Įvadas
Atlaidumas - sudėtingas ir daugialypis reiškinys, kurį nagrinėja filosofai, mokslininkai ir psichologai. Tai procesas, apimantis skausmo pripažinimą, jausmų įsisąmoninimą ir galiausiai - teigiamo požiūrio į skriaudėją formavimą. Atlaidumas nėra tas pats, kas pateisinimas, nuolaidžiavimas ar pamiršimas. Tai aktyvus pasirinkimas paleisti pyktį, nuoskaudas ir siekti vidinės ramybės. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip psichologai apibrėžia atlaidumą, aptarsime jo svarbą, etapus ir galimas kliūtis.
Atlaidumo Apibrėžimas Psichologijos Perspektyvoje
Psichologijoje atlaidumas apibrėžiamas kaip sąmoningas ir apgalvotas sprendimas atsisakyti keršto ar pykčio jausmų asmeniui ar grupei, padariusiai žalą, nepriklausomai nuo to, ar jie to nusipelnė. Tai procesas, kuris apima emocinį išgijimą ir transformaciją.
Dr. Robertas D. Enrightas, psichologas ir Viskonsino universiteto profesorius, vienas pirmųjų susidomėjo atleidimo fenomenu. Jis, remdamasis atvejo tyrimais ir dešimtmečius kauptais duomenimis, moksliškai įrodė gydančią atleidimo galią. Jis kartu su dr. Elizabeth Gassin sukūrė atleidimo psichologinį modelį.
Filosofė Joanna North iš Didžiosios Britanijos nurodo, kad atleidimas prasideda nuo skausmo ir kad turime teisę į savo jausmus. Pirmiausia pripažįstame, kad įžeidimas buvo neteisingas ir visada toks liks. Antra, mes turime moralinę teisę pykti - teisinga laikytis nuomonės, kad žmonės neturi teisės mūsų skaudinti. Turime teisę į pagarbą. Atleidimas yra gailestingumo aktas skriaudėjui, kuris nebūtinai nusipelno mūsų gailestingumo. Tai dovana nuskriaudusiajam, kad pakeistume santykį tarp savęs ir to, kuris mus nuskriaudė. Net jei kaltininko nepažįstame, mūsų santykis keičiasi, nes mūsų nebekontroliuoja pikti jausmai jam. Kad ir ką kaltininkas padarė, esame pasiruošę elgtis su juo kaip su žmonių bendruomenės nariu.
Svarbiausi Atlaidumo Aspektai
Skausmo Pripažinimas: Atleidimas prasideda nuo pripažinimo, kad buvome įskaudinti. Atleidžiant nereikia paneigti, kad buvome įskaudinti. Priešingai: norėdami atleisti turime pripažinti, kad buvome įskaudinti ir kad turime teisę jaustis įskaudinti, pykti ar piktintis. Nenoras pripažinti, kad buvome įskaudinti, yra viena iš pagrindinių kliūčių atleisti.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Jausmų Įsisąmoninimas: Atleidžiant nereikia neigti savo jausmų. Turime pripažinti, kad esame žmonės ir turime teisę į pagarbų elgesį.
Atsisakymas Keršto: Atleidimas nereiškia, kad turime pritarti neteisingam elgesiui ar leisti, kad jis pasikartotų. Tai reiškia, kad atsisakome minties keršyti ir siekiame teisingumo kitais būdais.
Pozityvus Požiūris į Skriaudėją: Atleidimo procesas kupinas paradoksų.Laikui bėgant atleidžiančiojo požiūris į kaltininką turėtų iš tikrųjų pasikeisti. Galutinis atleidimo proceso tikslas yra teigiami atleidžiančiojo jausmai kaltininkui ir palankios mintys apie jį. Neutralumas gali būti vienas iš proceso etapų, tačiau tai nėra galutinis tikslas.
Atlaidimas Nėra
Pateisinimas: Atleidimas nereiškia, kad pateisiname skriaudėjo veiksmus ar sumažiname padarytos žalos mastą.
Nuolaidžiavimas: Atleidimas nereiškia, kad turime toleruoti neteisingą elgesį ar leisti, kad jis tęstųsi.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Pamiršimas: Kad galėtume atleisti, neprivalome pamiršti. Atleidimo procesas nesukels amnezijos. Negalime priverstinai pakeisti savo jausmų. Regis, mūsų smegenys sukurtos taip, kad prisimintų skausmingas patirtis. Prisimindami skausmą ir susiedami jį su tam tikrais patyrimais tikimės, kad ateityje išvengsime skausmingų veiksmų. Galime atleisti, bet neturėtume tikėtis, kad pamiršime. Atleidimo procesas nesukelia amnezijos. Bandyti pamiršti yra nesveika.
