Nėštumas - tai laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir laukimo, tačiau kartu tai ir didelių pokyčių metas, galintis iššaukti įvairias emocijas. Deja, ne visada šis laikas būna šviesus ir nerūpestingas. Vis daugiau moterų susiduria su depresija prieš gimdymą, kuri gali turėti rimtų pasekmių tiek pačiai moteriai, tiek jos kūdikiui ir visai šeimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra depresija prieš gimdymą, kokie jos simptomai, priežastys ir kaip galima padėti moterims, susiduriančioms su šia problema.
Kas yra depresija prieš gimdymą?
Depresija prieš gimdymą - tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia nėštumo metu. Tai nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, bet ilgalaikis ir stiprus emocinis diskomfortas, kuris trukdo moteriai normaliai funkcionuoti ir džiaugtis nėštumu.
Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, nustatyta, kad visame pasaulyje apie 10 proc. nėščių moterų patiria psichikos sutrikimus, ypač depresiją. Besivystančiose šalyse šis skaičius dar didesnis - 15,6 proc. nėštumo metu.
Depresijos prieš gimdymą simptomai
Svarbu atpažinti depresijos prieš gimdymą simptomus, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos. Simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai kiekvienai moteriai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai:
- Nuolatinis liūdesys ar prislėgta nuotaika, trunkanti ilgiau nei dvi savaites.
- Susiaurėję interesai ir malonumo jausmo praradimas. Tai, kas anksčiau teikė džiaugsmą, nebedžiugina.
- Energijos stoka ir nuovargis.
- Nemiga arba per didelis mieguistumas.
- Apetito praradimas arba persivalgymas.
- Prasta koncentracija ir dėmesio stoka.
- Nerimas ir baimės.
- Pasitraukimas nuo šeimos ir draugų (socialinė izoliacija, užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti) ar nieko nenorėjimas.
- Dirglumas ir pyktis.
- Mintis apie savižudybę ir kenkimą sau.
- Jausmas, kad esu netinkama motina.
- Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmai, skrandžio problemos be aiškios priežasties.
- Pakitusios kognityvinės funkcijos (sunku susikaupti, atsiminti, priimti sprendimus ir pan.).
- Nevilties ir tuštumos jausmas.
- Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas.
- Greitas susierzinimas ar pyktis.
Svarbu pažymėti, kad pasireikšti gali ne visi požymiai, tik dalis jų. Pogimdyminė depresija skirstoma pagal sunkumo laipsnį: jeigu lengva depresija, gali pasireikšti tik keletas minėtų simptomų, jeigu vidutinio sunkumo - daugiau.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Depresijos prieš gimdymą priežastys
Nėra vienos tikslios priežasties, kodėl atsiranda depresija prieš gimdymą, o kartais jų, atrodo, visai nėra. Dažniausiai tai yra kompleksinės priežastys:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu staigiai keičiasi hormonų lygis, ypač estrogeno ir progesterono. Šie pokyčiai gali paveikti nuotaiką ir emocinę būklę. Po gimdymo staigiai ir stipriai nukrenta estrogeno, progesterono ir kitų hormonų lygis kraujyje, todėl kūnas patiria stresą bei žymius pokyčius. Dėl šios priežasties juntamas nuovargis, silpnumas, liūdesys.
- Emocinės problemos: Kūdikio gimimas atneša daug pokyčių, naujų atsakomybių ir baimių, o tai, kartu su miego trūkumu, gali stipriai paveikti emocinę būklę. Net mažiausios problemos ar įsivaizduojamos grėsmės sukelia stiprias emocijas, gali atsirasti abejonių, ar pajėgsite auginti vaiką, jį apsaugoti.
- Fiziniai pokyčiai: Nėštumo metu moters kūnas patiria daug fizinių pokyčių, kurie gali kelti diskomfortą ir nuovargį. Taip pat, pasikeitusi išvaizda gali versti jaustis nepatraukliai, sumažinti pasitikėjimą savimi.
- Gimdymo aplinkybės: Kartais kūdikio gimimo aplinkybės motinai yra nepalankios ir tai stipriai paveikia emocinę būklę. Rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai didėja, jei kūdikis gimė su negalia ar tai yra dvynukai, jei nėštumas buvo neplanuotas ar nenorimas.
- Socialiniai veiksniai: Palaikymas nėštumo ir gimdymo metu yra labai svarbus, todėl sudėtingi santykiai su partneriu, palaikymo nebuvimas, sunki finansinė būklė kelia liūdesį, kuris gali išlikti ir po gimdymo.
- Asmeninė istorija: Dar vienas reikšmingas faktorius - motinos emocinių sutrikimų istorija.
