Geštalto psichoterapija - tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija, kurios dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas. Ši terapijos kryptis Lietuvoje turi gilias tradicijas ir nuolat augančią bendruomenę. Šiame straipsnyje apžvelgsime geštalto psichoterapijos studijų galimybes Lietuvoje, Lietuvos geštalto asociacijos (LGA) veiklą ir principus, bei kitus svarbius aspektus.
Geštalto psichoterapijos esmė ir principai
Geštaltinė psichoterapija remiasi žmogaus unikalumo bei visybiškumo samprata. Žodis „Geštalt“ verčiamas iš vokiečių kalbos reiškia užbaigtą formą, konfigūraciją, o laisvai verčiant - suvoktą visumą. Tai reiškia, jog mes žiūrime į žmogų, porą, grupę ar organizaciją, kaip į dinamišką, integruotą visumą. Mūsų fiziniai, emociniai, intelektualiniai, dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje bei su aplinkiniu pasauliu. Siekdami adekvataus individo, poros, grupės ar organizacijos vystymosi ir augimo, mes kreipiame dėmesį į kiekvieną iš šių aspektų bei į visą visumą.
Savo veikloje Lietuvos geštalto asociacija remiasi šiais pagrindiniais geštalto metodų/geštalto terapijos principais:
- Augimas: Tikėjimas, jog kiekvienas individas gali būti sveikas, kūrybiškai prisitaikantis ir augantis.
- Patyrimas: Svarbus vaidmuo tenka patyrimui.
- Dabartis: Ypatingas dėmesys kreipiamas į tai, kas pasirodo esamuoju laiku, momentas po momento, čia ir dabar, laikydami betarpišką dabarties momento sąmoningą išgyvenimą vartais į praeitį, dabartį ir ateitį, keliu vedančiu į savęs ir aplinkos adekvatų suvokimą, vystymąsi ir augimą.
- Žmogus kaip visuma: Žmogus suvokiamas kaip visuma, kurioje fiziniai, emociniai, intelektualiniai ir dvasiniai aspektai nuolat veikia, siekdami pusiausvyros tarpusavyje bei su aplinkiniu pasauliu.
Nuolatinis savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus.
Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus bręsta ir keičiasi santykyje su kitais, taigi dialogiškumas - esminis šios psichoterapijos principas. Psichoterapijos procese žmogui sudaromos sąlygos tyrinėti tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu, įprasmina savo patyrimą, renkasi elgesio ir reagavimo būdus, kaip jis auga ir keičiasi. Geštaltiniai psichoterapeutai dirba su individais, poromis, šeimomis, grupėmis.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Lietuvos Geštalto Asociacija (LGA)
Lietuvos geštalto asociacija, įkurta 1998 m., nuo 2000 m. aktyviai veikia Lietuvoje. LGA remiasi EPA Strasbūro deklaracija apie psichoterapiją, 1990 m., teigiančia, kad “psichoterapija yra savarankiška mokslinė disciplina, kurios praktika sudaro nepriklausomą ir laisvą profesiją, kurios mokytis gali įvairių specialybių atstovai, ypač baigę žmogaus ir socialinius mokslus”.
LGA veikla ir tikslai
LGA teikia metodinę ir praktinę paramą asociacijos nariams, kitiems individams, grupėms, organizacijoms ir visuomenei. Asociacija siekia:
- Puoselėti geštalto terapijos principus ir vertybes Lietuvoje.
- Užtikrinti aukštą geštalto terapeutų profesinę kvalifikaciją.
- Populiarinti geštalto terapiją visuomenėje.
- Atstovauti geštalto terapijos bendruomenę Lietuvoje tarptautiniu lygiu.
