Skausmas - tai nemaloni patirtis, nesvarbu, ar jį patiria suaugęs asmuo ar vaikas. Vaikui skausmas gali kelti kur kas daugiau nerimo. Vaikų skausmo tyrinėjimo sritis - viena sudėtingiausių ir daugiausiai klausimų keliančių medicinos krypčių. Vaikų skausmo suvokimas labai skiriasi nuo to, kaip jį suvokia suaugusieji. Vaikų skausmą tyrinėti kur kas sudėtingiau, nes šio nemalonaus pojūčio suvokimą ir jo įvertinimą nulemia ne tik tai, kokio lygio yra audinio pažeidimai ar kokio stiprumo yra kitos su skausmu susijusios priežastys. Didelę įtaką vaiko skausmo suvokimui daro ir tai, kokia vaiko raida, kokie vaiko elgesio ir psichologijos faktoriai, kokios ankstesnės skausmo patirtys ir t.t.
Kas yra skausmas?
Skausmas - tai nemaloni fizinė ir (arba) emocinė patirtis, dažniausiai susijusi su audinių pažaida, procedūromis, traumomis ir t.t. Dažniausiai skausmas kyla dėl audinių pažeidimo, tačiau tai ne vienintelė skausmo priežastis. Skausmą sustiprinti gali net ir ankstesnės vaiko turėtos patirtys. Pavyzdžiui, mažas odos įbrėžimas vaikui gali kelti asociacijas su sunkia trauma, kurią jis turėjo anksčiau ir jautė daug nemalonių pojūčių.
Mokslininkai sutinka, kad vaikų skausmą nagrinėjanti sritis yra viena „jauniausių“ - dar tikrai yra kur tobulėti.
Kodėl vaikų skausmą įvertinti sunkiau?
Kaip ir minėta prieš tai, vaikų skausmo priežasties ir pobūdžio paieškas gali apsunkinti vaiko amžius, jo išsivystymo lygis, asmeninės charakterio savybės, ankstesnės patirtys, psichologiniai ir elgesio faktoriai, vaiko bendravimo galimybės, juntamas nerimas ir t.t. Vaikų skausmą tyrinėti yra kur kas sudėtingiau, nes ir patys tyrimai gali sukelti dar didesnį vaiko nerimą, o nerimas, savo ruožtu, gali išprovokuoti dar stipresnį skausmo pojūtį. Negana to, skausmo priežastį ir pobūdį gali būti sunkiau įvertinti ir dėl kitų priežasčių. Skausmo priežasties ir pobūdžio paieškas gali apriboti vaiko amžius, jo bendravimo galimybės (kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis bendravimo barjeras), vaiko išsivystymo lygis.
Vaikų skausmo slenkstis taip pat skiriasi - vieni vaikai gali pakelti didesnį skausmą nei kiti ir, priešingai, vieni vaikai sunkiai pakenčia ir nedidelį maudimą. Pasirodo, vieni gali pakęsti gana aštrų skausmą, o kitiems jau ir nedidelis maudimas gali sukelti dideles kančias. Be to, labai daug lemia ir tai, kokių su skausmu susijusių patirčių vaikas turėjo anksčiau. Taigi pats vaiko skausmas gali būti susijęs ne tik su audinių sužeidimu, operacija, bet kokia medicinine procedūra, bet jis gali būti ir psichogeninės kilmės - kylantis iš vaiko nerimo, susikaustymo, baimių ir palaikymo trūkumo.
Taip pat skaitykite: Skausmo raida vaikų psichologijoje
Medicina vis dar ieško būdų, padedančių kuo objektyviau įvertinti vaikų skausmą. Šiandien sukurtos specialios skausmo skalės ir įrankiai, kurie padeda tiksliau „pamatuoti“ vaikų skausmą. Tarkime, mažų vaikų skausmo įvertinimui gali būti pasitelkiami specialūs veidukai su įvairiomis išraiškomis.
