Asmenybės sutrikimai yra psichologinės būklės, pasižyminčios ilgalaikiais, nelanksčiais ir žalingais mąstymo bei elgesio būdais, kurie trukdo žmogaus prisitaikymui prie aplinkos. Šie sutrikimai dažnai pasireiškia paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje ir gali turėti didelės įtakos asmens socialiniam, darbiniam bei asmeniniam gyvenimui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime šizoidinį asmenybės tipo sutrikimą, jo apibrėžimą, priežastis, diagnostiką ir gydymo būdus.
Asmenybės Sutrikimai: Bendras Apžvalga
Asmenybė psichologijoje apibrėžiama kaip ilgalaikė ir pastovi poreikių, emocijų ir tarpasmeninių santykių nuostatų visuma. Asmenybės sutrikimas - tai visuma stabilių asmenybės bruožų, kurie trikdo žmogaus prisitaikymą prie aplinkos, sąlygodami socialinės, darbinės veiksenos sutrikimus arba subjektyvų distresą. Skirtingai nei psichinės ligos, asmenybės sutrikimai yra užsitęsę ir pasireiškia visose gyvenimo srityse.
Skirtingi epidemiologiniai tyrimai rodo, kad asmenybės sutrikimai būdingi 2-10% visų gyventojų. Pagal skirtingas klasifikacijas priskaičiuojama apie 10 skirtingų asmenybės sutrikimo tipų, kurie skirstomi į tris grupes:
- A grupė: Ekscentriškas, keistas elgesys (paranoidinis, šizoidinis ir šizotipinis asmenybės sutrikimai).
- B grupė: Dramatiškumas, emocionalumas (antisocialus, histrioninis, narcisistinis ir ribinis asmenybės sutrikimai).
- C grupė: Nerimas ir įtampa (vengiantis, obsesinis-kompulsinis ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimai).
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Apibrėžimas
Žmonės, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, nuolat vengia socialinių santykių ir rodo mažai emocijų. Jie neturi artimų ryšių su kitais žmonėmis ir vengia socialinių kontaktų, teikdami pirmenybę buvimui vieniems, fantazijai ir introspekcijai. Šizoidinio tipo asmenybės neturi didelio noro formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti emociškai šalti. Asmenys turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą linkę būti atsiskyrę ir turi mažai išreikštą tarpasmeninio bendravimo poreikį ir iš jo patiria labai mažai malonumo ar pasitenkinimo. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą, jie pasižymi prastu humoro suvokimu.
Pagrindiniai Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Požymiai
- Socialinis atsiribojimas: Vengimas socialinių kontaktų, pirmenybė teikiama vienatvei.
- Emocinis šaltumas: Mažas emocijų išreiškimas, abejingumas pagyrimams ar kritikai.
- Mažas susidomėjimas santykiais: Nesistengimas pradėti ar išlaikyti draugystės, mažas susidomėjimas seksualiniais ryšiais.
- Abejingumas šeimai: Atrodo abejingi savo šeimai, nejautrūs kitų bėdoms.
- Ribotas malonumo patyrimas: Mažai malonumo jaučiama iš įvairių veiklų.
- Introspekcija ir fantazijos: Didelis dėmesys skiriamas vidiniam pasauliui, fantazijoms.
- Nejautrumas socialinėms normoms: Atrodo, tarsi jiems visiškai nereikėtų kitų dėmesio ir pripažinimo.
- Lėtas kognityvinis tempas: Dažnai reaguoja į įvairius dalykus lėtai ir vangiai. Jų kalba dažnai būna lėta, monotoniška, neišraiškinga.
- Stokojama kryptingumo ir aiškių tikslų: Savo gyvenime dažnai stokoja kryptingumo ir aiškių tikslų.
Nors esant reikalui jie gali sudaryti tam tikro lygio darbinius santykius, tačiau teikia pirmenybę būti vieni. Paprastai tokie žmonės turi vieną, retai - 2 draugus. Žmonių su šizoidiniu asmenybės sutrikimu neveikia pagyrimai ar kritika, jie retai rodo savo jausmus, neišreiškia nei džiaugsmo, nei pykčio.
Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožai: šizoidinis tipas
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Priežastys
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Tyrimai rodo, kad šeimos istorija psichinių sutrikimų gali padidinti riziką. Taip pat ankstyvosios patirtys, tokios kaip emocinis neprieinamumas ar traumos vaikystėje, gali prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi.
