Asmenybės sutrikimai, paveikiantys apie 10 % populiacijos, daro didelę įtaką tiek individo, tiek jį supančių žmonių gyvenimui. Psichoterapija gali padėti valdyti emocijas ir gerinti tarpasmeninius santykius. Šiame straipsnyje nagrinėsime vieną iš asmenybės sutrikimų - šizoidinį asmenybės tipą, jo ypatumus, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Kas yra Asmenybės Sutrikimai?
Asmenybės sutrikimai - tai nukrypimai nuo normalios asmenybės, kurių bruožai gali neigiamai paveikti asmens ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Šizoidinis Asmenybės Sutrikimas: Apibrėžimas ir Esminiai Bruožai
Šizoidinis asmenybės sutrikimas (ŠAS) pasižymi socialiniu atsiribojimu ir ribotu emocijų spektru. Asmenys, turintys ŠAS, linkę būti atsiskyrę, jiems trūksta noro bendrauti ir jie patiria mažai malonumo ar pasitenkinimo iš tarpasmeninių santykių. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas ir polinkis į svajojimą. Jie taip pat gali pasižymėti prastu humoro suvokimu.
Žmonės su šizoidiniu asmenybės sutrikimu nuolat vengia socialinių santykių ir rodo mažai emocijų. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis, nes teikia pirmenybę vienatvei, fantazijai ir introspekcijai. Tokie žmonės nesistengia pradėti ar išlaikyti draugystės, rodo mažai susidomėjimo seksualiniais ryšiais ir atrodo abejingi savo šeimai. Jie nori artumo ir meilės, tačiau tuo pačiu jaučia grėsmę būti užvaldyti ir nori atstumo. Intymiuose santykiuose jie gali būti šalti ir mechaniški, jausti apatiją seksualine prasme. Jie renkasi darbus, kurie reikalauja mažai kontakto su kitais žmonėmis, nors esant reikalui gali sudaryti tam tikro lygio darbinius santykius. Paprastai tokie žmonės turi vieną, retai du draugus.
ŠAS turintiems asmenims dažnai nerūpi socialinio bendravimo subtilumai ir taisyklės. Jie bendravimo metu gali atrodyti stokojantys socialinio bendravimo įgūdžių ar itin susitelkę į save, gali atreaguoti nelaiku ar netinkamu būdu į kitų žmonių veiksmus ir žodžius. ŠAS pasižymi lėtu kognityviniu tempu, dažnai reaguoja į įvairius dalykus lėtai ir vangiai. Jų kalba dažnai būna lėta, monotoniška, neišraiškinga. Jie jaučiasi komfortiškai būdami vieni ir patiria distresą, kai kiti žmonės reikalauja tarpasmeninio intymumo. Išoriškai dažnai atrodo emociškai šalti, atsiriboję, linkę reaguoti pasyviai tiek į nepalankias gyvenimo situacijas, tiek į svarbius gyvenimo įvykius. Savo gyvenime dažnai stokoja kryptingumo ir aiškių tikslų.
Taip pat skaitykite: Šizoidinio asmenybės tipo sutrikimo gydymas
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Diagnostiniai Kriterijai
Pagal DSM-5 (Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), šizoidiniam asmenybės sutrikimui diagnozuoti turi būti nustatyti bent keturi iš šių požymių:
- Nepageidauja artimų santykių ir nejaučia jiems malonumo, įskaitant buvimą šeimos dalimi.
- Beveik visada renkasi vienišas veiklas.
- Jaučia mažai susidomėjimo seksualine patirtimi su kitu asmeniu.
- Jaučia malonumą tik iš keleto, o galbūt ir visai nejaučia malonumo iš veiklų.
- Neturi artimų draugų ar patikėtinių, išskyrus artimiausius giminaičius.
- Atrodo abejingas kitų žmonių pagyrimams ar kritikai.
- Emocinis šaltumas, atsiribojimas ar susiklosčiusi afekto būsena.