Vaiko skausmo suvokimas ir vaiko tėvai arba globėjai
Ne paslaptis, kad vaikų skausmo suvokimas labai skiriasi nuo suaugusiųjų patiriamų patirčių. Tai reiškia, kad greta vaiko esantys tėvai arba globėjai gali daryti labai didelę įtaką vaiko skausmo suvokimui. Jie, net patys to nesuprasdami, gali daryti labai daug reikšmės vaiko patiriamam skausmui ir nerimui. Pavyzdžiui, jei tėvai arba globėjai kiekvieną kartą labai išsigąs, vos tik vaikas praras pusiausvyrą, tai gali paskatinti didesnių vaiko baimių išsivystymą. Jei skausmą jaučiančio vaiko tėvai arba globėjai rodys labai didelį nerimą dėl vaiko būklės, mažylis gali tik dar labiau išsigąsti, o tai, savo ruožtu, sustiprins patiriamus skausmus. Paprastai tariant, vaiko tėvai arba globėjai gali tiesiogiai arba netiesiogiai, vienomis ar kitomis priemonėmis prisidėti prie vaiko patiriamo skausmo - jį sušvelninti arba, priešingai, net paaštrinti.
Vaikų skausmą teisingai įvertinti svarbu ne tik dėl tikslios jo atsiradimo priežasties paieškos, bet ir dėl to, kad skausmas būtų tinkamai numalšintas.
Kodėl svarbu malšinti vaikų skausmą?
Pirmiausiai nereikėtų galvoti, kad vaikų skausmas nesvarbus ir vaikams neskauda taip stipriai kaip suaugusiesiems. Toks klaidingas manymas gali suformuoti ilgalaikes vaiko patiriamas skausmo baimes ir padaryti daug žalos ateityje. Taigi vaiko skausmą taip pat svarbu valdyti ir tikrai nereikėtų numoti ranka į kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje patiriamą vaikų skausmą, atsirandantį ne tik dėl traumų, operacijų ar susižeidimų, bet ir dėl tokių medicininių procedūrų kaip injekcijos, vakcinacija, odontologinės procedūros ir t.t.
Neadekvatus ir nepakankamas vaikų skausmo malšinimas gali nulemti neigiamas ateities skausmo suvokimo apraiškas ir su to skausmo suvokimu susijusius elgesio požymius. Tarkime, labai skausmo bijantis vaikas gali pradėti vengti bet kokių medicinos procedūrų ar bet kokio gydytojo prisilietimo. Tai reiškia, kad įvairias lėtines ligas gali išprovokuoti ne pats skausmo pojūtis, o pati skausmo baimė. Tyrimai rodo, kad tie mažyliai, kurie ankstyvoje vaikystėje patyrė nemalšinamą skausmą, ateityje turi daugiau tikimybės turėti socialinių problemų, miego ir apetito sutrikimų, susirgti depresija ir t.t.
Taip pat skaitykite: Psichologinis požiūris į skausmą
Pasirodo, kad neigiamos su skausmu susijusios fizinės ir emocinės patirtys gali priversti vaiką vengti medicinos procedūrų ir patikrinimų - tai gali padidinti ne tik sunkių ligų, bet net ir mirties tikimybę. Taigi vaikų skausmui turėtų būti teikiama daugiau dėmesio.
Paprastai tariant, net ir menkiausias skausmas tokiam vaikui ateityje gali sukelti kur kas didesnių bėdų. Jis gali pradėti neadekvačiai bijoti įvairių apžiūrų ir medicininių procedūrų, kurios gali būti net neskausmingos. Net ir dėl menkesnio skausmo vaikui gali atsirasti miego ir apetito sutrikimų. Tyrimai rodo, kad tiems vaikams, kurių skausmas nebuvo tinkamai malšintas, gali būti sunkiau bendrauti, jiems būdinga didesnė įvairių baimių pasireiškimo tikimybė. Jei vaikas pradeda vengti tam tikrų procedūrų ir sveikatos patikrinimų, tai atsiranda didesnė įvairių ligų, o kartais net ir mirties tikimybė.
