Įvairūs šizofrenijos tipai: išsamus vadovas

Šizofrenija yra sudėtinga ir dažnai klaidingai suprantama psichikos sveikatos būklė, pasižyminti ilgalaikiais psichozės epizodais, kurie daro didelį poveikį asmeniui ir jo gebėjimui funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Šizofrenija yra lėtinė, daugiafaktorinė liga, kurios tikslios priežastys dar nėra visiškai suprastos, tačiau manoma, kad šizofrenija atsiranda dėl genetinių, biocheminių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Šiame straipsnyje gilinamasi į skirtingus šizofrenijos tipus, simptomus ir valdymo strategijas, siekiant suteikti išsamią apžvalgą tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems.

Šizofrenijos tipai

Šizofrenija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris pasižymi įvairiais simptomais ir gali paveikti asmens mąstymą, jausmus ir elgesį. Šizofrenija yra kompleksinė būklė, apimanti keletą skirtingų tipų, kuriuos apibrėžia dominuojantys simptomai ar jų kombinacijos. Toliau išnagrinėsime kiekvieną tipą atskirai.

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija yra dažniausiai pasitaikantis tipas. Jį charakterizuoja labai išreikšti klaidingi įsitikinimai (deluzijos) ir girdimos haliucinacijos, dažniausiai persekiojimo ar didybės tematikos. Pacientai gali jausti, kad jie yra sekami arba kad jiems yra skiriama ypatinga, dažnai mistinė, misija.

Dezorganizuota šizofrenija

Dezorganizuota šizofrenija, anksčiau vadinama hebefrenine šizofrenija, pasižymi ryškiais kalbos ir elgesio dezorganizacijos požymiais. Pacientai gali turėti sunkumų sekti logišką pokalbį, jų kalba gali būti nenuosekli ar nesuprantama. Elgesys gali būti neprognozuojamas ir nepriklausomas nuo socialinių normų.

Katatoninė šizofrenija

Katatoninė šizofrenija yra retesnė forma, kuriai būdingi ekstremalūs motoriniai simptomai, tiek hiperaktyvumo, tiek aktyvumo stokos prasme. Pacientai gali išgyventi katatoninę stuporą, kurio metu jie ilgą laiką išlieka judėdami arba nepajėgūs judėti, arba katatoninę agitaciją, kurio metu jie tampa itin judrūs ir nerimastingi.

Taip pat skaitykite: Isabel Briggs Myers asmenybės tipų gidas

Nediferencijuota šizofrenija

Nediferencijuota šizofrenija apima atvejus, kurie neatitinka jokių aukščiau išvardytų tipų arba kai pacientas turi keletą skirtingų tipų simptomų, kurie nepakankamai išreikšti, kad būtų priskirti konkrečiam tipui.

Rezidualinė šizofrenija

Rezidualinė šizofrenija yra diagnozuojama pacientams, kuriems anksčiau buvo būdingi aiškūs šizofrenijos simptomai, bet šiuo metu jie išgyvena pirmiausia negatyvius simptomus, tokie kaip socialinis atsitraukimas, emocinis atsiribojimas, motyvacijos stoka ir bendras abejingumas. Pozityvūs simptomai, kaip deluzijos ir haliucinacijos, yra gerokai sumažėję arba visai išnykę.

Kiekvieno šizofrenijos tipo gydymas gali skirtis, atsižvelgiant į dominuojančius simptomus ir jų poveikį paciento gyvenimo kokybei.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenija yra sudėtingas psichikos sutrikimas, kurį apibrėžia įvairūs simptomai, veikiantys paciento mąstymą, jausmus ir elgesį. Šizofrenijos simptomai gali labai skirtis tarp asmenų, bet paprastai juos galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas: pozityvius, negatyvius ir kognityvinius simptomus.

Pozityvūs simptomai

Pozityvūs simptomai prideda naujas elgsenas ar patyrimus asmenims ir tai apima haliucinacijas, deluzijas, iškraipytą mąstymą ir dezorganizuotą elgesį.