- Krizinis nėštumas: (nėštumas buvo rizikingas ar daugiavaisis; kūdikis gimė anksčiau laiko; kūdikis gimė su negalia; iškilo neplanuotos komplikacijos mamai ar vaikui ir kt.).
- Nepalanki fizinė aplinka, socialinio palaikymo bei paramos stoka.
- Hormonų disbalansas.
Svarbu suprasti, kad depresija nėštumo metu ar po gimdymo gali susirgti bet kuri moteris. Tačiau realybėje matome, kad moteriai atrodo, jog būtent ji yra „bloga mama“, išgyvena daug kaltės, savęs nuvertinimo, gėdos, nusivylimo savimi ir pan. Tačiau tiesa ta, kad ji nėra bloga, kaip įsivaizduoja, jai tiesiog šiuo metu labai reikalingas artimųjų rūpestis bei specialistų pagalba.
Kaip padėti moteriai, sergančiai depresija prieš gimdymą?
Jei įtariate, kad artima moteris serga depresija prieš gimdymą, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Tai nėra gėdinga ar silpnumo požymis, o rimta sveikatos problema, kurią reikia gydyti.
- Būkite atidūs ir stebintys: Reguliariai pasiteiraukite apie jos emocinę sveikatą.
- Teikite pagalbą ir palaikymą: Išklausykite, priimkite, sudarykite galimybes emociškai ir fiziškai stiprėti, pailsėti, išsimiegoti, atsitraukiant nuo vaikelio ir pan. Ypač svarbu, kad aplinkiniai klaustų, kokios konkrečios pagalbos jai reikia. Pavyzdžiui, gal pabūti kartu, pasaugoti naujagimį, padėti buityje, pagaminti maisto, nuvežti į ugdymo įstaigas kitus vaikus, padėti sutvarkyti dokumentus dėl vaikelio registracijos ar išmokų ir pan.
- Padrąsinkite kreiptis į specialistus: Kai moteriai sunku suprasti, ar jai reikia pagalbos, o artimieji ne(be)žino, kaip padėti, svarbu padrąsinti moterį kreiptis į gydytoją ir / ar psichikos sveikatos specialistą, užsiregistruoti vizitui ar pasisiūlyti nuvežti.
- Skatinkite sveiką gyvenseną: Sveikatai naudingi kasdieniai įpročiai leis kūnui greičiau grįžti į normalias vėžias ir stabilizuotis emociškai.
- Būkite kantrūs ir supratingi: Depresija - tai liga, kuri reikalauja laiko ir pastangų. Būkite kantrūs ir supratingi, palaikykite moterį gydymo procese.
- Padėkite moteriai suprasti, kad ji nėra viena: Tyrimai rodo, kad depresija po gimdymo užklumpa maždaug 10-20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Susirgti gali net ir tos mamos, kurios kūdikį planavo ir jo labai laukė.
Gydymo būdai
Pogimdyvinė depresija yra gydoma. Gydymo būdai priklauso nuo depresijos sunkumo ir moters individualių poreikių. Dažniausiai taikomi gydymo būdai:
- Psichoterapija: Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
- Medikamentinis gydymas: Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų.
- Bendros sveikos gyvensenos taisyklės: Dėmesingumas ir atsipalaidavimas - naudinga praktikuoti dėmesingumą, kad sumažintumėte nerimą ir stresą.
Pogimdyvinė depresija vyrams
Nors pogimdyminė depresija dažniausiai siejama su moterimis, tačiau ji paveikia ir vyrus. Nustatyta, kad maždaug 25 proc. vyrų pirmaisiais metais po kūdikio gimimo patiria lengvus depresijos simptomus, o maždaug 10-12 proc. tėčių yra diagnozuojama depresija.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims: liūdesys, neviltis, mintys apie žalojimąsi, pasikeitęs elgesys. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.
Rizikos grupėje yra vyrai, kuriems prieš tai buvo diagnozuota depresija arba kitos psichikos ligos, sutrikimai, taip pat turintys finansinių problemų, labai jauni. Be to, vyrai gali jausti pogimdyminės depresijos požymius, kai juos patiria vaiko mama - matant, kaip kenčia mylima moteris, nėra lengva.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei jaučiate bet kurį iš minėtų simptomų, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Lietuvoje yra daug organizacijų ir specialistų, teikiančių pagalbą moterims, susiduriančioms su depresija prieš gimdymą:
- Šeimos gydytojas: Gali įvertinti jūsų būklę ir nukreipti pas specialistą.
- Psichikos sveikatos centrai: Teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo.
- Visuomenės sveikatos biurai: Rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse.
- Mobilios krizių įveikimo komandos: Esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
- Mamos linija: Anoniminė emocinė parama el. paštu [email protected].
- PROGRAMĖLĖ „RAMU“: Tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Taip pat skaitykite: Depresijos įtaka darbingumui Lietuvoje