Kaip malšinti vaikų skausmą?
Taigi vaikų skausmą būtina tinkamai įvertinti ir jį būtina tinkamai malšinti. Jei skausmas nėra stiprus, tuomet gali pakakti ir nemedikamentinių priemonių. Joms visuomet turėtų būti teikiama pirmenybė.
Pirmenybė visuomet teikiama nemedikamentinėms arba nefarmakologinėms (ne su vaistais susijusioms) vaikų skausmo mažinimo priemonėms. Vaikų skausmą ir nerimą malšina dėmesio nukreipimas, mėgstama vaiko veikla, švelnūs tėvų arba globėjų žodžiai, papildomas dėmesys. Vaikas turėtų būti drąsinamas tokiais žodžiais kaip: „Tu šaunuolis ir drąsus, kaip puikiai su tuo susidorojai“. Reikėtų vengti tokių nuo seno vartojamų ir vaiko nerimą didinančių posakių kaip: „ Greitai užgis“, „Kenčiantiems dangus“, „Nieko čia tokio“ , „Bus gerai, jei tik pakentėsi“ ir t.t.
Skausmą patiriantis vaikas turi būti išklausomas ir drąsinamas, o ne engiamas. Nereikėtų vartoti tokių žodžių kaip „Nieko tokio, tau neskauda, pakentėk, užgis, nezyzk“. Geriau juos pakeisti padrąsinimais, pavyzdžiui: „Aš Tavim didžiuojuosi, Tu esi šaunuolis“. Taip pat gali būti taikoma aromaterapija, kvėpavimo pratimai, akupunktūra, akupresūra, masažas, psichoterapija, reabilitacija, raumenų atpalaidavimo technikos ir kt. Taip pat gali būti išmėginami kvėpavimo pratimai, aromaterapija, vaiko dėmesio nukreipimo technikos (vaikui pasiūloma sudėti bokštą iš kaladėlių, o šią veiklą jis labai mėgsta arba duodama gliukozės tabletė, jei tai leidžia aplinkybės). Gali būti naudingas masažas, psichoterapija, raumenų atpalaidavimo technikos, reabilitacija, akupresūra, akupunktūra ir kt. Nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių parinkimas priklauso ne tik nuo skausmo priežasties ir pobūdžio, bet ir nuo asmeninių vaiko savybių. Taigi skausmo gydymas turėtų būti individualus ir labai dėmesingas.
Taip pat skaitykite: Skausmo patirtis: psichologinis požiūris
Vaikai turi jausti tėvų arba globėjų pasitikėjimą ir padrąsinimą - tai sumažina ne tik ūminio, bet ir lėtinio skausmo pasireiškimo tikimybę. Jei nemedikamentinių skausmo malšinimo priemonių nepakanka, tuomet skiriama vaistų - dažniausiai paracetamolio arba ibuprofeno. Jei nemedikamentinių skausmo malšinimo priemonių nepakanka, tuomet skiriama vaistų - dažniausiai ibuprofeno, o kartais ir kitų preparatų. Ibustar 20 mg/ml geriamoji suspensija, vaikams yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), kuriame yra ibuprofeno. Tai vaistas, pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar vartojamas trumpalaikiam simptominiam karščiavimo mažinimui ir silpno ar vidutinio stiprumo skausmo malšinimui. Ibustar tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų). Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Skausmas ir uždegimas
Daugumos ligų atveju vaiką kamuoja ne tik karščiavimas, bet ir skausmas. Vaikams skausmą dažniausiai sukelia vidurinės ausies uždegimas ir tonzilitas. Skausmas - tai signalas, kuris įspėja organizmą ir užtikrina pažeistos vietos apsaugą. Išoriniai uždegimo požymiai yra patinimas, paraudimas ir šiluma uždegimo vietoje, taip pat vietinis skausmas (arba sutrikusi funkcija).
