Šizofrenija: emocijų ir mąstymo atskirtis, simptomai, gydymas ir socialiniai aspektai

Šizofrenija - tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus mąstymą, emocijas, elgesį ir suvokimą. Ši liga pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali sukelti stresą ir kančią sergantiesiems bei jų artimiesiems. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. A. Germanavičius teigia, kad šizofrenija dažniausiai pasireiškia jauno amžiaus žmonėms, o aplinkinių požiūris ir stereotipai apie sergančiuosius apsunkina jų adaptaciją visuomenėje. Nepaisant to, daugelis sergančiųjų gali surasti savo nišą darbo rinkoje ir gyventi kokybišką gyvenimą.

Šizofrenijos apibrėžimas ir esmė

Šveicarų psichiatras Eugenas Bleuleris sukūrė terminą „šizofrenija“, apibūdindamas šią ligą kaip lėtinį, ilgalaikį jaunų žmonių susirgimą, kuris pasireiškia kliedesiais ir atitolimu nuo realybės. Sergant šizofrenija, labai ryškūs būna mąstymo sutrikimai, daromos klaidingos išvados apie supančią realybę ir apie patį save.

Pagrindiniai šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia šie:

• Kliedesiai: įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
• Haliucinacijos: visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti. Neretai jos pasireiškia klausos srityje, tačiau gali būti regos arba uoslės haliucinacijos. Taip pat kartais pasireiškia ir įvairiais kūno pojūčiais: kaip elektros pojūčiais arba kitokiais, dažniausiai labai nemaloniais jutimais.
• Mąstymo sutrikimai: pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
• Emocijų atsiskyrimas nuo mąstymo: emocijos tampa lėkštos, neadekvačios. Žmogus nebeturi emocinio ryšio su savo mąstymu ir kartais visiškai neadekvačiai reaguoja į, pavyzdžiui, artimų žmonių mirtį. Jie tarsi dėl to neišgyvena, tarsi nėra emocinio pajautimo, ką tas įvykis sukėlė.
• Keistos mintys arba pojūčiai: atrodo, kad jo mintys yra atviros, tarsi kiti žmonės gali skaityti jo mintis arba kad mintys yra transliuojamos.
• Aido fenomenai: žmogus pradeda girdėti savo ataidintį balsą.
• Komentuojančios klausos haliucinacijos: balsai komentuoja žmogaus elgesį, kartais atrodo, kad komentuoja jo mintis.

Pacientus visi tie simptomai vargina, sukelia stresą, kančią ir labai pablogėja tų žmonių veikla.

Amžius, kada pasireiškia šizofrenija

Šia liga suserga jauno amžiaus žmonės. Dažniausiai liga pasireiškia tarp 16 ir 25 metų amžiaus, tuo metu būna pirmas psichozės epizodas. Šio epizodo metu sutrinka mokymasis, pasidaro sunku išlaikyti dėmesį, atlikti matematikos uždavinius, kalbos uždavinius, kur reikalingas loginis mąstymas, kur reikia padaryti abstrakčias išvadas arba apibendrinimus. Sutrinka šių žmonių bendravimas su bendraklasiais, draugais, jie atitolsta. Ilgainiui, jeigu tokie žmonės „iškrenta“ iš įprastinio mokslo, jiems sunku grįžti atgal į mokyklą ar universitetą ir dėl to ši liga dar labiau pasunkėja. Liga paprastai ženkliai sumažėja, jeigu žmogus išgyvena iki 50-60 metų ir paprastai tokio amžiaus žmonių grupėje simptomai yra mažai išreikšti.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas sergant šizofrenija

Šia liga anksčiau suserga vyrai. Jų pirmas psichozės epizodas yra tarp 14 ir 20 metų amžiaus. Moterims ši liga pasireiškia statistiškai vėliau, skirtumas gali būti 3-5 metai. Dėl to pirmą epizodą patyrusiems vyrams daug sunkiau adaptuotis visuomenėje.

Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai

Šizofrenija yra daugiafaktorinis susirgimas. Nemažai įtakos turi genetiniai veiksniai. Yra žinoma, kad jeigu vienas iš homozigotinių dvynių serga šia liga, tai tikimybė susirgti kitam dvyniui yra vertinama 50 procentų. Tačiau nėra įrodyta, kad vien genai sąlygoja šios ligos atsiradimą. Įtaką daro ir aplinka, ir auklėjimas vaikystėje, ir kiti veiksniai, tokie kaip gimdymo metu patirta nedidelė galvos smegenų trauma. Taip pat yra virusinės teorijos. Dažniau suserga žiemos metu ir per gripo epidemijas gimę vaikai. Tai siejama su virusine infekcija, kuri pažeidžia galvos smegenis vystymosi laikotarpiu. Taip pat gali paveikti ir psichologiniai veiksniai. Pavyzdžiui, netinkamas bendravimas tarp tėvų ir vaikų, ypač pavojingas tada amfetamino, kitų narkotikų vartojimas.

Kiti galimi rizikos veiksniai

• Genetiniai veiksniai: asmenys, kurie turi artimų giminaičių, sergančių šizofrenija, turi didesnę tikimybę susirgti šia liga. Ligai išsivystyti įtakos turi ne vienas, o keletas genų. Šie genai nulemia polinkio susirgti šizofrenija buvimą. Nėra aišku, kaip genetinis polinkis paveldimas, ir neįmanoma pasakyti, kuris asmuo susirgs šizofrenija.
• Cheminių medžiagų (neurotransmiterių) smegenyse pusiausvyra: neurotransmiteriai - medžiagos išsiskiriančios, sklindant nerviniam impulsui neuronuose. Šios cheminės medžiagos užtikrina tolygų nervinio impulso sklidimą.
• Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: įvairiais sergančiųjų šizofrenija galvos smegenų vaizdiniais tyrimais buvo rasta tam tikrų smegenų struktūros (padidėję smegenų viduje esančios skysčiu pripildytos ertmės, vadinamos smegenų skilveliais, sumažėję tam tikri smegenų regionai) ir funkcijos (sumažėjęs metabolinis tam tikrų smegenų aktyvumas) pokyčių.
• Vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai: egzistuoja tyrimų, kurie teigia, kad šizofreniją gali įtakoti ir vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimai. Anot jų, formuojantis smegenims, susidaro netaisyklingos jungtys tarp neuronų.
• Psichologiniai veiksniai: žmonės patyrę psichozes ar sergantys šizofrenija savo gyvenime yra turėję daugiau negatyvių įvykių nei kiti. Jų gyvenimuose dažnai yra psichologinės ir seksualinės prievartos faktų.
• Aplinkos veiksniai: dažniau suserga žiemos metu ir per gripo epidemijas gimę vaikai. Tai siejama su virusine infekcija, kuri pažeidžia galvos smegenis vystymosi laikotarpiu.

Mitai apie šizofreniją

Visuomenėje egzistuoja daug mitų apie šizofrenija sergančius žmones, kurie dažnai yra neteisingi ir žalingi.

• Šizofrenija yra neišgydoma: šis mitas nėra teisingas, nes yra žinoma atvejų, kai pacientai pasveiksta savaime, be jokio gydymo. Gydymo veiksmingumo tyrimai, kurie rodo, kiek pacientų pasveiksta, atskleidžia, kad 70 procentų pacientų ilgainiui gali kontroliuoti šitą ligą, padedami artimųjų ar specialistų, gyventi tikrai geros kokybės gyvenimą ir būti naudingi visuomenės nariai. Šiuolaikiniai vaistai gali ne tik slopinti simptomus, bet ir kai kuriuos jų visiškai sunaikinti. Tačiau psichikos ligonių pasveikimas - tai ne tik biologinių simptomų pašalinimas.
• Sergantieji šizofrenija yra pavojingi visuomenei, seksualiniai iškrypėliai ar žudikai maniakai: tokius mitus sukursto žiniasklaida, kadangi yra aprašomi pavieniai atvejai, kai psichikos ligoniai nužudo ar sužeidžia kitus žmones. Tai sukuria stigmą, sukuria neteisingą požiūrį. Tokių atvejų yra ir Lietuvoje, ir pasaulyje, tačiau jie yra pavieniai. Tačiau visų sergančiųjų šizofrenija atveju yra atvirkščiai - jie dažniau tampa aukomis tų nusikaltėlių, kurie jais pasinaudoja.
• Sergantieji šizofrenija negali dirbti: tyrimai rodo, kad sudarius tinkamas darbo sąlygas, suteikus profesinės reabilitacijos paslaugas, daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbinėje veikloje. Yra žinomi labai sėkmingi profesinės reabilitacijos atvejai, kai pacientai dirba reklamos agentūrose, jie dirba kūrybinį darbą, meninėse įmonėse.

