Įvadas
Psichikos sveikata yra itin svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo pilnatvei, sėkmei, gerai būsenai ir savijautai. Tai kompleksinis ir sąlygiškas fenomenas, neatsiejamai susijęs su kūno sveikata, psichologiniais, socialiniais, dvasiniais, etniniais, kultūriniais, meno ir net filosofiniais aspektais. Vis dar kyla diskusijų dėl psichikos sveikatos apibrėžimų, ypač dėl kriterijų, tokių kaip individo darbas ir aktyvi veikla. Šiame straipsnyje aptarsime psichikos sveikatos apibrėžimą, jos svarbą, psichikos sveikatos sunkumus ir sutrikimus, stigmos problemą bei būdus stiprinti psichikos sveikatą.
Psichikos Sveikatos Apibrėžimas
Psichikos sveikata apibrėžiama kaip geros vidinės savijautos būsena, kai asmuo suvokia save ir savo ypatumus, gebėjimus, gali susidoroti su įprastais gyvenimo sunkumais, našiai, rezultatyviai dirbti ir prisidėti prie bendruomenės gerovės. Nustatyta, kad psichikos sveikata yra itin reikšminga kiekvieno individo ir visuomenės sveikatos sudedamoji dalis, reikšminga asmens laimės ir gerovės supratimui, sudaranti tinkamas galimybes socialiniam bendravimui, darnai, saugumui, itin svarbi darbinei veiklai, visuomenės gerovei, kūrybingumui, produktyvumui, veiklumui.
Psichikos Sveikatos Svarba
Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gyvenimo dalis. Ji daro įtaką:
- Asmeninei gerovei: Geros psichikos sveikatos būsena leidžia jaustis laimingam, patenkintam ir motyvuotam.
- Socialiniams santykiams: Psichiškai sveiki žmonės lengviau užmezga ir palaiko prasmingus santykius su kitais.
- Darbingumui: Gera psichikos sveikata leidžia našiai ir rezultatyviai dirbti bei prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Fizinei sveikatai: Psichikos ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios, todėl rūpinimasis psichikos sveikata gali pagerinti ir fizinę sveikatą.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai ir Sunkumai
Psichikos liga, arba psichikos susirgimas, yra psichikos sveikatos praradimas dėl psichikos sutrikimo. Tačiau psichikos sveikatos srityje vartojama ir kitų sąvokų bei terminų. Plačios apibrėžties terminai liguista psichikos sveikata, psichikos sveikatos problemos ar psichikos sveikatos sunkumai yra vartojami ne tik psichikos sutrikimams apibūdinti, bet apima ir psichologinį distresą, psichologines problemas ar sunkumus, kurie pagal tarptautinę ligų klasifikaciją nėra laikomi klinikine diagnoze, tačiau gali būti reikšmingi dėl individo patiriamų kančių ir vėliau gali sukelti sutrikimus, ligas ar neįgalumą.
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, - žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo.
Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai apie psichikos sveikatą
Vaikystėje prasidedantys ir negydomi psichikos sutrikimai labai paveikia vaiko raidą, mokslo pasiekimus ir galimybes gyventi visavertį, produktyvų gyvenimą. Tyrimais nustatyta, kad maždaug pusė suaugusiesiems pasireiškiančių psichikos sutrikimų prasideda viduriniame paauglystės amžiuje. Suaugusieji, turintys psichikos sveikatos problemų, yra mažiau produktyvūs darbe ir turi didesnę tikimybę tapti bedarbiais.
Stigma ir Diskriminacija
Viena didžiausių problemų, susijusių su psichikos sveikatos sutrikimais, yra stigma. Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Stigma pasireiškia įvairiomis formomis:
- Auto-stigma: Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų.
- Socialinė stigma: Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
- Struktūrinė stigma: Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę.
Tyrimai rodo, kad stigma vis dar giliai įsišaknijusi Lietuvos visuomenėje. Pavyzdžiui, 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje. 2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų - turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. savijautai.
Dėl stigmos žmonės, turintys psichikos sveikatos sunkumų, gali vengti kreiptis pagalbos, jaustis izoliuoti ir diskriminuojami. Svarbu suprasti, kad psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, - yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės.
Kaip Stiprinti Psichikos Sveikatą
Psichikos sveikatos stiprinimas yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius aspektus. Dr. rekomenduoja stiprinti savo biologinę būseną, nes nuo jos priklauso mūsų psichologinė būsena ir priešingai. Tai apima:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Subalansuotą ir pilnavertę mitybą: Moksliniai tyrimai rodo, kad mūsų bakterijos mūsų žarnyne turi ypatingai didelę reikšmę mūsų psichologinei būsenai.
- Pakankamą miegą: Miego trūkumas gali neigiamai paveikti nuotaiką, energijos lygį ir gebėjimą susikaupti.
- Fizinį aktyvumą: Tikslingas, sąmoningas fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti stresą ir padidinti energijos lygį.
- Meditacines ir susikaupimo praktikas: Šios praktikos stiprina mūsų išmintį ir padeda geriau susidoroti su stresu.
- Problemų sprendimą remiantis moksliniais būdais: Tai padeda priimti racionalesnius sprendimus ir jaustis labiau kontroliuojant savo gyvenimą.
Svarbu atminti, kad kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau. Dažniausiai sklandžiai dirbti trukdo ne psichikos ligos diagnozė, o laiku ir tinkamai negauta pagaba, kas ne tik pablogina žmogaus savijautą, bet ir sumažina jo produktyvumą, sugebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Mitai apie Psichikos Sveikatą
Svarbu paneigti dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichikos sveikatą:
- Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, yra pavojingi: Tai - visiškas mitas. Statistikos duomenimis, daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdomi ne dėl žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų.
- Psichikos sveikatos sutrikimai yra silpnumo požymis: Psichikos sveikatos sutrikimai yra ligos, o ne charakterio trūkumas.
- Psichikos sveikatos sutrikimai niekada nepraeis: Tai - netiesa. Dauguma žmonių, gavę tinkamą pagalbą, pasijunta geriau.
Svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
tags: #pso #psichikos #sveikatos #apibrezimas