Uždegimas - tai organizmo imuninė reakcija į kenksmingus dirgiklius. Uždegimo metu pažeistoje kūno vietoje išsiskiria signalizuojantys junginiai, todėl suaktyvėja kraujotaka.
IBUSTAR vaikams veiklioji medžiaga ibuprofenas neleidžia išsiskirti skausmo hormonams, t. y. pojūtis susilpnėja arba apskritai neperduodamas į smegenis. Todėl IBUSTAR vaikams veikia įvairiose vietose jaučiamą skausmą. Jei jūsų vaikas jaunesnis nei 6 mėnesių, būtina apsilankyti pas gydytoją.
Kaip ir nuo kokio amžiaus vaikai suvokia skausmą?
Skausmas mus lydi visą gyvenimą. Vaikams skausmą dažnai sukelia traumos, galvos skausmai, dygstantys dantys ar pilvo negalavimai. Šiandien neurologijos ir skausmo specialistai tvirtai įsitikinę, kad nervų sistema yra pakankamai išsivysčiusi, kad galėtų suvokti skausmą dar iki gimimo. Todėl vaikų skausmo suvokimas skiriasi nuo suaugusiųjų. Mažiems vaikams skausmas dažnai persiduoda į pilvą; gerklės uždegimu sergantis vaikas gali skųstis pilvo skausmu.
Laikui bėgant tėvai paprastai išmoksta teisingai suprasti savo vaikų (skausmo) signalus ir greitai pastebi, ar jų vaikas jaučiasi gerai, ar, pavyzdžiui, kovoja su skausminga infekcija. Vaikai pradeda bijoti skausmingų situacijų, pavyzdžiui, adatos dūrio skiepijant. Toks elgesys taip pat rodo susiformavusią skausmo atmintį. Maždaug 2 metų vaikai pradeda vartoti žodį „skauda“ arba kitus su skausmu susijusius žodelius, tokius kaip „au“ ir pan. Vaikai jau gali apibūdinti skausmą. Mokyklinio amžiaus vaikai gali išsamiai apibūdinti savo skausmą. Jie dažnai vengia judinti skausmingas vietas, matomas raumenų rigidiškumas, pvz., sugniaužti kumščiai, sukąsti dantys ir suraukta kakta. Išmokę logiškiau ir protingiau mąstyti, tokie vaikai pradeda skirti skausmo lygius. Buvo sukurtos kelios veidukų skausmo vertinimo skalės, skirtos vaikams, kurie neturi kalbos įgūdžių paaiškinti simptomų sukeltą savijautą. Viena iš jų - tai Vong-Bakerio veidukų skausmo vertinimo skalė, skirta 4 metų ir vyresniems vaikams. Vaikas pasirenka skausmo intensyvumą atitinkantį veiduką.
Galvos skausmai
Beveik kiekvienas vaikas iki 12 metų bent kartą yra kentęs galvos skausmą. Pirminiai galvos skausmai - tai galvos skausmai, kurie laikomi savarankiška liga, o ne lydinčiu kito sutrikimo simptomu. Tai apima migreną ir įtampos sukeltą galvos skausmą. Apie 60 proc. vaikų kenčia nuo įtampos sukeltų galvos skausmų, o 12 proc. Skausmas gali labai paveikti ir susilpninti vaiką - kartais net labiau nei karščiavimas. Mankšta gryname ore ir miego bei valgymo režimas gali padėti išvengti vaiko galvos skausmų. Migrena - tai į priepuolį panašus galvos skausmas, kuris dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje ir periodiškai kartojasi.
