Dažnai girdima, kad visos ligos prasideda galvoje. Ir nors tai gali skambėti kaip juokas, specialistai tvirtina, kad mūsų kūnas ir emocijos yra glaudžiai susijusios. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip psichologiniai veiksniai gali sukelti skrandžio spazmus, kaip atskirti psichosomatinius skausmus nuo fizinių ligų ir kokie gydymo būdai gali padėti.
Psichosomatikos esmė
Terminas „psichosomatika“ susideda iš dviejų graikiškų žodžių: „psyche“ - siela, ir „somos“ - kūnas. Juo vadinami funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių. Jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai. Negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja tuomet, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas lemia, kad žmogaus kūnas ir psichika išlieka sveiki.
Kaip atsiranda psichosomatika?
Kai mūsų psichika susiduria su pernelyg stipriais išgyvenimais, ji juos perkelia į kūną. Dideliam emociniam krūviui priskiriamas stresas, neįsisąmoninti jausmai ar traumuojančios patirtys. Tada šiems nepakeliamiems patyrimams atsiranda atitinkami fiziniai pojūčiai. Psichosomatika - tai vidinis sielos skausmas, kuris pereina į kūną.
Kaip atskirti fizinį skausmą nuo psichologinio?
Specialistai teigia, kad iškart identifikuoti, kokio pobūdžio skausmą, fizinį ar psichologinį, jaučia pacientas, nėra taip lengva. Dažniausiai susiduriama su širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojančiais nusiskundimais. Skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas gali imituoti infarktą. Skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali imituoti virškinamojo trakto ligas. Tačiau būna labai įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus, patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą. Reikia prisiminti, kad dažnai pacientams nėra lengva suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Ir kai konsultavęs gydytojas pacientui pasako, kad jis sveikas, kad jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais, medicina.
Pabandykime prisiminti, ar nėra taip buvę, kad prieš egzaminą, atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje jautėme nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tai net padeda mums išlaikyti blaivų mąstymą, gebėti susikaupti, mes lyg nustumiame jausmus, „atiduodame“ juos kūnui. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti streso sukeltą skrandžio skausmą
Dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie, kaip paaiškėja per pokalbį, tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas.
Simptomai, rodantys nervinės kilmės skrandžio skausmus
Nervinės kilmės skrandžio skausmai dažniausiai pasireiškia tada, kai žmogus patiria ilgalaikį stresą, nerimą ar psichologinę įtampą. Dažniausiai simptomai neturi aiškios organinės priežasties - atliekant tyrimus nerandama opos ar kito pažeidimo, tačiau diskomfortas yra labai realus.
Pacientai dažniausiai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais, kurie paūmėja stresinėse situacijose. Tai gali būti nuolatinis arba priepuolinis pilvo skausmas, spaudimo ar deginimo pojūtis skrandžio srityje. Neretai kartu atsiranda ir kiti nemalonūs simptomai: pykinimas, pilvo pūtimas, raugėjimas ar ankstyvas sotumo jausmas.
Svarbu pabrėžti, kad skausmai gali būti nepastovūs - vieną dieną jie būna stipresni, kitą - visai išnyksta. Tačiau ryšys su emocine būsena išlieka akivaizdus: nerimo, įtampos ar konfliktinių situacijų metu simptomai sustiprėja.
Kaip atskirti nervinės kilmės skrandžio skausmus nuo organinės ligos?
Vienas didžiausių iššūkių tiek pacientui, tiek gydytojui - suprasti, ar skausmą sukelia tik emociniai veiksniai, ar visgi slypi rimtesnė liga. Kadangi simptomai dažnai persidengia, būtina kruopšti diagnostika.
Taip pat skaitykite: Apie šuns skrandžio apsivertimą
Nervinės kilmės skausmams būdinga tai, kad jie neturi aiškaus ryšio su valgymu ar konkrečiais maisto produktais. Tyrimai nerodo opų, gastrito ar kitų struktūrinių pakitimų, tačiau pacientas vis tiek jaučia realų diskomfortą. Be to, skausmas dažnai paūmėja stresinėse situacijose - prieš egzaminus, svarbius susitikimus ar konfliktus.
Vis dėlto kai kurie simptomai turi būti vertinami kaip „raudonos vėliavos“. Jie gali rodyti, kad priežastis nėra vien nervinė ir būtina skubi medicininė apžiūra:
- Staigus svorio kritimas
- Kraujas išmatose ar vemant
- Naktiniai skausmai, kurie pažadina iš miego
- Progresuojantis, vis stiprėjantis skausmas
Kiti psichosomatiniai skausmai
Be skrandžio skausmų, psichologinės problemos - psichologinis stresas, įtampa ar nerimas - gali sukelti ir kitų rūšių skausmą, ypač ilgalaikį. Šias skausmo priežastis vadiname psichosomatinėmis ir jos pasireiškia visame mūsų kūne.
