Simonos Burbaitės patirtis: kelias iš depresijos gniaužtų

Depresija - tai liga, kuri gali užklupti bet ką, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinės padėties ar išvaizdos. Vis dar gajus mitas, kad tai tiesiog tinginystė ar dėmesio siekimas, tačiau iš tiesų tai sunki emocinė būsena, reikalaujanti supratimo ir pagalbos. Apie tai atvirai prabilo ir žinoma tinklaraštininkė, knygos „Tavo geriausia draugė“ autorė Simona Burbaitė, pasidalindama savo asmenine patirtimi ir įžvalgomis.

Depresija - ne nuosprendis, o kelionės pradžia

Simona prisimena dieną, kai viskas pasikeitė. Ji pabudo su nepakeliama našta ant širdies, nors jokių akivaizdžių priežasčių tam nebuvo. Kaip pati sako, vieną rytą pabudo ir pasaulis pasikeitė. Tai buvo 2017 metų sausio 1-oji. Jai buvo diagnozuota sunkios formos depresija. Šis laikotarpis jai atrodė kaip mirties nuosprendis, nes depresija yra viena iš sunkiausių kančios formų. Ji jautė labai stiprius menkavertiškumo, beviltiškumo, gėdos ir nusivylimo jausmus. Ir taip - kiekvieną dieną, pusę metų. 2017 sausis - birželis. Šito laikotarpio tikriausiai nepamiršiu niekada.

Simona atvirai pasakoja apie sunkumus, su kuriais susidūrė: „Nebemokėjau bendrauti su žmonėmis, suregzti sakinių, kamavo tik juodos mintys“. Jai atrodė sudėtinga kiekviena užduotis - atsikelti iš lovos, nueiti į dušą, pasiruošti maistą ir dar jį kramtyti. O ką jau kalbėti apie mano kūrybinį darbą, kuris reikalauja nuolat generuoti idėjas. Jaučiau, kaip iš manęs dingo gyvybė, noras kažką daryti, įdomumas, tapau abejinga viskam. Sau kartodavau: “negaliu mąstyti”, “nemoku gyventi”, “negaliu dirbti”, “negaliu gaminti maisto”, “negaliu sukoncentruoti dėmesio”, “negaliu skaityti”.

Ji prisimena, kad tuo metu jautėsi tarsi paralyžiuota - be valios ir jėgų tai sustabdyti. Jai tirpo visos galūnės, degino krūtinę, svaigo galva, mušė karštis. Kartais neturėdavau jėgų net atsikelti iš lovos. Jaučiausi kaip daržovė ir negalėjau to sustabdyti.

Savęs pažinimo kelias

Iš pradžių Simona nesuprato, kas su ja vyksta, todėl ieškojo visų įmanomų sveikatos problemų. Tačiau paaiškėjo, kad problema buvo ne mano sveikata, o mintys. Per tą laiką aš kasdien išgyvenau visus įmanomus blogiausius egzistuojančius scenarijus - tėvų ligas, mirtis, skyrybas, darbo praradimą, skurdą ir daug kitų dalykų.

Taip pat skaitykite: Depresijos priežastys ir gijimo būdai

Nepaisant sunkumų, Simona nepasidavė ir ieškojo pagalbos. Jos kelias buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau galiausiai ji atrado tai, kas jai padėjo.

Pagalbos paieškos ir gydymo būdai

Simona kreipėsi į įvairius specialistus: psichiatrus, psichologus, net dvasininkus. Tačiau ne visi jie galėjo jai padėti. Kaip pati sako, pačiai sunku patikėti, kiek šundaktarių teko pereiti, kurie net nelabai suvokia, kaip padėti žmogui tokioje situacijoje.

Ji prisimena pirmą ir paskutinį savo vizitą pas tokią „psichologę“- sėdžiu kėdėje, verkiu krokodilo ašarom, sakau jai, kad nebegaliu gyventi, o ji: „Tai tvarkoje, perveskit man mėnesį į priekį mokestį už konsultacijas ir pažadu - mes Jums padėsim“.

Simona gėrė vaistus - antidepresantus, raminamuosius, migdomuosius. Tačiau jie tik slopino simptomus, o problemų neišsprendžia. Žinoma, kartais vaistai yra tiesiog būtini - priklauso nuo situacijos. Kol vartojau vaistus kas dvi savaites dariausi kepenų tyrimus, kad stebėčiau, kaip vaistai jas veikia. Tiesa, vaistai irgi ne pigus malonumas. Kaip ir tyrimai. Kaip ir gydytojai. Sirgti depresija netgi labai, ir labai brangu.

