Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus gerovės dalis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatos paslaugų prieinamumui ir kokybei. Šiame straipsnyje aptariamas psichikos sveikatos centrų vaidmuo Lietuvoje, remiantis įvairiais pavyzdžiais ir specialisto, psichiatro Andriaus Tamašausko, įžvalgomis.
Psichikos sveikatos centrų veikla Lietuvoje
Psichikos sveikatos centrai Lietuvoje atlieka svarbų vaidmenį teikiant ambulatorines ir stacionarines paslaugas. Šie centrai siekia užtikrinti, kad psichikos sveikatos problemų turintys asmenys gautų reikiamą pagalbą ir paramą.
Nauji centrai ir plėtra
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas psichikos sveikatos centrų plėtros tendencija. Pavyzdžiui, Joniškyje gegužės pabaigoje duris atvėrė Psichikos dienos stacionaras, pastatytas renovuotoje Žemaičių gatvėje. Šis stacionaras teiks paslaugas ne tik Joniškio, bet ir gretimo Pakruojo rajono gyventojams. Naujas dviejų aukštų pastatas iškilo pasinaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
Šis pavyzdys rodo, kad investicijos į psichikos sveikatos infrastruktūrą yra svarbios siekiant gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę. Naujasis pastatas yra beveik keturiskart didesnis už senąjį, o tai leis teikti daugiau paslaugų ir užtikrinti patogesnes sąlygas pacientams.
Joniškio psichikos sveikatos centras taip pat įsigijo pianiną „Yamaha“, gitarą, akordeoną. Pacientai galės aktyviai dalyvauti muzikiniuose užsiėmimuose - dainuoti, groti. Taip pat jiems skirta ir pasyvioji muzikos terapija. Centre yra trys muzikiniai centrai, du televizoriai, keramikos degimo krosnelė su žiedimo staklėmis.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba gimnazijoje
Šiauliuose taip pat užbaigtas Psichikos dienos stacionaro renovacijos projektas Varpo gatvėje.
Dienos stacionarų svarba
Psichikos dienos stacionarai atlieka svarbų vaidmenį tarpinės grandies tarp stacionaraus ir ambulatorinio gydymo. Dieną praleidęs centre, asmuo vakare sugrįš į namus. Tokie centrai suteiks reabilitaciją po stacionaraus gydymo, kad žmogus galėtų grįžti į darbinę veiklą, bendruomenę.
Dienos stacionaruose vyksta savipagalbos grupės bendravimas, pasidalinimas problemomis, vieno kitam parama.
Psichiatro Andriaus Tamašausko įžvalgos
Andrius Tamašauskas yra psichiatras, dirbęs įvairiose Lietuvos vietose. Jo patirtis leidžia jam įvertinti psichikos sveikatos problemų specifiką skirtinguose regionuose ir pacientų požiūrį į psichikos sveikatą.
Jaunų specialistų pasirinkimai
A. Tamašauskas atkreipia dėmesį, kad jauni gydytojai dažnai renkasi darbą didmiesčiuose, tačiau mažesniuose miesteliuose gydytojams dažnai būna geresnės darbo sąlygos, patogiau auginti vaikus, pigesnis būstas ir pragyvenimo išlaidos, didesni atlyginimai. Taip pat pacientai ir personalas kitaip bendrauja, žmonės draugiškesni, labiau atsipalaidavę negu didmiesčiuose.
Taip pat skaitykite: Psichoterapijos centras Šilutėje
Pacientų skirtumai
A. Tamašauskas teigia, kad žmonės vienodai serga tiek sostinėje, tiek mažuose miesteliuose. Mažame miestelyje supratau bendruomenės galią, kaip ji stipriai veikia žmones, kaip svarbi kaimynų, bendradarbių, giminių nuomonė.
Stigma ir psichikos sveikata
A. Tamašauskas pastebi, kad stigma, susijusi su psichikos sveikata, vis dar egzistuoja, bet labiau ja vadovaujasi vyresni žmonės - 50-60 metų. Seniau būdavo didelė gėda kreiptis į psichiatrus, „turėti diagnozę“. Jaunimas kreiptis nebebijo, galbūt mados keičiasi, dabar daugelis garsių žmonių prisipažįsta, kad vaikšto pas psichoterapeutus, psichiatrus. Tai tampa normalu.
Žmonės, atėję pas psichologus ar psichiatrus ir pajutę empatijos, supratingumo ir gydymo veiksmingumą, dažnai sako: „Kur aš buvau anksčiau? Kodėl nesikreipiau į jus ir bandžiau su savo problemomis tvarkytis pati?“.