Vaiko raida
Vaiko raida yra kompleksinis procesas, kurio metu vystosi vaiko fiziniai, emociniai, socialiniai ir kognityviniai gebėjimai nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus. Vaiko raida yra nuolatinis dinamiškas procesas, kuris vyksta etapais ir kiekvienam vaikui yra unikalus. Svarbu žinoti ir suprasti vaiko raidą, kad galėtume stebėti, kaip vaikas vystosi. Šis supratimas leidžia teikti tinkamą paramą ir skatinti vaiko gerovę bei tobulėjimą. Be to, stebėjimas ir supratimas apie vaiko raidą padeda identifikuoti bet kokias galimas problemas ar sutrikimus dar ankstyvosiose stadijose.
Per pirmuosius savo gyvenimo metus vaikas atlieka didelį darbą - auga. Labai svarbu žinoti, kad vaiko fiziologinei raidai būdingi tam tikri amžiaus tarpsniai. Vaiko raidos išmanymas suteikia žinių, kaip reikėtų auklėti vaiką, kaip suprasti jo elgesį, kaip įvertinti ar vaikas vystosi sveikai. Nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raidos kelias yra labai individualus, taip pat vaiko vystymasis tam tikru periodu gali sustoti dėl įvairių priežasčių.
Pagrindinės vaiko raidos sritys
- Fizinė raida: apima kūno augimą, raumenų ir kaulų stiprėjimą, motorinių įgūdžių tobulėjimą (pvz., vaikščiojimas, bėgimas, laikymasis ant rankų) ir sensorinį vystymąsi (pojūčių tobulėjimas).
- Kognityvinė raida: vaiko protas vystosi per mąstymo, supratimo, problemų sprendimo įgūdžius ir gebėjimą susieti visa informaciją iš aplinkos su tinkamomis reikšmėmis. Tai apima kalbos raidą, gebėjimą suvokti skaičius, konceptų formavimąsi ir kūrybiškumą.
- Socialinė raida: vaikas mokosi bendrauti su kitais, suprasti socialinius santykius, kurti ryšius su aplinkiniais ir įgyti įvairių socialinių įgūdžių, tokių kaip empatija, bendradarbiavimas ir konfliktų sprendimas.
- Emocinė raida: emocinį intelektą, gebėjimą valdyti savo jausmus, atpažinti kitų jausmus ir suvokti, kaip jie veikia elgesį. Tai taip pat apima emocinį prisirišimą prie kitų asmenų bei gebėjimą valdyti stresą ir sunkumus.
Vaiko raidos etapai
KŪDIKYSTĖ (0-12 mėnesių)
- 0-1 mėnuo:
- Fizinė raida: miega net 80 proc. laiko. Gerai išsivysčiusios viduriniosios ir pailgosios smegenys. Gerai išsivystę klausos, uoslės, skonio, lytėjimo ir judėjimo pojūčiai. Atpažįsta motinos balsą. Laiko į ranką įdėtą daiktą.
- Pažintinė raida: mokosi klasikinio ir operantinio sąlygojimo būdu.
- Socialinė ir emocinė raida: pastebimi temperamentų skirtumai. Veido mimika parodomas susidomėjimas, skausmas, pasibjaurėjimas ir laimės pojūtis.
- 1-4 mėnesiai:
- Fizinė raida: formuojasi siekimo akimis gebėjimai. Skiria daiktų kontūrus ir stebi judančius daiktus. Skiria kalbos garsus. Formuojasi erdvės suvokimas. Žiūri įvairiaspalvius daiktus. 2 mėn. kūdikis, gulėdamas ant pilvo, pakelia galvą 90 laipsnių kampu. 4 mėnesių apsiverčia.
- Pažintinė raida: šiek tiek suvokia objektų judėjimą. Guguoja. Prisimena daiktus ir su jais atliekamus veiksmus.
- Socialinė ir emocinė raida: formuojasi subjektyvusis „aš“. Skiria kitų žmonių reiškiamas emocijas. Veido mimika išreiškia pyktį ir liūdesį.