Taip pat skaitykite: Asmenybės suvokimas

• Haliucinacijos: Haliucinacijos yra klaidingi pojūčiai, kai asmuo mato, girdi, jaučia, užuodžia kažką, ko iš tikrųjų nėra. Dažniausiai pasitaiko klausos haliucinacijos, pavyzdžiui, girdėti balsus, kurie komentuoja asmenį ar liepia jam atlikti veiksmus.
• Deluzijos: Deluzijos yra tvirti klaidingi įsitikinimai, kurie išlieka nepaisant prieštaraujančių įrodymų. Deluzijos gali būti persekiojimo, didybės ar kitos tematikos, kur pacientas gali manyti, kad jis yra ypatingas asmuo arba kad kiti žmonės jam kenkia.
• Dezorganizuotas mąstymas: Dezorganizuotas mąstymas pasireiškia sunkumais sekti mintis ar kalbą. Tai gali reikšti, kad paciento kalba yra išsiblaškiusi, nesuderinta ar sunkiai suprantama.

Negatyvūs simptomai

Negatyvūs simptomai apima normalių emocijų ir elgsenų praradimą arba sumažėjimą. Tai gali būti:

• Emocinis atbukimas: sumažėjęs gebėjimas išreikšti emocijas.
• Alogija: kalbos sumažėjimas.
• Avolicija: motyvacijos stoka.
• Anhedonija: nesugebėjimas patirti malonumą.
• Socialinis atsitraukimas: tendencija vengti socialinių sąveikų.

Kognityviniai simptomai

Kognityviniai sutrikimai yra susiję su pažinimo funkcijų praradimu, įskaitant dėmesio sutelkimą, atmintį, sprendimų priėmimą ir problemų sprendimo įgūdžius.

• Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai apsunkina informacijos apdorojimą ir užduočių atlikimą.
• Atminties problemos dažniausiai susiję su trumpalaikės atminties sutrikimais, trukdančiais įsiminti naują informaciją.
• Sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo sunkumai gali apsunkinti kasdienių sprendimų priėmimą ir tinkamą situacijų vertinimą.

Kasdienio gyvenimo valdymas sergant šizofrenija

Valdymas kasdienio gyvenimo su šizofrenija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis integruoto požiūrio, kuris apima medicininį gydymą, psichosocialinę paramą ir kasdienės gyvensenos pritaikymą. Šizofrenija yra lėtinė būklė, daranti didelį poveikį paciento socialinei funkcijai, darbingumui, šeimai ir bendravimui su kitais žmonėmis. Tinkamas ligos valdymas gali padėti sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir skatinti paciento savarankiškumą ir integraciją į visuomenę.

Medicininis gydymas

• Antipsichotikų terapija: Šizofrenijos gydymo pagrindas yra antipsichotikų vartojimas, kuris padeda kontroliuoti psichozės simptomus, pavyzdžiui, deluzijas ir haliucinacijas. Svarbu reguliariai bendrauti su gydytoju, kad būtų galima tinkamai pritaikyti vaistų dozes ir sumažinti šalutinių poveikių riziką.
• Psichoterapija: Individualios ar grupinės terapijos sesijos gali padėti pacientui geriau suprasti savo būklę, išmokti įveikti kasdienius iššūkius, gerinti bendravimo įgūdžius ir spręsti socialinius bei emocinius sunkumus.

Psichosocialinė parama

• Socialinių įgūdžių mokymas: Programos, skirtos socialinių įgūdžių ugdymui, gali padėti asmenims su šizofrenija efektyviau bendrauti su kitais, stiprinti savo socialinį gyvenimą ir pagerinti asmeninius santykius.
• Užimtumo terapija: Užsiėmimai ir veiklos, kurios padeda ugdyti praktinius įgūdžius ir darbo įpročius, gali būti labai naudingi, skatinant savarankiškumą ir integraciją į darbo rinką.