Šizofrenijos gydymas

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžė, kad labai svarbus yra kompleksinis šios ligos valdymas. Yra penki komponentai:

1. Biologiniai gydymo metodai: tai yra susiję su vaistų naudojimu. Kai kuriais atvejais šizofrenijai gydyti naudojama elektros impulsų terapija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Šizofrenijos gydyme skiriamos dvi pagrindinės fazės: ūmi fazė, kuomet skiriamos didesnės vaistų dozės psichoziniams simptomams nutraukti ir palaikomoji fazė, kada ilgąlaik skiriamos mažesnės vaistų dozės. Reikia nemažai kantrybės, kol parenkama tinkama vaisto dozė ar vaistas.
2. Psichoterapinės gydymo priemonės: šiai grupei priklauso psichoterapija, kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija, nes darbas su šeima šios ligos atveju yra labai svarbus. Šeimos nariai dažniausiai elgiasi netinkamai su savo artimaisiais, sergančiais šizofrenija. Dėl to šeimos narių elgesio koregavimas yra labai svarbus. Psichoterapinė pagalba ypač svarbi šizofrenijos gydyme. Ji padeda stiprinti ligonio pasitikėjimą savimi, padeda susivokti simptomuose, moko suprasti, valdyti savo jausmus ir emocijas.
3. Psichosocialinė reabilitacija: tai yra įgūdžių atkūrimas arba turimų įgūdžių išlaikymas. Čia reikalinga įvairių specialistų komanda, kurie sudarytų tokio asmens reabilitacijos planą ir padėtų jam kompensuoti ligos sukeliamus deficitus.
4. Profesinė reabilitacija: daugeliui pacientų, sergančių šia liga, reikalingas prasmingas užimtumas, už kurį jie galėtų gauti atlygį ir dalis jų galėtų sėkmingai dirbti. Šiuo metu pasaulyje atliktų tyrimų rezultatų duomenimis, tik 20 proc. sergančiųjų šizofrenija dirba. Lietuvoje dirbančiųjų procentas yra dar mažesnis.
5. Būstas: jeigu šeimos nariai yra asocialūs, jie piktnaudžiauja alkoholiu, arba vyrauja prievarta, toks asmuo turėtų turėti teisę į atskirą būstą ir savivaldybė turėtų tokį būstą, tokį apgyvendinimą bendruomenėje suteikti. Lietuvoje yra situacija, kai sergantieji išsiunčiami į psichoneurologinius pensionatus, kur jie ir gyvena iki gyvenimo pabaigos. Daugelis žmonių ten praranda įgūdžius ir jiems nėra jokio kelio atgal į visuomenę.

Šeimos vaidmuo gydymo procese

Šeimos elgesys šios ligos valdyme yra labai svarbus. Ar pacientas vartos vaistus, ar nevartos, didžiąja dalimi priklauso nuo šeimos požiūrio ir to, kaip šeima jam padeda tai padaryti. Dalis šeimos narių perdėtai kontroliuoja, o tai sukelia tik pasipriešinimą. Kitas kraštutinumas yra tada, kai šeimos nariai visiškai nesidomi ir vaistų vartojimą palieka paciento nuožiūrai. Tai irgi nėra gerai, kadangi dalis pacientų gali užmiršti išgerti vaistus, nes dažnai ligos metu vystosi įvairūs atminties sutrikimai. Šeimos nariai gali būti pikti, jie gali būti nepakantūs dėl to, kad pacientas elgiasi kitaip, nesilaiko asmens higienos reikalavimų arba nesidomi aplinka, dažnai būna užsidaręs kambaryje, tik žiūri televizorių, yra visiškai apatiškas aplinkiniam pasauliui. Tai sukelia daug įvairių jausmų šeimos nariams ir čia dažnai reikia psichologo, socialinio darbuotojo pagalbos. Deja, Lietuvoje ji yra labai mažai prieinama, kadangi psichologų psichikos sveikatos centruose labai trūksta, o socialiniai darbuotojai yra įpareigojami dirbti kitokį darbą, bet ne darbą konkrečiai su pacientais ar jų artimaisiais.