Psichoterapijos svarba

Lemiamu momentu tapo psichoterapija. Simona atrado nuostabią psichologę Inesą, kuri grąžino jai norą gyventi. Tada dingo ir visi vaistai. Ji dėkoja jai kiekvieną dieną. Turiu pasakyti neapsakoma ačiū ir kunigui Algirdui Toliatui. Jo palaikymas ir žodžiai suteikė daug stiprybės.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Simoną Kunigėlienę

Psichoterapija padėjo Simonai suprasti savo problemas ir išmokti su jomis susidoroti. Ji išmoko būti sąžininga su savimi, priimti save tokią, kokia yra, ir nebijoti reikšti savo jausmų.

Depresijos priežastys ir įveikimo būdai

Simona įvardija kelias priežastis, kurios galėjo prisidėti prie depresijos atsiradimo.

  • Siekias įtikti kitiems: Man buvo svarbiau, ką apie mane pagalvos kiti, ir tai, kokią jie nori mane matyti. Man buvo svarbu, kad mane įvertintų, dėl to elgiausi pagal kitų man primestus lūkesčius ir reikalavimus. Supratau, kad pamažu prarandu savo gyvenimą ir gyvenu dėl kitų.
  • Socialiniai tinklai: Be to, socialiniai tinklai irgi padarė savo - kai tu matai tuos tobulus gyvenimus, nori ar nenori pradedi lyginti save su kitais, ir, pasirodo, nusprendi, kad esi kažkuo prastesnis ir blogesnis už juos visus.
  • Atsakomybės baimė: Bijojau prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą - ir štai kur atsidūriau. Kituose ieškojau išsigelbėjimo, bet gelbėtis pradėjau tik tada, kai supratau, kad tik aš pati esu atsakinga už save.
  • Kontrolės poreikis: Dar turėjau didžiulį norą kontroliuoti situacijas, žmones, jų elgesį. Aš primygtinai reikalavau, kad viskas klostytųsi taip, kaip aš noriu. Bet kai supratau, kad taip nebus - kilo pyktis ir liūdesys.

Įveikimo būdai

Simona dalijasi būdais, kurie jai padėjo įveikti depresiją:

  • Sąžiningumas su savimi: O atrodo reikėjo tiek nedaug- tik būti sąžiningai su savimi.
  • Savęs priėmimas: Aš ilgai nenorėjau savęs priimti, tiesiog tokios, kokia esu.
  • Meilė sau: O aš nusprendžiau besąlygiškai save mylėti ir dar įsimylėti savo ligą. Dėl to atsigręžiau į save ir pagaliau įsiklausiau į savo kūną, kuris prašė sustoti ir gerai pagalvoti - koks aš iš tikrųjų esu žmogus?
  • Psichologinė higiena: Psichologinę higieną būtų galima palyginti su šiukšlių išnešimu - juk nuolat jas neši į konteinerį, o ne palieki namie pūti.
  • Gebėjimas būti laisviems nuo destruktyvių emocijų: Pradėkit lavinti gebėjimą būti laisviems nuo destruktyvių emocijų - baimės, pykčio, abejonių, kaltės ar nerimo, negatyvių žmonių ir situacijų.

Gyvenimas po depresijos

Simona sako, kad depresija ją privertė stabtelti ir pažvelgti į savo gyvenimą kitomis akimis. Be jos dabar nebūčiau tokia, kokia esu. Ji išmoko vertinti save, savo emocijas ir santykius su artimaisiais.

Šiandien Simona jaučiasi laisva ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Ji sako, kad dabar į gyvenimą žiūri kaip į fotoaparatą: atkreipiu dėmesį tik į tai, kas man svarbiausia, gaudau gražiausias akimirkas ir vėliau išryškinu juostą. Jei kas nors nepavyksta - darau kitą kadrą.

Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis psichologą

Vilties žinutė

Simona nori pasidalinti vilties žinute su visais, kurie išgyvena depresiją: „Kad ir kokia siaubinga Jūsų depresija ar koks baisus nerimas jus kamuoja, galimybės pasveikti - puikios. Gali būti, esate įtikėjęs, jog jūsų atvejis visai beviltiškas, jog jūs vienas iš tų, kuriems niekada nebus geriau, kad ir ką darytumėte. Bet anksčiau ar vėliau saulę dengiantys debesys prasisklaidys, dangus išsigiedrins ir saulė vėl ims šviesti. Kai taip nutiks, jus užlies palengvėjimas ir džiaugsmas“.

Ji ragina žmones tikėti, nes be tikėjimo bus sunku atrasti atsakymus. Ir gyvenkit. Šiandien. Atsipalaiduokit. Būkit savimi. Kiekvienas čia esam svarbus ir reikalingas.

tags: #simona #burbaite #depresija #nuo #iki