Narystė LGA
Tikraisiais LGA nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai ar juridiniai asmenys, dirbantys geštalto metodų srityje arba artimai su ja susiję, pripažįstantys LGA įstatus, sumokėję stojamąjį ir metinį nario mokestį bei turintis mažiausiai trijų metų aukštąjį (ar adekvatų profesinio mokymo išsilavinimą) ir pabaigę bent 4 metų trukmės podiplomines Geštalto metodų/Geštalto terapijos studijas (viso 1450 val.), turinčias tokias sudėtines dalis:
- 600 val. teorija ir metodologija;
- 250 val. psichoterapinės patirtis/asmeninė terapija (individualiai ir/ar grupėje);
- 150 val. supervizijų (individualiai ir/ar grupėje);
- Konsultacinė/terapinė praktika - 400 val. (kuri turi trukti mažiausiai du metus);
- 50 valandų, kurios skirtos kitoms mokymo programoms, seminarams, supervizijoms, asmeninei terapijai, konferencijoms geštalto terapijos srityje pagal individualius kiekvieno besimokančiojo poreikius;
- Baigiamasis diplominis darbas.
Asocijuotais LGA nariais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai ar juridiniai asmenys, dirbantys ar besidomintys geštalto metodais, pripažįstantys LGA įstatus, sumokėję stojamąjį ir metinį nario mokestį bei turintis mažiausiai trijų metų aukštąjį (ar adekvatų profesinio mokymo išsilavinimą) ir pabaigę mažiausiai vienerių metų trukmės podiplomines Geštalto metodų/Geštalto terapijos studijas (175 val.).
LGA narys nesilaikantis LGA įstatų ar LGA Etikos ir profesionalios praktikos kodekso arba nemokantis LGA metinio nario mokesčio gali būti pašalintas iš LGA narių LGA suvažiavimo sprendimu.
Taip pat skaitykite: Sąmoningumo ugdymas
Norintiems gauti daugiau informacijos apie LGA veiklą, prašome kreiptis į LGA prezidentą Rytį A.
Geštalto psichoterapijos studijų programos Lietuvoje
Lietuvoje geštalto psichoterapijos studijas siūlo kelios institucijos, tarp kurių svarbiausią vietą užima Vilniaus geštalto institutas (VGI).
Vilniaus Geštalto Institutas (VGI)
Vilniaus geštalto institutas buvo įkurtas 2011 metais. Ilgą laiką VGI organizavo psichoterapijos mokymus bendradarbiaudamas kartu su Rygos geštalto institutu (Latvija). 2024 metais Vilniaus geštalto institutas tapo vienintelius Lietuvoje oficialiai sertifikuoti EAGT geštalto psichoterapijos institutu. VGI siekia šviesti visuomenę ir populiarinti geštalto terapiją Lietuvoje.
VGI organizuoja psichoterapijos mokymus bendradarbiaudamas kartu su Rygos Geštalt institutu (Latvija). Rygos Geštalt institutas (RGI) veikia nuo 1999 metų, jis yra vienintelis institutas Baltijos šalyse akredituotas Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) ir Europos geštalto terapijos asociacijos (EAGT). Vilniuje mokymus veda Vilniaus ir Rygos geštalt institutų dėstytojai, geštalto terapeutai ir supervizoriai. Visi institute dėstantys terapeutai turi Europos psichoterapeuto sertifikatą (ECP) ir yra Europos geštalto terapijos asociacijos nariai.
VGI siekia, kad baigę geštalto terapijos mokymo programą dalyviai turėtų galimybę gauti (pateikę reikiamus dokumentus) Europos geštalto terapeuto sertifikatą (EAGT) ir (ar) Europos psichoterapeuto sertifikatą (EAP).
Taip pat skaitykite: Geštalto psichologija
VGI mokymo programa
Bazinio lygmens mokymų metu pristatomi geštalto terapijos teorijos pagrindai, tačiau daugiausia laiko skiriama grupinei terapijai, t.y. Tarpinio lygmens mokymų metu išsamiau susipažįstama su geštalto terapijos teorija ir metodologija bei pradedami formuoti praktiniai geštalto terapijos įgūdžiai. Teisė vadintis geštalto terapeutu ir savarankiškai vykdyti terapeuto praktiką pagal geštalto terapijos principus ir metodus galutinai įgyjama tik užbaigus visą geštalto terapijos mokymo programą.
Reikalavimai norint gauti geštalto terapeuto kvalifikaciją VGI:
- 705 val.
- 150 val. klinikinės praktikos supervizijos (100 val. grupinės ir 50 val.
- 400 val. klinikinės praktikos (t.y. ne mažiau kaip 400 val.