Kasdienės gyvensenos pritaikymas

• Subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas: Subalansuota mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti kontroliuoti šalutinius antipsichotikų poveikius, pavyzdžiui, svorio prieaugį, ir bendrai pagerinti sveikatą.
• Miego higiena: Geras miegas yra svarbus streso mažinimui ir psichikos sveikatos palaikymui.

Kova su stigmomis ir klaidingomis nuostatomis

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria sergantys šizofrenija, yra stigma ir klaidingos nuostatos. Šios nuostatos gali lemti diskriminaciją, socialinę izoliaciją ir sumažinti galimybes gauti tinkamą gydymą ir paramą. Svarbu šviesti visuomenę apie šizofreniją, paneigti mitus ir skatinti supratimą bei empatiją.

Dvasiniai ir psichiniai aspektai

Nagrinėjant apsėdimo fenomeno įtaką žmogaus būklei bei psichikos sutrikimų simptomų pasireiškimo aspektus pastebima, jog esti panašumų tarp šių dvasinių ir psichinių realybių. Dvasiniai ir psichiniai negalavimai izoliuoja asmenį, skatina vienišumą ir uždarumą. Nukreipia nuo visuomeninės veiklos, dėl ko vėliau nukenčia santykiai šeimoje, darbe, bendruomenėje. Tačiau šių sutrikimų priežastys skirtingos.

Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija

Psichinių sutrikimų padarinys - jausmų netekimas, kurį paveikia organizmo pažeidimai. Žmogaus jutimai yra įrankiai, per kuriuos žmogus palaiko kontaktą su išoriniu pasauliu, aplinka ir žmonėmis. Piktoji dvasia, pasinaudodama įvairiais dirgikliais, taip pat skatinimais pastebėti aplinkoje atstumiančius dalykus, gali daryti įtaką asmens laikysenai ir jo pasirinkimams, kuriuos žmogus atlieka atsižvelgdamas į patirtą baimę ar užsisklendimą.

Piktosios dvasios įsibrauna į, atrodytų, paprastus, kasdienius įvykius, tokiu būdu siekdamos sukelti didesnių konfliktų. Patirtas diskomfortas, menkas susierzinimas gali peraugti į pyktį ir agresiją, nusivylimas tapti savęs gailėjimu, pavydu. Piktoji dvasia gniuždo išmintingumą iškreipdama tai į neapdairumą ar silpnavališkumą. Demonai teisingumą bando paversti neteisybe arba abejingumu teisybei, asmens moralinį tvirtumą kreipia į polinkį smurtui ar pasidavimą nuodėmingumui, santūrumo aspektus apraizgo žlugdančiu asketiškumu, dažniau visokiu nesaikingumu.

Asmenį gali trikdyti jam vienam girdimi vulgarūs pasakymai, įvairūs piktžodžiavimai. Piktoji dvasia gali kenkti asmens emocinei būsenai per nuolatinį triukšmą, šnabždesį, kuriuos sukelia ne psichinės ligos. Skatinamas nuodėmingumas išveda asmenį iš dvasinės pusiausvyros, bendruomeniškumo, sukuria daug progų nusidėti. Įklampina į apgaulingas besotiškumo, psichoaktyvių medžiagų, sekso viliones. Piktoji dvasia skatina mintis apie savižudybę, šios mintys vargina asmenį ir jo nepaleidžia. Nors asmuo visada gali pasirinkti ir nuspręsti, tačiau dažniausiai neranda jėgų įveikti jį persekiojančias mintis.

Žmogus, būdamas piktosios dvasios įkaitu, gali patirti įvairių vizijų. Tačiau visų pirma piktoji dvasia stengiasi daryti spaudimą, kad atitrauktų asmenį nuo maldingų praktikų, dalyvavimo pamaldose, arba stengiasi sukelti pyktį, trokšdama neadekvataus žmogaus elgesio. Dvasinio spaudimo varginamas asmuo gali justi fizinį skausmą, tokiu būdu piktoji dvasia siekia parodyti žmogui, jog ji turi didžiausią valdžią, nes gali jį bausti arba varginti fiziškai. Būdingas demoniškos priežasties bruožas yra skausmas skrandyje, žarnyne, inkstuose, kiaušidėse. Demonas neturi nuolatinės ir ilgalaikės valdžios apsiausto asmens kūnui, kas tik nutinka apsėdimo atveju.