Vystymosi Etapai ir Ryšio Pobūdis
Nesutariama dėl šizoidinės asmenybės vystymosi etapo. Vieni tai sieja su kūdikyste, kai vaikas dar nesuvokia kitų žmonių atskirtumo, ir šizoidinė būsena laikoma regresija į ankstyvąją raidos stadiją. Tokiems kūdikiams būdingas vengiantis prisirišimas, abejingumas, kadangi jų „motinos nepriėmė jų normalios priklausomybės“, ignoravo jų liūdesį, buvo šiurkščios, emociškai neišraiškingos ir vengiančios „emocinio kontakto su savo vaikais“. Šizoidinės asmenybės išgyveno „reikšmingą ankstyvą socialinę izoliaciją“.
Taip pat šizoidinė asmenybė gali formuotis esant priešingam ryšio pobūdžiui - pernelyg dideliam įsitraukimui, globojimui. Dažnai šizoidiškų vyrų motinos būna gundančios, nesilaikančios ribų, o tėvai - nekantrūs ir kritiški. Taip pat šizoidinės dinamikos vystymuisi būdinga aplinka, kurioje santykiai dviprasmiški, tariamai abipusiški, emociškai nesąžiningi, komunikacija paini ir prieštaringa, ir vaikas tokioje aplinkoje išmoksta atsiriboti, kad apsaugotų save nuo pykčio ir sumaišties.
Psichodinaminės ir Kognityvinės Teorijos
Psichodinaminės krypties šalininkai teigia, kad šizoidinio asmenybės sutrikimo šaknys slypi nepatenkintame žmogiškojo kontakto poreikyje. Manoma, kad tokių žmonių tėvai buvo nepriimantys ar net užgaulūs savo vaikams, jų šeimose nebuvo įprasta rodyti jausmų.
Kognityvinės krypties teoretikai teigia, kad tokie žmonės kenčia dėl mąstymo trūkumo. Jų mintys linkusios būti miglotos ir tuščios, jiems sunku suprasti aplinką ir prieiti teisingų suvokimų.
Taip pat skaitykite: Šizoidinis Asmenybės Tipas: Išsamus Tyrimas
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Diagnostika
Šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichologiniu vertinimu, kuris apima išsamius pokalbius su pacientu ir jų artimaisiais. Psichologai ir psichiatrai naudoja standartizuotus diagnostinius įrankius, tokius kaip DSM-5 (Psichinių sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas), kad nustatytų simptomus ir jų trukmę.
Diagnozuojant asmenybės sutrikimus reikia atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis bei psichologinių testų rezultatus. Būtina įvertinti, ar sutrikimo simptomai yra sintoniški (nekelia svetimumo pojūčio, visuomet tokie buvo), ar distoniški (sukelia diskomfortą ir atrodo svetimi) asmens Ego atžvilgiu. Asmenybės sutrikimams būdingi sintoniški bruožai. Taip pat asmenybės sutrikimui būdingi bruožai turi būti nuolatiniai ir pasireikšti visose gyvenimo srityse. Taip pat svarbu atsižvelgti į žmogaus vystymosi aspektus, vaikystės aplinką, santykius su tėvais ir kitais artimais žmonėmis.
Diferencinė Diagnostika
Svarbu atskirti šizoidinį asmenybės sutrikimą nuo kitų sutrikimų, tokių kaip:
- Šizofrenija ir kiti psichoziniai sutrikimai: Šizoidiniam asmenybės sutrikimui nebūdingi tokie ryškūs psichozės simptomai kaip haliucinacijos ar kliedesiai.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Šiam sutrikimui būdingas ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys, kuris nėra būdingas šizoidiniam sutrikimui.
- Autizmo spektro sutrikimas: Asmuo neturi autizmo spektro sutrikimo.
- Depresija: Šizoidinio asmenybės sutrikimo simptomai nėra susiję su depresijos epizodais.
Šizoidinio Asmenybės Sutrikimo Gydymas
Gydymas šizoidinio tipo asmenybės sutrikimui gali apimti tiek psichoterapiją, tiek vaistų terapiją. Psichoterapija gali labai padėti suprasti ir valdyti sutrikimo simptomus bei elgesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė-elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams suprasti savo emocijas ir gerinti socialinius įgūdžius. Psichoterapijos tikslai:
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Padėti pacientams išmokti bendravimo įgūdžių, kurie padėtų jiems geriau jaustis socialinėse situacijose.
