kaip atpažinti psichikos negalią?
Svarbu pastebėti, jei šeimos narys elgiasi neįprastai, pavyzdžiui, praranda norą atlikti veiklas, kurios anksčiau teikė malonumą, nebesidomi hobiais, atsiskiria nuo artimųjų, draugų. Gali atsirasti nemiga, kisti apetitas, kristi svoris. Taip pat galima pastebėti rizikingą elgesį, stiprius nuotaikų šuolius.
Kur kreiptis pagalbos?
Svarbiausia apsilankyti pas psichiatrą, tai - jo kompetencija diagnozuoti tokius sutrikimus. Dažnai jam padeda psichologas, kuris gali atlikti tam tikrus vertinimus, pavyzdžiui, kognityvinių funkcijų ar asmenybės bruožų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės
Dažnas su psichikos sveikatos problemomis susidūręs galvoja: „Psichologo man nereikia, o psichiatro bijau“. Baimė apsilankyti pas psichiatrą ar psichologą suprantama, nes kalbame apie asmeninius dalykus, kurie mums yra jautrūs. Bet svarbu žengti šį, pirmą, žingsnį. Svarbus čia ir šeimos palaikymas.
Stigmos ir mitai
Psichiatrai skalambija pavojaus varpais: iki šiol turime neleistinai daug stigmos, kuri ypač gaji kalbant apie žmones su psichikos negalia. Šie asmenys visuomenėje apipinti įvairiais mitais: esą visi iki vieno yra linkę į smurtą, netgi pasitaiko manančiųjų, kad psichikos ligos užkrečiamos. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Dainiaus Pūro, stigma remiasi moksliškai nepagrįstais mitais. Aplinkiniai dažnai nenori girdėti paaiškinimų, jog, mokslo duomenimis, psichikos negalią turintys žmonės kaip tik dažnai tampa smurto aukomis.
Turbūt tai susiję su tuo, jog bijome to, ko nežinome. Seniau tokie sutrikimai nebuvo taip dažnai diagnozuojami, mažiau suprantami.
Nemažėjančias stigmas akcentuojantis V.Nikžentaitis pateikė dar prieš keletą metų atliktus Socialinių tyrimų instituto apklausų rezultatus. „Įvairaus amžiaus respondentams uždavus klausimą, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, po homoseksualų, romų įvardijami intelekto sutrikimų ar psichikos negalią turintys žmonės.
Kaip elgtis su asmeniu, turinčiu psichikos negalią?
Pirmiausia, jei šeimoje žmogus turi tokią negalią, reikia kuo daugiau apie ją sužinoti. Juk labiausiai bijome to, ko nesuprantame ar negalime paaiškinti. Svarbu skirti laiko artimojo būklei suprasti. Susipažinus, kitas žingsnis pasistengti priimti situaciją tokią, kokia ji yra. Visada yra dalykų, kuriuos galime kontroliuoti ir pakeisti, bet yra ir kurių negalime. Būtent jiems priimti prireiks laiko.
Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija
Reikia atsisveikinti su artimuoju, nors jis ir gyvas, galbūt net bendraujantis. Bet kartu netenkama žmogaus, su kuriuo buvome tokie artimi. Svarbu paminėti, jog pagalba yra teikiama ir žmogui, ir artimiesiems. Kai turime tokį žmogų šeimoje, dažnai galime jausti didelę naštą, stresą, perdegimo simptomus, jausti bejėgiai, irzlūs, pikti, nerimastingi. Vis dėlto vidinio perdegimo reikėtų vengti. Tad svarbu įvardinti, kas teikia stiprybės sunkiausiais gyvenimo momentais. Noriu pabrėžti, jog be galo svarbu kreiptis pagalbos dėl savęs. Yra įvairių terapinių grupių, kurios teikia pagalbą psichikos negalią turinčių žmonių artimiesiems. Svarbu būti atviram su šeimos nariais. Konfliktai šeimoje gali paaštrinti situacijas.
Teigiami aspektai
Iš visų neigiamų situacijų galime daug išmokti, pasisemti stiprybės. Jei kalbame konkrečiai apie Aspergerį, jis yra lengvesnė autizmo spektro forma. Jo tikrai negalime vadinti negalia. Ar galime teigti, jog tai žmogui naudinga? Nedrįsčiau sakyti, jog psichikos sutrikimai gali būti malonūs, bet bandant ką nors teigiamo įžvelgti Aspergerio sindrome ar autizme…
Žiniasklaidos vaidmuo
Psichosocialinę negalią turintys asmenys - viena pažeidžiamiausių grupių, patirianti socialinę atskirtį ne tik dėl savo negalios, bet ir dėl neigiamų visuomenės požiūrių bei egzistuojančios stigmos. Žiniasklaida yra pagrindinis žinių apie psichosocialinę negalią turinčius asmenis šaltinis. Labai dažnai skelbiama informacija turi neigiamą potekstę, stiprų emocinį užtaisą ir daugiau gąsdina negu informuoja savo skaitytojus, klausytojus, žiūrovus.