- 250 val. asmeninės terapijos (200 val. grupinės ir 50 val.
- 50 val.
Kitos mokymo galimybės
Be VGI, geštalto terapijos elementų galima rasti ir kitose psichoterapijos mokymo programose Lietuvoje, taip pat seminaruose ir mokymuose, kuriuos organizuoja įvairūs psichologai ir psichoterapeutai.
Geštalto psichoterapijos taikymas ir nauda
Geštaltinė psichoterapija- tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija. Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras - įsisąmoninimo gilinimas.
Geštalto terapija remiasi integraliu požiūriu, kuriame žmogus vertinamas kaip visuma - kūnas, emocijos ir mintys yra glaudžiai susiję. Šios terapijos tikslas - didinti asmens sąmoningumą ir skatinti savarankišką gyvenimo kūrimą pagal savo individualius poreikius, nesivadovaujant išorės lūkesčiais.
Geštalto psichoterapija gali būti naudinga sprendžiant įvairias problemas, tokias kaip:
- Nerimas ir depresija
- Santykių sunkumai
- Stresas ir perdegimas
- Trauminiai išgyvenimai
- Asmenybės augimas ir savęs pažinimas
Geštalto psichoterapijos ištakos ir raida
Geštaltinės psichoterapijos atsiradimas siejamas su žydų kilmės psichoterapeutų Fredericko S. Perlso ir jo žmonos Lauros Perls vardu. Taigi geštaltinė psichoterapija susiformavo XX amžiaus viduryje - kaip ir kitos alternatyvos vyraujančiai psichoanalizės krypčiai. F. Perlsas Vokietijoje baigė medicinos studijas, studijavo psichoanalizę, o Laura Perls įgijo išsilavinimą psichologijos ir filosofijos srityse. Jai teko studijuoti su M. Buberiu. P. Tilichu, M. Heidegeriu. Remdamiesi tiek savo, kaip psichoterapeutų, patirtimi, tiek egzistencinės bei fenomenologinės filosofijos įžvalgomis, Perlsai suformulavo naują, savitą kryptį psichoterapijoje, kuri remiasi žmogaus unikalumo bei visybiškumo samprata. Pamatine šios psichoterapijos krypties idėja galima vadinti įsitikinimą, kad žmogus pasaulį suvokia visybiškai, turi įgimtą tendenciją įprasminti gyvenimą ir siekia užbaigto pasaulio vaizdo (geštalto).
Praktiniai Geštalto psichoterapijos aspektai
Geštalto psichoterapija nesiekia auklėti žmogaus, kuris kreipėsi pagalbos. Šioje psichoterapijoje svarbiausia padėti žmogui atpažinti ir įsisąmoninti savo norus. Esminis geštaltinės psichoterapijos momentas - čia nėra demaskavimo judesio, kai psichoterapeutas pacientui „nuplėšia kaukę“. Psichoterapeuto tikslas nėra atskleisti tas kliento naudojamas manipuliacines technikas ir parodyti, kad jis suprastų, jog taip elgtis negražu, ir pradėtų keistis. Mano, kaip psichoterapeuto žinia - jei tu nori ir toliau taip gyventi, tai tavo pasirinkimas, aš nesiekiu pakeisti tavo elgesio. Tau šis elgesys trukdo, o ne man, ir man svarbiausia padėti tau įsisąmoninti, kad gali rinktis. Mes neturime stumti žmogaus pokyčių link, bet leisti jam būti čia ir dabar savimi su visais trūkumais ir tobulumais.
Geštalto psichoterapija ir dabarties momentas
Geštaltinė psichoterapija sutelkta į dabarties momentą, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kas vyksta čia ir dabar. Tai nereiškia, kad niekad nėra kalbama apie vaikystės patyrimus. Yra žmonių, kurie prisimena vaikystę, ir ji „dalyvauja“ dabartiniame gyvenime, jie prisimena vaikystės išgyvenimus su džiaugsmu ar liūdesiu, todėl terapijos metu negalime to ignoruoti, negalime sakyti, kad tai nesvarbu, nes svarbu yra viskas, kas klientui svarbu čia ir dabar.
tags: #gestalto #psichoterapijos #studijos