- 4-8 mėnesiai:
- Fizinė raida: miega po 14 val. per parą. Valgo ir miega reguliariau. Reikia geležies papildų. Sulaukęs 4-6 mėnesių, kūdikis gali valgyti kietą maistą. Aplinką pažįsta per įvairius pojūčius. Sulaukęs 7 mėn. savarankiškai sėdi. Mėgina pasiekti daiktus, o pasiekęs juos griebia.
- Pažintinė raida: kartoja veiksmus ir stebi jų poveikį. Mokosi skirstydamas į kategorijas. „Čiauška“.
- Socialinė ir emocinė raida: susiformuoja prieraišumas, kūdikis nerimauja dėl išsiskyrimo, pajunta baimę pamatęs svetimus žmones, jaučiasi saugus su svarbiausiu globėju. Atsiranda veido išraiška rodanti baimę.
- 8-12 mėnesiai:
- Fizinė raida: 9 mėn. ropoja; perima daiktus iš vienos rankos į kitą. Sulaukę 12 mėn. daugelis kūdikių vaikšto. Taip pat daugelis kūdikių parodo, kuria ranka jiems patogiau ką nors daryti. Iki 12 mėn. kūdikis vidutiniškai septynis kartus perserga kvėpavimo takų ligomis.
- Pažintinė raida: naudoja priemones tikslui pasiekti. Gerai suvokia daiktų pastovumą. Mokosi mėgdžiodamas. Supranta 20-30 žodžių. Prasmingai naudoja gestus. Taria pirmuosius žodžius.
- Socialinė ir emocinė raida: visiškai susiformuoja subjektyvusis „aš“. Sulaukęs 8-10 mėn., kūdikis mėgina pelnyti kitų žmonių šypseną.
ANKSTYVOJI VAIKYSTĖ (1-4 metai)
- 12-18 mėnesių:
- Fizinė raida: mergaičių geriau susiformavusi smulkioji motorika, o berniukų - stambioji. Vaikas bėgioja. Ridena kamuolį suaugusiajam. Vieną ant kito pastato du kubelius. Sudeda daiktus į dėžutę ir vėl juos išverčia.
- Pažintinė raida: mėgdžioja du veiksmus. 13 mėn. supranta apie 100 žodžių. 16 mėn. kūdikio žodyną sudaro 50 žodžių.
- Socialinė ir emocinė raida: vaikas jaučia mažesnę baimę, pamatęs svetimus žmones, silpnėja nerimas dėl išsiskyrimo.
- 18-24 mėnesių:
- Fizinė raida: dviejų metų vaiko ūgis sudaro pusę suaugusiojo ūgio. Užlipa ir nulipa laiptais. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės. Pats valgo.
- Pažintinė raida: vartoja žodžius. Žaidžia vaidmenų žaidimus. 24 mėn. vaiko žodyną sudaro daugiau kaip 300 žodžių.
- Socialinė ir emocinė raida: pripažįsta save. Formuojasi kategoriškasis „aš“. Atsiranda veido išraiška, reiškianti pasididžiavimą, sumišimą ir gėdą.
- 2-4 metai:
- Fizinė raida: stabilizuojasi augimo kreivė. Sulaukęs 3 m., išlaiko pusiausvyrą stovėdamas ant vienos kojos. 3-4 m. vaikšto pasistiebęs ant pirštų galų, važinėja triratuku. Kad bręstų smegenys vaikas su maistu turi gauti riebalų.
- Pažintinė raida: vaiko žodyną sudaro 600 žodžių. Naudojais simboliais.
- Socialinė ir emocinė raida: iki 2 m. susiformuoja lytinio tapatumo suvokimas. Sulaukus 3 m. - bendras žaidimas. Iki 4 m. stabilizuojasi lyties suvokimas. Žaidžiant pirmenybė teikiama tos pačios lyties draugams. Save apibūdina pagal dydį, lytį, amžių. Patirtis keičia temperamentą.