Svarbu, kad žiniasklaida vengtų pateikti psichikos sutrikimą kaip vienintelį įmanomą sunkiai suprantamo elgesio paaiškinimą, atsakingai parinktų iliustracijas, užtikrintų nuomonių pusiausvyrą, įvertintų sistemines aplinkybes ir straipsnio herojui (ne)suteiktas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, vengtų emocionalaus straipsnio pavadinimo, kuriame nepagrįstai gretinami psichikos sutrikimai ir kriminalinis kontekstas, atsakingai vartotų terminus. Rekomenduojama rašyti „psichosocialinę negalią turintys asmenys“, „psichikos sutrikimai“, „psichosocialinė negalia“. Nevartotina: ligota psichika, šizofrenikas, psichikos ligonis.
Tinkamų sąlygų pritaikymas
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog tam, kad negalią turintys asmenys galėtų lygiai su kitais naudotis visomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis, jiems turi būti tinkamai pritaikytos sąlygos. Tai yra būtini ir tinkami pakeitimai bei pritaikymas, dėl kurių nesukeliama neproporcinga ar nepagrįsta našta.
Taip pat skaitykite: Veiksminga pagalba priklausomybių turintiems
Pritaikymas turi būti veiksmingas ir praktiškas, t.y. pasirinktos priemonės turėtų realiai padėti darbuotojui atlikti konkretaus darbo funkcijas. Darbdavys turi pareigą pritaikyti tik su darbo funkcijomis susijusias ir tik darbui reikalingas sąlygas. Šių priemonių darbdavys privalo imtis, jeigu dėl jų nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.
Sąlygų pritaikymo pavyzdžiai:
- Organizaciniai sprendimai (lankstus darbo laikas, darbas nuotoliniu būdu).
- Asmeninė ar individuali pagalba (apmokymai, mentorystė).
- Kvalifikacijos kėlimo priemonės.
- Sąmoningumo kėlimas.
- Fiziniai ir techniniai sprendimai (patalpų pritaikymas, specialios techninės priemonės).
Užimtumo kambariai
Bendrauti ir būti kartu svarbu kiekvienam žmogui, o ypač tiems, kurių likimą pakeitė psichikos sutrikimas. Jei šie žmonės užsidaro, vengia rodytis visuomenėje, jie ilgainiui praranda susidomėjimą tiek kitais, tiek aplinka, ligos atkryčiai tampa dažnesni.
Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija prie šalyje veikiančių psichikos sveikatos centrų ėmė kurti užimtumo kambarius. Užimtumo kambariai labai reikalingi, nes jei psichikos sutrikimą turintis žmogus po gydymo kurso ligoninėje išleidžiamas į namus, kur jo niekas nelaukia, jo būklė tik prastėja.
Užimtumo kambariuose pagalba teikiama ne tik turintiems psichikos sutrikimų, bet ir jų šeimoms. Čia dirbantys specialistai parenka veiklas pagal poreikius ir sveikatos būklę. Užsiėmimai šeimos nariams vyksta ir kartu, ir atskirai.
Užimtumo kambario lankytojų sveikatos būklę galima nuolat stebėti, taigi greičiau suteikti pagalbą ligai paūmėjus. Psichikos sutrikimų turintiems žmonėms reikšmingi, atrodytų, paprasti dalykai - galimybė išsipasakoti, pasidalyti mintimis, baimėmis, džiaugsmais. Svarbu ir širdžiai miela veikla.
Užimtumo kambarių lankytojai stengiasi neužsisėdėti patalpose - jie nuolat eina į mieste vykstančias šventes ir renginius. Bendravimas psichikos negalią turintiems žmonėms duoda labai daug. Dažnai jie jaučiasi nereikalingi, nevertingi, netgi būna linkę žalotis.
Kitų negalių rūšys
- Įgimta negalia - pasireiškia gimimo metu.
- Įgyta negalia - išsivysto po gimimo.
- Fizinė negalia - ribota galimybė priimti garsinę ar regimąją informaciją.
- Kalbos sutrikimai - kalbos neišsivystymas, sutrikusi kalbos raida, rašymo sutrikimai.
- Protinė negalia - žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Dauno sindromas.
- Autizmas - neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai.
- Bipolinis sutrikimas - vienas kitą keičiantys ciklai, turintys priešingą emocinį krūvį.
- Raidos negalia - bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 m. Vaikų cerebrinis paralyžius.