Šiame straipsnyje nagrinėsime serialo, kuriame susipina šokėjos ir psichiatro gyvenimai, temas, tokias kaip pažeidžiamumas, vyriškumas, savitarpio pagalba ir emocinė sveikata. Straipsnyje remiamasi Geštalto psichoterapijos praktiko Vyto Kimo įžvalgomis apie vyrų judėjimą „Gentys“ ir jo patirtimi dirbant su vyrais. Taip pat apžvelgsime įvairius kino ir televizijos projektus, kuriuose nagrinėjamos draugystės, pažeidžiamumo ir savęs paieškos temos.
Pažeidžiamumas kaip dovana
Vytas Kimas teigia, kad vyrai puikiai rodo pažeidžiamumą, kai tam yra tinkamos sąlygos. Anksčiau, jei žmogus eidavo pas psichiatrą ar psichologą, tikrai nesigirdavo, tačiau dabar žmonės vis labiau neslepia, kad dirba su savimi. Vyrai didžiuojasi, kad atėjo į „Gentis“ ir to neslepia. Jie dabar daug labiau rūpinasi savo emocine sveikata.
Pažeidžiamumas yra apie jautrios vietos parodymą. Pažeidžiamumas svarbu ryšiui megzti. Jei nėra pažeidžiamumo, labai sunku nueiti į gilesnį ryšį. Nes tuomet kitam neparodome savo didelės dalies. Kai parodome pažeidžiamas vietas, ateina palengvėjimas, kad pagaliau galiu parodyti, ką slepiu ir nepatogu, ir net priimtas jaučiuosi.
Kai sąlygos tam tinkamos, kai žmonės pasiruošę priimti ir parodyti pažeidžiamumą, tai didelė dovana. Tai didelė dovana visiems, kai žmogus gali parodyti savo pažeidžiamumą, nes jis padirba su savo gėda, kur nepriėmė savęs. Jis pamato, kad kitas ne tik kad priima, bet dar ir papasakoja savo patirtį.
Vyriškumo paieškos
Vytas Kimas teigia, kad „Gentys“ nemoko apie tai, kas yra stiprus vyras ir vyriškumas. Net šito termino neturime. Vyrai turi savo idėją, kas tai yra. Pastebime, kokie vyrai yra vertinami grupėje. Tai tie, kurie kartais gali prisiimti lyderystę ir siūlyti kažkokius sprendimus grupėje, kurie ne tik jiems geri, bet ir visai grupei. Vertinama, kai vyrai aktyviai imasi spręsti problemą, ne tik kalba, bet ir sprendžia, kai jis dalijasi savo patirtimi, bet nebando pamokyti, kai nesuka ratais, nevynioja, o tiesiai kalba, nedaugžodžiauja, kai apie savo patirtį kalba, bet nefilosofuoja, kai kitiems pagarbus, bet ir konfrontuoja, nevengia konflikto ir tie, kurie yra žaismingi.
Taip pat skaitykite: Meilės siekiamybė pagal "Tu"
Savitarpio pagalba ir vyrų pokalbiai
Vytas Kimas organizuoja savitarpio pagalbos grupes vyrams. Anksčiau tai būdavo tarsi tabu, nevyriška. Jis mano, kad ne visada reikia psichologinės pagalbos. Kažkuriuo gyvenimo momentu visi susiduriame su situacija, kai mums reikia psichologinės pagalbos. Bet manau, kad dažnai psichologinės pagalbos nereikia.
Ko nori vyrai ir kas rezonuoja jiems? Aptarti sau svarbias gyvenimo temas su kitais, išgirsti, kaip kiti tvarkosi su savo iššūkiais. Vyrai nori, kad juos suptų žmonės, kurie tobulėja, tada jiems irgi svarbu kažko siekti, jiems reikia šalia žmonių, kurie neapsimetinėja, yra nuoširdūs, nes jiems lengviau su tokiais būti, kartais vyrams reikia palaikymo. Tai dalykai, kurie dažniausiai rezonuoja.
Vyrams net labai įdomios temos apie santykius. Iš mano patyrimo, viena iš svarbių ir dažnų temų, apie ką svarbu vyrams kalbėtis - apie santykius. Nebūtinai apie romantinius santykius, bet ir apie santykius su tėvais, vaikais. Vyrai dažnai kalba apie santykius, savo patirtis, vyrai dažnai dalijasi, ar kitiems buvo taip ir panašiai. Darbo reikalai, karjeros keitimas, misijos, sveikatos.
Išsiskiria temos: santykiai, balansas gyvenime, kaip paskirstyti laiką, kad užtektų laiko dalykams, kurie svarbūs. Labiau suprasti, kaip jaučiuosi. Labiau suprasti, ko man reikia šiuo metu. Didelė dalis darbo susideda į savivertę. Ar aš esu pakankamas?