Susitaikymas: Atleidimas yra vienas iš žingsnių susitaikymo procese. Susitaikymas be atleidimo dažnai tėra ginkluotos paliaubos, kai abi pusės patruliuoja demilitarizuotoje zonoje ieškodamos įsibrovėlių ir laukia, kada galės atnaujinti karo veiksmus. Tikram susitaikymui gali prireikti abiejų šalių atleidimo, nes daugeliu atveju abi pusės yra sužeistos. Kad susitaikytum, taip pat reikia atnaujinti pasitikėjimą, o kartais tai neįmanoma. Susitaikymas - tai dviejų žmonių suartėjimas po išsiskyrimo. O atleidimas yra vieno asmens moralinis veiksmas, kuris prasideda kaip privatus aktas, nematomas apsisprendimas žmogaus širdyje. Tik atleidimui augant jis sklinda į išorę, link skriaudėjo. Galima atleisti ir nesusitaikyti, bet niekada iš tiesų nesusitaikoma be kokia nors forma išreikšto atleidimo. Jei kaltininkas neatgailauja ir nesikeičia, susitaikymas neįmanomas. Galima dovanoti atjautą, geranoriškumą ir meilę ir laukti tikintis, kad kitas asmuo pasikeis. Dovana gali būti paniekinta, bet ji išlaiko savo vertę.
Nuolaidžiavimas: Nuolaidžiaudami taikstomės su prievarta: tyliai kenčiame arba įtikiname save, kad nusipelnėme prievartos. Nuolaidžiaudami sakome, kad įžeidimas nevertas kivirčo, arba apsimetame, kad nebuvome įskaudinti, kad skriaudėjas iš tikrųjų nenorėjo mūsų įskaudinti. Emociškai priklausomi šeimos nariai ir asmenys dažnai vietoj tikro atleidimo pasitelkia nuolaidžiavimą arba pateisinimą. Alkoholiko žmona sako atleidžianti vyrui už tai, kad grįžo namo girtas, o paskui meluoja jo darbdaviui, kad nuslėptų pagirias. Mušama moteris pateisina smurtaujantį vyrą, kaltindama save, kad jį erzina. Tokie veiksmai suteršia gerą atleidimo vardą, nes žmonės galvoja, kad atleisti - tai leistis vėl būti mušamam, išnaudojamam ar skriaudžiamam. Tai netiesa.
Atlaidimo Etapai
Nors kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali, atleidimo procesas dažnai apima kelis etapus:
- Įvykio Pripažinimas: Pirmas žingsnis - pripažinti, kad įvyko skaudus įvykis ir kad jis turėjo neigiamų pasekmių.
- Jausmų Įsisąmoninimas: Svarbu leisti sau jausti visus kylančius jausmus - pyktį, liūdesį, nusivylimą ir pan.
- Apdorojimas: Šiame etape bandoma suprasti, kas įvyko, kodėl tai įvyko ir kokią įtaką tai turėjo.
- Apsisprendimas Atleisti: Tai sąmoningas sprendimas atsisakyti keršto ar pykčio jausmų.
- Emocinis Atsipalaidavimas: Tai procesas, kurio metu paleidžiami neigiami jausmai ir pradedama jausti ramybė.
- Naujas Požiūris: Galiausiai, atleidimas leidžia pamatyti situaciją naujoje šviesoje ir galbūt net rasti joje teigiamų aspektų.
Kliūtys Atlaidimui
- Pyktis ir Kerštas: Noras atkeršyti gali būti stipri kliūtis atleidimui.
- Baimė: Žmonės kartais bijo atleisti, nes mano, kad tai reikš, jog jie pritaria neteisingam elgesiui arba kad skriaudėjas išvengs atsakomybės.
- Nesuvokimas: Kartais žmonės nesupranta, kas yra atleidimas, ir painioja jį su pateisinimu ar nuolaidžiavimu.
- Ego: Didelis ego gali trukdyti atleisti, nes žmogus jaučiasi pažemintas ar įžeistas.
Atlaidimo Nauda
Atleidimas gali turėti didelės naudos tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai:
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
- Sumažėjęs Stresas ir Nerimas: Atleidimas padeda sumažinti streso hormonų lygį ir nuraminti nervų sistemą.
- Pagerėjusi Širdies ir Kraujagyslių Sistema: Tyrimai rodo, kad atleidimas gali sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti širdies veiklą.
- Stipresnė Imuninė Sistema: Atleidimas gali sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti atsparumą ligoms.
- Geresni Santykiai: Atleidimas gali padėti atkurti sugadintus santykius ir sukurti stipresnius ryšius.
- Didesnė Savigarba: Atleidimas padeda priimti save tokius, kokie esame, ir didina pasitikėjimą savimi.
Atlaidumas Ir Katalikų Bažnyčia
Katalikų Bažnyčia skatina atlaidumą kaip esminę krikščioniškosios meilės išraišką. Atlaidumas suprantamas kaip Dievo dovana, kurią galime gauti per malonę ir sakramentus. Bažnyčia taip pat siūlo atlaidus - laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimą Dievo akivaizdoje. Atlaidai yra galimi tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri turi galią skirstyti ir suteikti atlyginimo malonę iš Kristaus ir Jo šventųjų nuopelnų lobyno. Atlaidai gali būti daliniai arba visuotiniai, priklausomai nuo to, ar jie atleidžia tik dalį laikinosios bausmės už nuodėmes, ar ją visą.
tags: #psichologai #apie #atlaiduma