Šizofrenijos gydymas

Šizofrenija gydytojų įvardijama, kaip pati paslaptingiausia, daugiausia mokslinių ginčų ir abejonių kelianti liga. Liga pasižymi mąstymo, jausmų, suvokimo, valios sutrikimais. Liga dažniausiai prasideda pamažu, jauname amžiuje, tačiau kartais simptomai gali pasireikšti staiga. Kadangi šizofrenijos pasireiškimas yra labai įvairus, tad skirtinga esti ligos eiga.

Skiriami du vaikų šizofrenijos eigos tipai. Vienu atveju vyrauja psichikos raidos susilaikymas. Vaikas netenka anksčiau įgytų žinių ir savo elgesiui būdingų elgesio formų. Piktybinė vaikų ir jaunuolių šizofrenija prasideda negatyvia simptomatika. Paaugliai gali pradėti domėtis abstrakčiais dalykais, spręsti sudėtingas pasaulines problemas, skaityti jiems dar nesuprantamus filosofinius veikalus.

Sergant šizofrenija palengva smunka asmenybė. Ligoniai nustoja užjausti artimuosius nelaimėje, tampa šiurkštūs, greit susinervina, jų elgesys darosi keistokas, neadekvatus, kartais absurdiškas. Ligonis skundžiasi negalėjimu suvaldyti savo minčių, kurios reiškiasi be jo valios, teka savaime, kartais šios mintys dingsta. Asmeniui būdinga sudarinėti naujus žodžius, atsiranda nenuoseklumai pereinant nuo vienos minties prie kitos. Jam sunku įsisąmoninti perskaitytos knygos esmę. Šizofrenija sergantis asmuo nuolat be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturįs perspektyvų ir planų. Ligonis gali ištisas dienas gulėti, nekalbėti, nevalgyti, būti priešiškas aplinkiniams, įsitempęs. Tokia būsena gali staiga pasikeisti susijaudinimu, nerimu, impulsyvumu. Kartais ligonis jaučia savo paties pasikeitimą, vėliau išryškėja uždarumas, psichinis pasyvumas. Atsiranda keistų įtikinėjimų, asmuo darosi prietaringas, pradeda tikėti aiškiaregyste, telepatija, pasireiškia pervertinimo ir santykio idėjos. Ligonis patiria pasikartojančių iliuzijų, paslaptingų jėgų ar įsivaizduoja jaučiantis tai, ką jaučia kitas žmogus. Sutrinka suvokimo sfera, kuri tiesiogiai veikia asmens elgesį. Asmuo girdi balsus, šnibždesį, šaukimą, plūdimąsi, grasinimus. Dažnai tai būna persekiotojų balsai, susiję su kliedesiu. Balsai ligoniui gali komanduoti, liepti vienaip ar kitaip pasielgti. Šie balsai jam sukelia baimę.

Šizofrenijos formos priklauso nuo asmens amžiaus. Ligos išsivystymui turi reikšmės genetika, paveldėjimas. Heberfrenija susergama jaunystėje, katatonija apie 25-30 gyvenimo metus, paranoidine-haliucinacine po 30-ies metų, vėlyvąja - po 45-erių. Hebefrenija nuo paprastosios formos skiriasi ūmine pradžia, greitesne ligos eiga, pavieniais katatoniniais reiškiniais, pakilia ir neadekvačia nuotaika, tuščia, neproduktyvia euforija. Šiai formai būdingas keistas ir nenumatomas elgesys, kvailiojimas, grimasos, manieravimas, absurdiškas juokas, kikenimas. Ligoniai gerai nusiteikę, jiems nebūdingas agresyvumas. Jų veiksmai stokoja tikslingumo. Liga progresuoja greitai, asmenybė degraduoja, atsiranda silpnaprotystė su kvailiojimo elementais.