- Emocijų atpažinimas ir valdymas: Padėti pacientams atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat suprasti kitų žmonių emocijas.
- Savęs pažinimas: Padėti pacientams geriau suprasti save, savo poreikius ir norus.
- Motyvacijos didinimas: Padėti pacientams rasti motyvacijos siekti savo tikslų ir gerinti savo gyvenimo kokybę.
Laikantis požiūrio, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, asmenybės sutrikimas reiškia, kad kažkurioje raidos vietoje įvyko tam tikras užstrigimas. Tuomet psichoterapija turi ne gydyti, o skatinti tolesnį žmogaus mokymąsi ir raidą.
Vaistų Terapija
Vaistai, tokie kaip antidepresantai ar anxiolizikai, gali būti skiriami, jei pacientas taip pat patiria depresijos ar nerimo simptomus. Vaistai gali padėti suvaldyti tam tikrus simptomus, tačiau jie negydo paties asmenybės sutrikimo.
Svarbūs Aspektai Gydyme
- Paciento motyvacija: Gydymas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jei pacientas pats nori keistis ir dalyvauti gydymo procese.
- Terapeuto ir paciento santykis: Svarbu sukurti pasitikėjimo ir supratimo santykį tarp terapeuto ir paciento.
- Ilgalaikis gydymas: Asmenybės sutrikimų gydymas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis kantrybės ir atkaklumo.
Asmenybės aspektai ir santykiai
Nereta santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, kad nuolat kartojasi panašūs, skaudinantys santykių scenarijai, besibaigiantys santykių griūtimi. Arba kyla mintis, kad ir vėl save pagauname svarstant „kodėl taip nutiko man?“. Tai gera proga savęs paklausti: o kokie mano asmenybės aspektai gali prisidėti prie besikartojančių nesėkmių santykiuose? Santykiai susideda ne iš vieno žmogaus, o iš dviejų, tačiau neretai nutinka taip, kad tam tikro tipo žmonės traukia ir į santykį eina su tam tikro tipo žmonėmis. T.y., egzistuoja tam tikra dinamika, kai vieno žmogaus asmenybės ypatumai sąveikauja su kito žmogaus asmenybės ypatumais. Ypatingai sudėtinga sveikus, ilgalaikius, lygiaverčius, meile ir pagarba grįstus santykius kurti žmonėms (ar su žmonėmis), kurie turi asmenybės sutrikimų ar šiems sutrikimams būdingų požymių - elgesio, mąstymo, jausmų modelių, pakišančių koją ne tik palaikant santykius, bet ir kasdieniame funkcionavime.
Išvados
Šizoidinis asmenybės tipo sutrikimas yra psichologinė būklė, kuri pasižymi socialiniu atsiribojimu, emociniu šaltumu ir mažu susidomėjimu santykiais. Nors šio sutrikimo priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad jos gali būti susijusios su genetiniais, biologiniais ir aplinkos veiksniais. Diagnozuojant šizoidinį asmenybės sutrikimą, svarbu atsižvelgti į klinikinius požymius, žmogaus vystymosi duomenis ir atlikti diferencinę diagnostiką su kitais sutrikimais. Gydymas gali apimti psichoterapiją ir vaistų terapiją, o sėkmė priklauso nuo paciento motyvacijos ir terapeuto bei paciento santykio. Pažinti save ir priimti savo (kartais gąsdinančius ir trikdančius) asmenybės ypatumus yra labai svarbu norint kurti sveikus, meile ir pagarba pagrįstus santykius. Tiesa, kartais susigyventi su savo asmenybės ypatumais gali būti labai sunku. Dar sunkiau gali būti išmokti keisti savo elgesio modelius, tipiškai sukeliančius problemas santykiuose ir kitose gyvenimo srityse. Tad svarbu turint sunkumų nepabijoti kreiptis į specialistus - psichologą ar psichoterapeutą, ypač jei tie sunkumai persekioja jau ilgą laiką.
tags: #sizoidinio #asmenybes #tipo #sutrikimas #mokslinis #straipsnis