Taip pat skaitykite: Žymūs asmenys, sergantys katatonine šizofrenija

Socialinės atskirties mažinimas

Švietimo programos, kurios buvo vykdytos Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, davė gerų rezultatų - sumažėjo socialinė atskirtis. Tačiau tai buvo pasiekta tokiu būdu, kai pacientai patys pasakojo apie savo patyrimą, dažniausiai neigiamą patirtį su visuomenės nariais. Girdėdami tokią autentišką istoriją visuomenės nariai keisdavo savo nuostatas ir elgesį. Įdomu tai, kad tokia programa savo poveikį daro tik metus. Vėliau tos nuostatos visuomenėje vėl tampa gajos, vėl pradedama stigmatizuoti. Tad išvada yra tokia, kad reikia nuolatinio žmonių švietimo, kuris atkreiptų dėmesį ir teiktų pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Kitas dalykas - kitoniškumo priėmimas ir žmonių su negalia integracija turėtų būti skatinama jau nuo mažų dienų: darželiuose, mokyklose šie žmonės turėtų turėti savo vietą.

Svarbu, kad tokie pacientai nebūtų darbo vietose apmokomi kažkokių profesijų ir tiesiog paleidžiami į taip vadinamą laisvą rinką, o jau laisvos rinkos ekspertai sako, kad laisva rinka atsirinks. Žinoma, kad laisva rinka rinksis sveikuosius. Čia reikalingas būtent visuomenės dėmesys pažeidžiamoms grupėms.

Šizofrenijos tipai ir formos

Skiriamos 4 klasikinės šizofrenijos formos:

• Paranoidinė forma: dažniausia, jai būdinga kliedesiai su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais. Jausmų, valios, kalbos ir judesių sutrikimai neryškūs.
• Hebefreninė forma: būdingi afektiniai, jausmų sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, būna polinkis į vienatvę, neprognozuojamas elgesys ir manieringumas, polinkis į socialinę izoliaciją, valios praradimas. Hebefreninė šizofrenija diagnozuojama paauglystėje arba jaunystėje; progresuoja, ligonio būklė tolydžio blogėja.
• Katatoninė forma: reta, būna psichomotorinio aktyvumo sutrikimų, būdingos nenatūralios ilgalaikės pozos, vaškinis lankstumas, ligoniai ištisas dienas guli lovoje, nevalgo, nekalba.
• Paprastoji forma: progresuoja elgesio sutrikimai, mažėja darbingumas, pasineriama į save; sutrikimai atsiranda nepastebimai.

Ankstyvieji šizofrenijos požymiai

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Draugų ar socialinio rato keitimas
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
• Miego problemos
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis

Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Taip pat skaitykite: Šizofrenija ir jos gydymas praeityje

Šizofrenijos diagnozė

Šizofrenijos diagnozė reikalauja kruopštaus įvertinimo, nes simptomai gali būti panašūs į kitus psichikos sutrikimus. Norint nustatyti diagnozę, būtina, kad simptomai tęstųsi bent šešis mėnesius ir turėtų didelę įtaką žmogaus kasdieniam gyvenimui. Šizofrenijos diagnozė nustatoma remiantis Tarptautine ligų klasifikacija (TLK-10) ir Amerikos psichiatrų asociacijos Diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-5).

Gyvenimas su šizofrenija: iššūkiai ir galimybės

Šizofrenija yra lėtinė liga, tačiau tinkamas gydymas ir palaikymas gali padėti sergantiesiems gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu, kad sergantieji gautų kompleksinę pagalbą, įskaitant medikamentinį gydymą, psichoterapiją, psichosocialinę ir profesinę reabilitaciją. Taip pat labai svarbus yra šeimos ir artimųjų palaikymas.

Visuomenės požiūris į šizofreniją sergančius žmones turi būti grindžiamas supratimu ir empatija. Svarbu paneigti mitus ir stereotipus, kurie stigmatizuoja sergančiuosius ir apsunkina jų integraciją į visuomenę. Švietimo programos ir atviri pokalbiai su sergančiaisiais gali padėti keisti visuomenės nuostatas ir mažinti socialinę atskirtį.

tags: #sizofrenija #nera #jausmu