Katatonija - pasireiškia susijaudinimu ir stuporu su negatyvizmu, mutizmu, katalepsija. Katatonija kartais prasideda staiga sunkia susijaudinimo būsena. Kitais atvejais, prieš pasireiškiant katatonijai, atsiranda depresija su santykio kliedėjimo idėjomis. Sergantysis gali staiga trumpam sustingti nepatogia poza. Gali pasireikšti stereotipijos, ligonis kartoja tą patį beprasmį žodį ar frazę, atlieka betikslius judesius. Katatoninis susijaudinimas pasireiškia ūmiais, netikėtais veiksmais. Ligonis, ilgai būdamas nejudrios būsenos, staiga susijaudina, gali užpulti artimuosius. Ūmus katatoninis susijaudinimas gali būti su sąmonės sutrikimu. Ligonis blaškosi, plėšia nuo savęs drabužius, nereaguoja į kitų kalbas ir paliepimus. Iš išsakytų frazių, veido mimikos egzaltacijos ir sutrikimo galima manyti, kad jis haliucinuoja ir kliedi. Ūmiam susijaudinimui praėjus, lieka jo prisiminimų nuotrupos. Gali būti ir ūmi katatoninės šizofrenijos forma, vadinama hipertoksinė. Šiai ligos formai būdinga pakilusi temperatūra, herpesas, alerginis odos išbėrimas. Ši forma pavojinga gyvybei, nes sutrikdo širdies veiklą, pablogėja kraujo sudėtis.

Paranoidinėms haliucinacijoms būdingos haliucinacijos, ypač klausos. Dažnai būna nemalonios uoslės ir skonio haliucinacijos. Ūmiais atvejais būdingas ryškus mąstymo sutrikimas. Paranoidinės šizofrenijos eiga užsitęsusi, tačiau, gydant psichotropiniais preparatais, defektai progresuoja lėtai, ligonis ilgai gali dirbti ir gyventi šeimoje. Paranoidinė haliucinacija kliniškai pasireiškia ilgalaikiais kliedesiais. Liga prasideda pamažu, aplinkiniai ir artimieji negali nurodyti ligos pradžios. Kartais tik po kelerių metų pasireiškia nežymūs elgesio sutrikimai. Pradinėje stadijoje kliedėjimo idėjos dažnai būna pavienės, be sistemos, nepastovaus pobūdžio. Nors kartais jau ligos pradžioje kliedesys turi sisteminį pobūdį. Pasireiškia persekiojimo, poveikio, nuodijimo kliedesys. Rečiau didybės kliedesys ir haliucinacijos. Kartais kliedėjimo idėjos dominuoja daugelį metų, sudaro sistemą ir pereina į lėtinę stadiją. Nuotaika būna neadekvati, sutrikusi. Vėlyvoji šizofrenija dažniausiai pasireiškia paranoidine simptomatika.

Šizofrenijos eiga įvairi. Maždaug trečdalis ūmiai sirgusiųjų pasveiksta be padarinių. Kitiems pasireiškia ligos recidyvai, eiga būna banguojanti. Daugeliui ligonių palengva atsiranda ir progresuoja psichikos defektai. Defektas pasireiškia ne tik dėl ligos proceso progresavimo, bet ir dėl netikusių psichosocialinių ligonio gyvenimo sąlygų. Kuo susergama anksčiau, tuo jos eiga ir padariniai sunkesni.

Diferencijuojant šizofreniją nuo kitų ligų, reikia prisiminti, kad sergantysis šizofrenija dažnai jaučia keistą, nesuprantamą, neaiškios kilmės nerimą, jį apima nemalonūs kūno pokyčiai. Nepertraukiamos šizofrenijos eigoje anksti pasireiškia vangumas, pasyvumas, emocijų nuskurdimas, darbingumo mažėjimas. Liguisti reiškiniai palengva keičiasi ir sunkėja, į neurozę panašūs simptomai virsta kliedesiais, haliucinacijomis ir katatoniniais su hebefrenijos elementais. Klinikiniame vaizde dominuoja nepsichozinė simptomatika: įkyrumai, fobijos, senestopijos, depersonalizacija, viršvertinės idėjos.