Vienos lyties grupės turi keletą privalumų. Mišrios grupės taip pat turi. Bet yra svarbu turėti vienos lyties grupę. Tokios grupės privalumas, kad yra temų, kur lengviau kalbėti, kai yra viena lytis. Tai su vyrų gyvenimu susijusiais klausimais: aš kaip vyras savo žmonai, ar vaikinas merginai - kokios mano dilemos tame? Taip pat kalbėtis apie seksualumo dalykus. Kai moteris negirdi, apie tėvystę. Man atrodo, svarbu ir dinamika, tokiose grupėse nėra to sluoksnio vyras-moteris. Kai grupėje įsimaišo kita lytis, atsiranda visokios simpatijos, antipatijos. Vyrai kitaip elgiasi, kai atsiranda moteris. Moterys tikriausiai irgi kitaip elgiasi, kai jų kompanijoje atsiranda vyras.
Taip pat skaitykite: Kapitalizmo kritika serialuose
Emocijų išraiška ir empatija
Vyrams, palyginti su moterimis, sunkiau suprasti ir savo, ir kito jausmus. Tyrimai rodo, kad vyrai turi mažesnę empatiją. Vienas dalykas - tai yra įgūdis, kad galima vis labiau atpažinti ir savo, ir kito jausmus. Jei iš pradžių vyrai savo emocijas gali įvardyti tik „normaliai“, tai po to atsiranda ir pyktis, ir pasididžiavimas. Tai vienas pagrindinių tikslų - vis labiau atpažinti savo jausmus ir kito, nes tai komunikaciją perkelia į visiškai kitą lygį, daug lengviau galime susikalbėti ir susikalbėti nesmurtiškai. Kai viduje jaučiu diskomfortą, kad kažkas nepatinka, tai labai padeda jausmų atpažinimas nepulti kaltinti kito, bet suvokti, koks kito elgesys, kokį jausmą manyje sukelia ir aš tada galiu nesmurtiškai bendrauti. Tai ir prigimtinis, ir įgytas dalykas. Moterų startinė pozicija yra geresnė, jos iš prigimties empatiškesnės, bet darbas su jausmais - įgūdis, kaip raumuo.
„Laukiškumas“ ir fizinė ištvermė
Evoliuciškai vyras labiau linkęs kažkur eiti, eiti iš namų, eiti į laukinę teritoriją, kur reikia ištvermės ir kur yra nežinomybės. Nuo senovės vyras buvo tas, kuris eina medžioti. Kas įdomu iš psichoterapinio darbo su vyrais, jau pastebėta, kad dirbant su vyrais, fiziškumas gali būti labai padedantis ir svarbus. Pavyzdžiui, yra metodas, dirbant su paaugliais berniukais. Taip pat yra vienišiems vyrams sukurtos dirbtuvės, kur jie gamina baldus, obliuoja, fizinį darbą daro, kuria ir jie bedirbdami pradeda kalbėtis apie svarbius emocinius dalykus, užsimezga ryšiai, gaunasi savitarpio pagalbos improvizuota grupė. Vyrams reikia daryti kažką. Manoma, kad vyrai sunkiau kreipiasi psichologinės pagalbos, lanko saviugdos tobulėjimo dalykus, man čia peršasi išvada ne apie tai, kad vyrai nemoka rūpintis emocine parama, bet kad nėra tinkamos metodikos, pritaikytos jiems.
Serialai ir filmai apie draugystę ir pažeidžiamumą
Kine ir televizijoje gausu pavyzdžių, kuriuose nagrinėjamos draugystės, pažeidžiamumo ir savęs paieškos temos. Štai keletas pavyzdžių:
- „Vieną kartą Holivude“: Šis Quentino Tarantino filmas pasakoja apie aktoriaus Riko Daltono ir jo dublerio kaskadininko Klifo Buto draugystę. Klifas yra ne tik kaskadininkas, pakeičiantis Riką sudėtingose ir rizikingose scenose. Jis yra tikras (nors dažnai ir tinkamai nevertinamas) kino žvaigždės draugas - ir vairuotojas, ir namų tvarkytojas, ir sugėrovas, ir guodėjas.
- „Paslėptos figūros“: Šis filmas pasakoja apie tris juodaodes matematikes, dirbusias NASA septintajame dešimtmetyje. Katrina Džonson, Doroti Von ir Meri Džekson yra bendrų darbų užgrūdinta draugių trijulė. Gal net būtų tiksliau pasakyti - darni komanda. Jų asmeninės savybės puikiai dera tarpusavyje ir viena kitą papildo.
- „Žalioji knyga“: Šis filmas pasakoja apie juodaodį pianistą Doną Širlį ir italų kilmės amerikietį Tonį Valelongą, kurie 1962 metais keliauja per pietines Amerikos valstijas. Abiems keliautojams tenka susidurti su akis badančiomis rasinio nepakantumo apraiškomis.
- „Grynakraujės“: Šis filmas pasakoja apie dvi paaugles, Amandą ir Lili, kurios susiduria su bendru priešu ir ryžtasi jį pašalinti. Svarbiausia problema ir yra ta, kad šios mielos paauglės beveik visada drauge. Ir geriau joms nestoti skersai kelio. Ypač tada, kai merginos jaučia grėsmę savo draugystei.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
tags: #serialas #apie #sokeja #ir #psichiatra