Šiuolaikinių žmonių problemos
Viena ryškiausių problemų yra ryšio, supratingumo, empatijos stoka visuomenėje. Iš to atsiranda smurtas šeimoje, girtuokliavimas, patyčios, depresija ir savižudybė. Taip pat gana dažnos yra socialinės problemos, skurdas, nedarbas, emigracija. Tai labiausiai pažeidžia silpniausius visuomenės narius.
Sezoniškumas ir pacientų srautai
A. Tamašauskas atkreipia dėmesį, kad saulė ir šiluma gerina nuotaiką. Natūralu, kad sezoninių depresijų būna mažiau, atėjus rudens darganoms, jie sugrįžta ieškodami pagalbos. Dažniausiai pagalbos reikia 50 ir vyresniems pacientams. Tai susiję su vyresniame amžiuje atsiradusiais kūno pakitimais, kraujotakos ligomis, gyvenimo būdu.
Taip pat skaitykite: Pedagoginė psichologinė tarnyba Šilutėje
COVID-19 pandemijos įtaka
A. Tamašauskas teigia, kad šiuo metu darbe nestebima ryškių pasekmių, susijusių su COVID-19 ir psichikos sveikata, manau, tai išryškės po tam tikro laiko, galbūt, kai pasibaigs pandemija. Jam pačiam jaučiamas nerimas dėl ateities nežinomybės: kada tai baigsis ir kiek dar tęsis. Mums sunku sukontroliuoti šią infekciją, dėl to kyla įtampa visuomenėje dėl kaukių nešiojimo, vakcinų, izoliacijos.
Patarimai dėl psichologinės sveikatos
A. Tamašauskas sako, kad vieno bendro recepto nėra. Jis sako, „man viskas gerai“, nors jaučiasi nelaimingas. Jis sako „aš nepykstu“, nors viduje kunkuliuoja. Jis sako „aš susitvarkysiu“, nors nežino, kaip. Apimtas nerimo jis sako „aš ramus“. Jis tyli, kai norėtum išgirsti. „Yra tam tikras emocijų spektras, suvokiamas kaip gėdingas. Jis pastebi, kad vyksta tam tikras emocijų nepriėmimas, vengimas. Kalbėdamas apie emocijų raiškos priežastis A. Taip pat gydytojas įvardija ir mūsų kultūrai būdingą bendrą santūrumą: „Mums yra nepriimtina per daug rodyti emocijas - tiek džiaugsmą, tiek liūdesį ar pyktį. Be to, jo teigimu, egzistuoja ir tam tikros socialinės nuostatos, kad kai kurios emocijos, pavyzdžiui, pavydas, baimė, nevisavertiškumas, liūdesys, pyktis, nerimas, bejėgystė yra nepriimtinos. Kadangi vieni vyrai yra santūresni iš prigimties, o kiti slopina emocijas, kyla klausimas, kaip tą slopinimą atpažinti. „Tarkime, žmogus gali būti labai emocingas stebėdamas krepšinio rungtynes ar filmą, bendraudamas su draugais bare, o konkrečiose tarpasmeninėse situacijose susivaržęs, nenorįs tam tikrų emocijų parodyti“, - aiškina psichiatras. Gydytojas A. Tamašauskas pastebi, kad toks emocijų neigimas negatyviai veikia santykius, iškraipo pačią santykių realybę. Jeigu žmogui kas nors nepatinka santykiuose, jis negali to partnerei pasakyti. Tada dažniausiai jausmai išreiškiami nesąmoningai veiksmais, pavyzdžiui, piktu komentaru, užmiršimu, pavėlavimu į susitikimą. Pasak gydytojo, tai gali sukelti akumuliuojančius konfliktus: „Tokios situacijos kapsi, kapsi, neišsakyti pykčiai ir nusivylimai dedasi vienas po kito. Psichiatras pabrėžia, kad žmogus jaučia, jog kažkas negerai, bet jis nežino, ką daryti, jis tiesiog niekada negavo įrankių, padedančių tokiose situacijose tvarkytis, o iš vaikystės yra išmokęs, kad reikia tam tikrų jausmų vengti, nes jų vengdavo ir globėjai. Emocijų slopinimas, pasak A. Tamašausko, veda prie tokių psichikos sutrikimų kaip depresija, nerimas, nemiga, psichosomatinių sutrikimų, nes nesuprasti, neišreikšti jausmai yra didelis krūvis psichikai. Kartais žmonės įvairiai bando slopinti emocijas, pavyzdžiui, sportuodami, bėgdami maratonus, bet A. Tamašauskas pabrėžia, kad geriausias pagalbos būdas - įvardinti ir suprasti savo emocijas: „Kaip pavyzdys žmogus stipriai užpyko dėl netinkamai manevruojančio kito vairuotojo gatvėje, bet galbūt už to pykčio slepiasi nepasitikėjimas savimi, kurį išprovokavo kažkokia darbinė situacija, kur jautėsi pažemintas viršininko. Gydytojas iš savo patirties yra pastebėjęs, kad dalis vyrų skirtingai reaguoja į psichoterapeutes moteris ir psichoterapeutus vyrus. „Yra tam tikra dalis vyrų, kurie moterims negali atskleisti savo silpnumo, baimės, prisipažinti, kad esu bejėgis, kad norisi verkti, nes vyrai turi būti stiprūs, vyriški. Jiems gėda atsiskleisti specialistei moteriai, nes tada jaustųsi dar labiau pažeminti. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad netgi vyrų ir moterų lūkesčiai psichoterapeuto kabinete skirtingi. A. Gydytojas į tokį klausimą atsako: „Tai priklauso nuo moters emocinio intelekto, kiek ji patogiai jaučiasi su savo jausmais, nes pradėjus kalbėti su vyru apie jo patiriamus jausmus gali pasijusti bejėge, pajusti pasibjaurėjimą, pyktį, baimę, norėti atsiriboti. Pasak A. Tamašausko, egzistuoja tam tikri tiek vyrų, tiek moterų suformuoti lūkesčiai apie tobulą partnerį. Juk tobulas vyras kaip koks filmo herojus, susitvarko su visais pasaulio siaubais su šypsena, visada susitvardo, yra geros nuotaikos ir dėmesingas. „Tobulas sėkmingas vyras su viskuo susitvarko, jam nėra jokių problemų kurių jus lengvai neišspręstų, todėl gėda kartais būti nevykėliu, neišmanėliu, bailiu ar niurzgaliu. Galimybes atsiskleisti vyriškoje draugystėje A. Tamašauskas taip pat vertina ribotai: „Ta vyriška draugystė dažniausiai koncentruojasi į tam tikrą veiklą, kuri užgožia emocinius dalykus. Niekas tarp vyrų neklausia, kaip tu jautiesi. „Klasika, kad jausmus tvarko alkoholis. Tai toks paplitęs būdas, kaip vyrai tvarkosi su emocijomis, - juokauja gydytojas ir rimtai priduria: O ką su tuo daryti? Aplinka reikalauja, kad tu turi tvarkytis, niekam neįdomu, kaip. Pasak A. Tamašausko, pats kreipimasis į psichiatrą daugeliui jau rodo silpnumą, sunku tam pasiryžti. „Gal reikėtų suvokti, kad tu esi žmogus, nemokantis kalbos, kurią tau reikėtų išmokti, kad galėtum gerai komunikuoti. Tu neturi tam tikrų įrankių, kurių tau nesuteikė tėvai, visuomenė, kultūra, bet dabartiniame pasaulyje tau jų reikia, - sako gydytojas A. Tamašauskas.
Teismo sprendimai ir psichikos sveikata
Straipsnyje minima informacija apie T. Tamašauską, atliekantį bausmę Šiaulių kalėjime, leidžia pažvelgti į psichikos sveikatos aspektus teismo procesuose ir įkalinimo įstaigose. Teismo sprendimai dėl bausmės pakeitimo ar papildomų režimo reikalavimų taikymo atsižvelgia į nuteistojo elgesį, rizikos įvertinimus ir psichologinę būklę.
Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas
Nuteistajam T. Tamašauskui pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas atliktas 2020 m. kovo 17 d., jam nustatyta aukšta rizika. 2025 m. gegužės 29 d. „Taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra išlikusi aukšta ir jokia pažanga nėra fiksuojama. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis, nors ir bando keisti savo elgesį pozityvia kryptimi, tačiau jo rodomos pastangos šiuo metu dar nėra pakankamos šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami minėtoje 2025 m. gegužės 29 d.
Režimo reikalavimai
Nuo 2024 m. spalio 9 d. kalėjimo viršininko sprendimu nuteistajam taikytas papildomas režimo reikalavimas - antrankių naudojimas už gyvenamosios kameros ribų. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys kelia riziką ir reikalauja papildomų saugumo priemonių.
Kauno „Neuromeda“ patirtis
Apie „Neuromedą“: daugiau nei 20 metų Kaune veikiantis psichikos sveikatos centras. Nuo pat savo įsikūrimo pradžios ji orientuojasi tiek į suaugusiųjų, tiek vaikų ir paauglių psichiatrinės, psichologinės, psichoterapinės pagalbos teikimą. Tai rodo, kad Lietuvoje yra ilgametę patirtį turinčių psichikos sveikatos centrų, kurie teikia įvairiapusę pagalbą skirtingoms amžiaus grupėms.
tags: #silutes #psichikos #tamasauskas