Priepuolinė-progresuojanti šizofrenija yra pirmas ligos priepuolis arba recidyvas. Pasireiškia nepertraukiama eiga, progresuojant produktyviai ir negatyviai simptomatikai. Priepuoliai gali tęstis nuo kelių mėnesių iki daugelio metų. Priepuoliai nėra ūmūs, kaip sergant paranoidine šizofrenija. Produktyvi simptomatika gali reikštis ne tik per priepuolius, bet ir tarp jų. Priepuoliams būdinga disociacija, tarp masyvios psichozės ir palyginti tvarkingo ligonio elgesio. Polimorfizmas pasireiškia maniakinėmis ir depresinėmis būsenomis. Ūmiai kilęs priepuolis pasireiškia psichinio autizmo sindromu, fiziniu poveikiu, inscenizavimu, klaidingu aplinkos supratimu, pavyduliavimo, persekiojimo ir nuodijimo kliedesiais, haliucinacijomis, katatoniniais-hebefreniniais reiškiniais.

Periodinė šizofrenija pasireiškia įvairios trukmės priepuoliais, tarp kurių būna ilgesnės ar trumpesnės remisijos. Priepuoliai trunka nuo kelių savaičių iki kelerių metų. Priepuolių epizodų skaičius įvairus, baigiasi geromis remisijomis. Po pirmų priepuolių asmenybės pakeitimų nėra. Po pakartotinių priepuolių padidėja jautrumas, pasireiškia greitesnis išsekimas, blanksta emocijos, mažėja produktyvumas.

Farmakologinis gydymas: Risperidonas

Vienas iš vaistų, naudojamų šizofrenijai gydyti, yra risperidonas. Tai antipsichotinis vaistas, kuris padeda kontroliuoti psichozės simptomus. Risperidon Actavis yra risperidono generinis pavadinimas, prieinamas įvairiomis dozėmis: 1 mg, 2 mg, 3 mg ir 4 mg plėvele dengtos tabletės.

Terapinės indikacijos

Risperidonas skiriamas šioms būklėms gydyti:

• Šizofrenija.
• Vidutinio sunkumo ir sunkių manijos epizodų, susijusių su bipoliniu sutrikimu, gydymas.
• Trumpalaikis (iki 6 savaičių) vidutinio sunkumo ir sunkia Alzheimerio demencija sergančių pacientų nuolatinio agresyvumo gydymas, jeigu nefarmakologinės priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ir kyla savęs arba aplinkinių sužalojimo rizika.
• 5 metų ir vyresnių vaikų bei paauglių, kuriems remiantis DSM IV kriterijais, diagnozuotas mažesnis už vidutinį intelektas arba psichinis atsilikimas, nuolatinio agresyvaus elgesio sutrikimo trumpalaikis simptominis gydymas (ne ilgiau kaip 6 savaites), kai dėl agresyvaus arba kitokio specifinio elgesio būtinas farmakologinis gydymas.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas priklauso nuo gydomos būklės ir individualios paciento reakcijos į vaistą. Toliau pateikiamos bendrosios dozavimo rekomendacijos:

• Šizofrenija: Suaugusiesiems pradinė dozė yra 2 mg per parą, kurią galima didinti iki 4 mg antrą parą. Daugumai pacientų optimali paros dozė yra 4-6 mg. Senyviems pacientams rekomenduojama pradinė 0,5 mg dozė du kartus per parą.
• Bipolinio sutrikimo manijos epizodas: Suaugusiesiems pradinė dozė yra 2 mg vieną kartą per parą, kurią galima didinti ne dažniau kaip kas 24 valandas ir ne daugiau kaip po 1 mg per parą. Senyviems pacientams rekomenduojama pradinė 0,5 mg dozė du kartus per parą.
• Nuolatinis agresyvumas, pasireiškiantis pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo arba sunkia Alzheimerio demencija: Rekomenduojama pradinė 0,25 mg dozė du kartus per parą, kurią galima individualiai didinti po 0,25 mg du kartus per parą, bet ne dažniau kaip kas antrą dieną.
• Elgesio sutrikimai vaikams: Asmenims, kurie sveria 50 kg ar daugiau, rekomenduojama pradinė 0,5 mg dozė vieną kartą per parą. Asmenims, kurie sveria mažiau kaip 50 kg, rekomenduojama pradinė 0,25 mg dozė vieną kartą per parą.