IKIMOKYKLINIS AMŽIUS (4-6 metai)
- Fizinė raida: šokinėja ir ant abiejų, ir ant vienos kojos. Rašo, piešia. Sulaukęs 4 m. gali vaikščioti 5 cm. pločio rąsteliu. Spardo ir gaudo kamuolį. Veria karolius. Lazda suduoda per kamuolį. Išsivysto periferinis mąstymas.
- Pažintinė raida: 6 m. vaiko žodyną sudaro 15 000 žodžių. Perprantama gramatika, foneminis kalbos lygmuo. Stabilizuojasi intelekto koeficiento rezultatai.
- Socialinė ir emocinė raida: lyties pastovumas. Pastovi draugystė. Asmens suvokimas.
MOKYKLINIS AMŽIUS (6-12 metų)
- 6-9 metai:
- Fizinė raida: naudojasi žirklėmis, kitais įrankiais. Važinėja dviračiu. Sulaukus 8 m., susiformuoja kairės-dešinės rankos dominavimas. Erdvinis suvokimas ir pažinimas. Galutinai susiformuoja smulkioji motorika.
- Pažintinė raida: skaičių, tūrio, masės, tvermės supratimas. Gera induktyvioji argumentacija, prasta deduktyvioji argumentacija. Pagerėja darbinės atminties veiksmingumas.
- Socialinė ir emocinė raida: griežtai atskiriamos skirtingos lytys, nustatomos neformalios taisyklės dėl ribų pažeidimo. Susiformuoja penki pagrindiniai asmenybės bruožai. Berniukai ir mergaitės skirtingai bendrauja su tos pačios lyties bendraamžiais.
- 9-12 metai:
- Fizinė raida: išryškėja sportiniai gabumai. Galutinai susiformuoja figūros ir fono suvokimas. Prieš prasidedant lytinio brendimo laikotarpiui, mergaitės ima sparčiai augti, išryškėja antriniai lytiniai požymiai. Kai kurioms mergaitėms prasideda pirmosios mėnesinės.
- Pažintinė raida: ploto pastovumo suvokimas. Klasės įtraukimas į bendresnę kategoriją. Įsiminimo strategijos. Vykdomieji procesai.
- Socialinė ir emocinė raida: save apibūdina atsižvelgdami į psichologines savybes. Savigarba grindžiama neatitikimu tarp idealiojo ir realiojo „aš“. Savęs suvokimas skiriasi priklausomai nuo įvairių gebėjimų (pavyzdžiui: akademiniai, sportiniai) sričių.
PAAUGLYSTĖ (12-18 metų)
- 12-15 metų:
- Fizinė raida: prieš prasidedant lytinio brendimo laikotarpiui, berniukai ima sparčiai augti, išryškėja antriniai lytiniai požymiai. Iki 15 m. daugeliui mergaičių prasideda pirmosios mėnesinės. Daugeliui berniukų tarp 13-14 m. įvyksta pirmoji ejakuliacija. Atsiranda lytinis potraukis. Mergaitėms padaugėja kūno riebalų, o berniukams - sumažėja. Tobulėja sportiniai gebėjimai.
- Pažintinė raida: sistemiškas problemų sprendimas. Paaugliškas egocentrizmas. Tobulėja vykdomieji procesai. Akademinis mokymasis.
- Socialinė ir emocinė raida: susilpnėja savigarba. Suvokiami lyčių vaidmenys. Suvokiamas etninis tapatumas. Kyla konfliktų su tėvais dėl drabužių, grįžimo namo laiko ir pan. Draugystės tampa artimesnės.
- 15-18 metų:
- Fizinė raida: sulaukusios 16 m. mergaitės pasieka savo ūgį. Kai kurie berniukai auga ir po 18 m. Berniukų koordinacija geresnė negu mergaičių. Padaugėja nėštumo atvejų.
- Pažintinė raida: gebėjimas formalias operacijas taikyti realiame pasaulyje. Nemažai paauglių turi darbą.
- Socialinė ir emocinė raida: sustiprėja savigarba.
#