Šizofrenijos valstybinės programos Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Šizofrenija - sunki psichikos liga, paveikianti jauno amžiaus žmones. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, šizofrenija kelia didelių iššūkių tiek sergantiesiems, tiek jų artimiesiems, tiek ir visai visuomenei. Šiame straipsnyje apžvelgiamos šizofrenijos valstybinės programos Lietuvoje, jų tikslai, priemonės ir pasiekimai, taip pat aptariami iššūkiai ir perspektyvos gerinant pagalbą šia liga sergantiems žmonėms.

Šizofrenija: liga, apipinta mitais

Šizofrenija yra viena labiausiai mitais apipintų diagnozių. Dažnai visuomenę pasiekia informacija, susijusi su bauginančiais įvykiais ir nesuprantamu elgesiu, o tai didina stigmą ir nerimą. Visuomenė turi fragmentuotą supratimą apie šį psichikos sveikatos sutrikimą, o įsimename tai, kas baugu, neįprasta ir keista.

Modestas Čyplis, sergantis šizofrenija, teigia, kad labiausiai gydo meilė. Jis net ketverius metus gyveno be vaistų ir jam padėjo itin griežtas dienos režimas. Vyras sako, kad svarbu pripažinti sau, kad turi ligą, o labiausiai sergantiems reikia meilės, apkabinimų, padrąsinimo ir palaikymo.

Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė, gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė teigia, jog šizofrenija turi daug apraiškų, daug skirtingų „veidų“. Valdant šį psichikos sveikatos sutrikimą galima gyventi visiškai įprastą gyvenimą, tačiau stigmų ir stereotipų vis dar pasitaiko.

Pagalba sergantiesiems šizofrenija Lietuvoje

Lietuvoje veikia 9 psichiatrijos ligoninės ir 64 psichikos sveikatos centrai. Pastarosiose įstaigose paslaugos nemokamos, gydytojai dirba kartu su slaugos specialistais, socialiniais darbuotojais ir psichologais. 58 centruose yra užimtumo kambariai, kuriuose susikūrę pacientų klubai, vyksta meno terapijos užsiėmimai, repeticijos, koncertai, gimtadieniai ir kitos šventės.

Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija

Stengiamasi trumpinti gulėjimo laiką ligoninėse ir keisti jį ambulatoriniu gydymu psichikos sveikatos centruose. Nuo 1991-ųjų lovų skaičius ligoninėse sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Tiesa, tik agresyvius pacientus galima paguldyti ligoninėn be jų pačių sutikimo.

Psichosocialinė reabilitacija

Daugelio psichikos ligų atveju pacientai praranda galimybę dirbti, mokytis, bendrauti ir tvarkytis buityje. Kad po ligos pacientas galėtų grįžti į optimaliai kokybišką gyvenimą, be medikamentinio gydymo, reikalinga reabilitacija. Psichosocialinė reabilitacija - tai pagalba asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, padedant jiems atstatyti dėl ligos prarastus emocinius, socialinius, buitinius ir darbinius įgūdžius, ryšius su aplinka ir artimaisiais.

Specialistų komanda įvertina paciento psichosocialinės reabilitacijos galimybes pokalbių su gydytoju psichiatru, psichologu, psichikos sveikatos slaugytoju ir socialiniu darbuotoju metu užpildant tam tikras skales. Kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos Aleksoto ir Marių sektoriaus stacionaro skyriuose besigydantiems pacientams arba lankantiems Dienos stacionarą.

Klinikinė praktika

Klinikoje teikiamos visapusiškos psichikos sveikatos priežiūros paslaugos - ambulatorinės, psichosocialinės reabilitacijos bei stacionarinės, todėl klinikos specialistai gali paskirti tinkamiausią gydymą kiekvienam pacientui. Depresijų gydymo skyriuje teikiama pagalba asmenims, kurie patiria įvairios kilmės depresines būsenas. Ūmių psichozių skyrius orientuojasi į efektyvią kompleksinę pagalbą pirmą psichozės epizodą patiriantiems, dažnai jauniems asmenims. Somatopsichiatriniame skyriuje kompleksinė ir integrali pagalba teikiama asmenims, kuriems be psichikos sutrikimų stebimi ir somatiniai ar neurologiniai sutrikimai.

Klinikos darbuotojai aktyvūs kvalifikacijos tobulinimosi renginių dalyviai bei iniciatoriai, bendradarbiaujantys ne tik su respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais, bet ir su kolegomis iš užsienio. Psichiatrijos klinika yra rezidentų ruošimo bazė, daugelio studentų - medicinos ir psichologijos studijų - praktikos vieta.

Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė

Informacijos konfidencialumas ir priverstinis gydymas

Visa informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento sutikimą. Tačiau, asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems gydant ar slaugant pacientą, atliekantiems paciento sveikatos ekspertizę, be paciento sutikimo konfidenciali informacija gali būti suteikiama tais atvejais ir tiek, kiek tai būtina paciento interesams apsaugoti. Be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą.

Atvežus pacientą į priėmimo-skubios pagalbos skyrių, po gydytojo psichiatro apžiūros, pacientas gali būti stacionarizuojamas priverstinai jeigu nustatyta sunki psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad asmuo savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei.

Priklausomybės ligų gydymas

Psichiatrijos klinikoje teikiama pagalba esant psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant alkoholį ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas (narkotines, toksines). Stacionarinė pagalba teikiama esant išreikštai abstinencijai, kai asmuo pavojingas sau ir aplinkiniams, psichozių atvejais, sunku valdyti elgesį, t. y. padidėjusi tolerancija vartojamai medžiagai. Gydytis Psichiatrijos klinikos stacionare, neatskleidžiant asmens tapatybės, gali pacientai, kuriems diagnozuojami šie priklausomybės nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų sutrikimai: ūmi intoksikacija, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas (užgėrimo nutraukimui) ir abstinencijos būklės.

Dienos stacionaras

Psichiatrijos klinikoje veikiančiame Dienos stacionare pacientams sudaromos galimybės įveikti dvasines problemas išliekant pažįstamoje, artimoje namams aplinkoje. Dienos stacionare gydomi tik socialiai drausti pacientai.

Valstybinės programos ir finansavimas

Sausio viduryje Helsinkyje Pasaulio sveikatos organizacijos konferencijoje priimtą Europos psichikos sveikatos deklaraciją ir veiksmų planą D. Pūras pavadino istoriniu įvykiu. Čia įvardyta, kad 21 amžiuje psichikos sveikata tampa sveikatos politikos prioritetu.

Taip pat skaitykite: Šizofrenijos Faktai ir Išvados

Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pažadėjo, kad ši sritis bus prioritetas ir Lietuvoje, o esamos programos, kurių prikurta nemažai, bus peržiūrėtos ir modernizuotos.

Nuo 2024 m. pradžios pasikeitė ir psichiatrijos antrinio bei tretinio lygių ambulatorinių paslaugų suaugusiesiems įkainiai: antrinio lygio paslaugų padidėjo apie 160 proc., tretinio - apie 55 proc.

Nėščiųjų ir žindančių krūtimi pacienčių konsultacijos dėl medikamentinio psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo rekomendacijų žaliojo koridoriaus principu bus teikiamos III lygyje. Šizofrenijos spektro, nuotaikų sutrikimų efektyvesniam gydymui nuo 2025 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis pradedamas finansuoti farmakogenetinis (vaistų tolerancijos) tyrimas.

Iššūkiai ir perspektyvos

Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvoje vis dar susiduriama su iššūkiais, susijusiais su pagalba sergantiesiems šizofrenija. Visuomenės stigma, finansavimo trūkumas ir nepakankama psichosocialinės reabilitacijos plėtra yra pagrindiniai sunkumai.

Psichologijos daktarė Ieva Povilaitienė sako, kad sergantieji nelengvai priima žinią apie diagnozę, patiria daug išgyvenimų ir nenori susitaikyti su liga. Pagrindinis šia liga sergančiųjų noras - būti visaverčiais visuomenės nariais, tačiau šį norą sunku įgyvendinti, nes sulaukiama mažai pačios visuomenės palaikymo. Psichoterapija ir psichosocialinė reabilitacija mūsų šalyje nėra garantuojamos, jos vyksta pavienių asmenų ir organizacijų iniciatyva.

Siekiant pagerinti situaciją, būtina:

  • Šviesti visuomenę apie šizofreniją ir mažinti stigmą.
  • Didinti finansavimą psichikos sveikatos priežiūrai ir psichosocialinei reabilitacijai.
  • Užtikrinti kokybišką ir prieinamą psichoterapinę pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems.
  • Integruoti psichikos sveikatos priežiūrą į bendrąją sveikatos priežiūros sistemą.
  • Skatinti sergančiųjų šizofrenija įtrauktį į visuomenę ir darbo rinką.

tags: #sizofrenijos #valstybines #programos