Svarbu paminėti, kad šie simptomai neturi pasireikšti vien šizofrenijos, bipolinio sutrikimo ar depresijos epizodų su psichozės simptomais ar kitų psichozinių sutrikimų metu. Asmuo taip pat neturi turėti autizmo spektro sutrikimo, o simptomai neturi būti susiję su medžiagų vartojimu ar kita medicinine būkle.
Šizoidinio Tipo Asmenybės Sutrikimas: Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia šizoidinį asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų šizoidinio sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu - tai yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai:
- Biologiniai: Genetiniai veiksniai ir smegenų struktūros skirtumai gali turėti įtakos. Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiomis žmogaus anatomijos struktūromis ar organais, tačiau jis gali turėti įtakos psichinės sveikatos sistemoms. Sutrikimas paveikia smegenų veiklą, ypač tas sritis, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, socialinį bendravimą ir asmenybės formavimą. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką.
- Genetiniai: Paveldimumas gali padidinti polinkį į sutrikimą.
- Socialiniai: Ankstyvosios patirtys, tokios kaip emocinis neprieinamumas ar traumos vaikystėje, gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi. Kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima, draugais ir kitais vaikais, taip pat gali turėti įtakos.
- Psichologiniai: Žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu, taip pat svarbūs.
Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas - svarbesnis visų trijų faktorių derinys ir mišrus jų pobūdis.
Psichodinaminės Teorijos
Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs savo vaikams, jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų.
Taip pat skaitykite: Šizoidinis Asmenybės Tipas: Išsamus Tyrimas
Kognityvinės Teorijos
Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti šizoidinį asmenybės sutrikimą nuo kitų sutrikimų, tokių kaip:
- Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai: Šizoidinis asmenybės sutrikimas neturi psichozinių simptomų, tokių kaip haliucinacijos ar kliedesiai.
- Autizmo spektro sutrikimai: ŠAS pasižymi socialinio bendravimo sunkumais, tačiau neturi pasikartojančio elgesio ar interesų, būdingų autizmui.
- Socialinė fobija (socialinis nerimo sutrikimas): Nors tiek ŠAS, tiek socialinė fobija pasižymi vengimu socialinių situacijų, socialinės fobijos atveju vengimas yra motyvuotas baime būti įvertintam neigiamai, o ŠAS atveju - tiesioginiu nenoru bendrauti.
- Vengiančio tipo asmenybės sutrikimas: Žmonės, turintys šį sutrikimą, perdėtai vengia tarpasmeninių santykių, nes bijo, kad gali būti kritikuojami, palikti, atmesti. Tokie asmenys vengia įsitraukti į santykius su kitais žmonėmis, nesant garantijų, kad kiti juos mėgs.
Šizoidinio Tipo Asmenybės Sutrikimo Gydymas
Daugybė žmonių, turinčių šizoidinį tipo asmenybės surikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą. Šizotipinio tipo asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos profesionalas, palygindamas jūsų simptomus ir gyvenimo istoriją su simptomais, išvardytais aukščiau.
Šizotipinio asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas.
Gydymas paprastai apima psichoterapiją, o kai kuriais atvejais gali būti naudingas ir medikamentinis gydymas.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi asmenybės sutrikimų gydymo priemonė. Motyvacija yra sėkmingo proceso pagrindas. Tikrasis sąmoningumas (t. y. kad tai bus kliento ir terapeuto pokalbio tema) padės asmeniui ištverti net ir sudėtingesniuose gydymo etapuose. Tačiau svarbiausia yra pasitikėjimu grįsti santykiai. Kliento ir terapeuto santykius galima išbandyti kaip ir kitus savo gyvenimo santykius. Ir būtent šis terapinis santykis leis asmeniui lėtai ir saugiai atsisakyti tų strategijų, kurios netinka jo gyvenimui, ir pakeisti jas naujomis (psichodinaminės kryptys).
- Individuali psichoterapija: Padeda pacientams suprasti savo elgesio modelius, emocijas ir tarpasmeninius santykius.
- Kognityvinė-elgesio terapija (KET): Padeda keisti neigiamas mintis ir elgesį, gerinti socialinius įgūdžius. Apie šizotipinio asmenybės sutrikimo paplitimą, sutrikimo eigą, rizikos veiksnius, įvertinimą, KET aspektus, diferencinę diagnostiką žiūrėkite išsamius Daliaus Kurlinko ir dr. Asmenybės sutrikimai.