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, dozę reikia sumažinti pusiau ir didinti lėčiau.

Risperidon Actavis reikia vartoti per burną. Maistas neturi įtakos vaisto absorbcijai. Baigiant gydymą, vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama nutraukti palaipsniui.

Kontraindikacijos

Risperidonas yra kontraindikuotinas pacientams, kuriems yra padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

• Demencija sergantys senyvi pacientai: Senyvų žmonių, sergančių demencija, padidėjęs mirtingumas. Risperidono vartojimas kartu su furozemidu gali padidinti mirtingumą.
• Nepageidaujami smegenų kraujotakos reiškiniai (NSKR): Padidėjusi NSKR rizika demencija sergantiems pacientams.
• Ortostatinė hipotenzija: Risperidonas gali sukelti ortostatinę hipotenziją, ypač pradiniu dozės didinimo laikotarpiu.
• Leukopenija, neutropenija ir agranulocitozė: Buvo gauta pranešimų apie leukopeniją, neutropeniją ir agranulocitozę, vartojant antipsichozinius vaistinius preparatus, įskaitant ir risperidoną.

Gelmių psichologija

Psichologijos mokslas nėra vientisa sritis - joje pilna susiskaldžiusių mokyklų, žvelgiančių iš skirtingų perspektyvų ir propaguojančių savas tiesas. Visos į pasąmonę atsižvelgiančios psichologijos pakraipos priskiriamos gelmių (arba giluminei) psichologijai.

Gelmių psichologija (dar vadinama gilumine psichologija) apibūdinama kaip „psichologijos ir psichoterapijos kryptis, tirianti nesąmoningus potraukius ir galias, pasąmonėje vykstančius psichikos procesus, lemiančius pagrindinius emocijų sutrikimus, asmenybės raidą bei raišką. […] Pabrėžia nesąmoningų motyvacijų įtaką žmogaus elgesiui, savojo Aš vaidmenį iškilus kokiam nors pavojui. Psichikos sutrikimus priskiria prie asmenybės ligų ir juos aiškina ne tiek pasąmonės konfliktais, kiek psichosomatiniais veiksniais“.

Kitaip tariant, gelmių psichologija yra skėtinis terminas, apimantis visas psichologijos rūšis, kurios atsižvelgia į žmogaus pasąmonę. Gelmių psichologijos paradigmos reikšmingos ne tik klinikinėje srityje (psichoterapija). Jos taip pat gali būti naudojamos kaip perspektyvos, per kurias galima analizuoti įvairius politinius, socialinius reiškinius, literatūrą, istoriją, filosofiją ar bet kokį kitą realybės aspektą.

Gelmių psichologijos „tėvais“ yra laikomi Froidas, Adleris ir Jungas. Visos gelmių psichologijos mokyklos yra „pastatytos“ ant Froido, Adlerio arba Jungo idėjų (arba visų trijų). Pavyzdžiui, paties Jungo idėjos inkorporuoja tam tikras Froido arba Adlerio idėjas. Nors tarp skirtingų gelmių psichologijos paradigmų yra nemažai nesutarimų, o ypač metodų aplikacijos srityje (pavyzdžiui, techniškai, Froido metodas skiriasi nuo Jungo metodo), fundamentaliai, visos paradigmos turi vieną tikslą - analizuoti sąmonės ir pasąmonės sąveiką.

tags: #skirtingos #sizofrenijos #rusys