- Grupės terapija: Suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis, turinčiais panašių sunkumų, ir mokytis iš jų patirties.
Medikamentinis Gydymas
Nėra specifinių vaistų, skirtų šizoidiniam asmenybės sutrikimui gydyti. Tačiau, jei pacientas patiria kitų psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ar nerimas, gali būti skiriami antidepresantai ar anksiolitikai.
Kaip vaistai nuo elgesio sutrikimų vartojami nuotaikos stabilizatoriai, antidepresantai arba mažos antipsichotikų dozės. Ilgalaikis vartojimas nerekomenduojamas, vaistais siekiama įveikti laikiną psichikos būklės pablogėjimą.
Internetinė Psichoterapija
Psichoterapija internetu naudojasi visomis asmeninių susitikimų priemonėmis ir galimybėmis, o papildoma nauda yra ta, kad ji sujungia jus su specialistu, kuris kitu atveju būtų per toli arba sunkiai prieinamas. Būtent ilgalaikės psichoterapijos atveju tai labai palengvina visą procesą. Jūs turite savo terapeutą po ranka, net kai gyvenimas nenuspėjamas.
Kaip Pasireiškia Asmenybės Sutrikimas? Kaip Sužinoti, Kad Turiu Asmenybės Sutrikimą?
Asmenybės sutrikimai dažniausiai atsiskleidžia santykiuose. Būtent juose žmonės, kenčiantys nuo tam tikro asmenybės sutrikimo, paprastai patiria daugiausia iššūkių. Jų santykiai yra problemiški ir nepatenkinami, vieni jaučia grėsmę, kiti yra nuo jų priklausomi, o kai kuriais atvejais tai būna ir vieno, ir kito derinys. Jau išryškėję asmenybės bruožai sustiprėja sudėtingose gyvenimo situacijose. Asmenybės sutrikimų turinčiam žmogui dažnai būna sunkiau įveikti krizę.
Prieinami internetiniai asmenybės testai yra tinkama orientacinė priemonė jūsų profiliui nustatyti. Jie padės įvardyti, į ką esame emociškai ir protiškai linkę ir kokią įtaką tai daro mūsų elgesiui. Tačiau išsamią diagnozę atlieka tik ekspertas, dažniausiai klinikinis psichologas. Tai išsamus psichologinis tyrimas, apimantis interviu, anamnezę, klausimyną arba projekcinius metodus.
Gyvenimas su Šizoidiniu Asmenybės Sutrikimu
Nors šizoidinis asmenybės sutrikimas gali kelti iššūkių, daugelis žmonių sugeba gyventi pilnavertį gyvenimą. Svarbu suprasti savo poreikius, rasti būdų, kaip patenkinti socialinius poreikius priimtinu būdu, ir mokytis valdyti emocijas. ŠAS turintiems asmenims dažnai ne itin rūpi socialinio bendravimo subtilumai ir taisyklės. Jie bendravimo metu gali atrodyti stokojantys socialinio bendravimo įgūdžių ar itin susitelkę į save, jie gali atreaguoti nelaiku ar netinkamu būdu (ar visai neatreaguoti) į kitų žmonių veiksmus ir žodžius. ŠAS pasižymi lėtu kognityviniu tempu, dažnai reaguoja į įvairius dalykus lėtai ir vangiai. Jų kalba dažnai būna lėta, monotoniška, neišraiškinga. Jie jaučiasi pakankamai komfortiškai būdami vieni ir patiria distresą kuomet kiti žmonės iš jų reikalauja tarpasmeninio intymumo.
Profesijos, Tinkančios Šizoidinio Tipo Asmenybėms
Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais. Taip pat jie gali klestėti profesijose, kurios nereikalauja daug žmogiško kontakto. Nors esant reikalui jie gali sudaryti tam tikro lygio darbinius santykius, tačiau teikia pirmenybę būti vieni.
tags: #sizoidinio #tipo #asmenybe