- Nugaros problemos: Nugaros skausmą lemia ne tik fizinės, bet ir psichologinės priežastys. Nugaros skausmai gali būti vidinės įtampos ar streso rezultatas. Nugara dažnai yra mūsų jausmų, emocijų ir būsenų, sukėlusių mums skausmą, sąvartynas.
- Odos problemos: Odos problemas paprastai sukelia padidėjęs stresas, tačiau prie jų gali prisidėti ir nepasitikėjimas savimi. Šis psichosomatinės ligos atvejis gali pasireikšti ir kūdikiui, kuriam, nutraukus žindymą, gali išsivystyti egzema. Atopinė egzema gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ilgalaikius psichologinius sunkumus. Dažnai egzema pasireiškia vaikams. Kiti odos psichosomatiniai nusiskundimai: aknė, egzema aplink akis, psoriazė, opaligė.
- Kvėpavimo sunkumai: Psichosomatinės kilmės kvėpavimo sunkumai gali būti ženklas, kad kažkas mūsų gyvenime mus dusina. Tai gali būti nesveiki santykiai, nemėgstamas darbas arba kažkas, ko jau seniai bijome. Psichosomatinės kilmės kvėpavimo problemos: astma ir astmos priepuoliai, kosulys, bronchitas, spaudimas krūtinėje.
- Virškinimo sutrikimai: Nemažai virškinimo sutrikimų taip pat gali būti susiję su psichikos diskomfortu. Šių problemų gali kilti dėl to, kad pirmenybę teikiame kitų poreikiams, o ne savo, stengiamės patenkinti kitų reikalavimus, bijome prisistatyti ar kalbėti prieš minią ir apskritai esame nervingi. Psichosomatinės virškinimo problemos gali būti šios: rėmuo, vidurių pūtimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, skrandžio neurozė, skrandžio ar tulžies pūslės skausmas, Krono liga.
- Žemo kraujospūdžio problemos: Psichikos ligos gali turėti įtakos jūsų širdies ritmui, kraujospūdžiui ir įvairiems su kraujotaka susijusiems fiziniams simptomams. Daugelis žmonių stresą sieja su aukštu kraujospūdžiu, tačiau jis gali sukelti ir žemą kraujospūdį. Svarbu daugiau dėmesio skirti psichologinėms problemoms - kai kurie žmonės susiduria tik su žemu kraujospūdžiu ir šio ryšio nepastebi.
- Krūtinės skausmas: Fiziniai psichologinių problemų simptomai kiekvienam žmogui yra skirtingi, o krūtinės skausmas gali būti vienas iš jų. Kiekvienas žmogus krūtinės skausmą ar spaudimą jaučia skirtingu laipsniu ir skirtingu dažnumu. Apskritai juos galime apibendrinti taip: aštrus, šaudantis skausmas, nuolatinis krūtinės skausmas, neįprastas raumenų trūkčiojimas ar mėšlungis krūtinėje, deginimas, tirpimas arba bukas skausmas, duriantis spaudimas, įtampa ar spaudimas krūtinėje.
- Rėmuo: Tyrimų duomenimis, iki 10-20 % Vakarų pasaulio gyventojų kenčia nuo ligos, vadinamos gastroezofaginio refliukso liga. Ne kiekvienas refliuksas turi būti laikomas liga, tačiau kai jis pasireiškia ilgą laiką, ši liga yra nemalonus palydovas, papildomai pažeidžiantis stemplės gleivinę. Psichologinės problemos (pvz., stresas ar nerimas) gali sustiprinti arba sukelti rėmenį. Tai susiję su įvairiomis priežastimis: nerimas gali sumažinti spaudimą apatiniame stemplės sfinkteryje, kuris laiko skrandį uždarytą ir neleidžia rūgščiai patekti į stemplę; reakcijos į stresą ir nerimas gali sukelti ilgalaikę raumenų įtampą - tai gali paveikti aplink skrandį esančius raumenis, padidinti spaudimą į organą ir išstumti rūgštį į viršų; didelis nerimas gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą.
- Peršalimas arba virusinė liga: Apie tai, kad organizmas yra pavargęs ir jam reikia poilsio, mums gali pranešti staigus peršalimas ar virusinė liga. Tai pagalbos šauksmas, kad reikia kuriam laikui sulėtinti tempą ir pagalvoti ir apie save bei savo sveikatą. Nuovargis mums gali signalizuoti psichosomatiniu būdu: peršalimas, kosulys, gerklės skausmas.
Kam dažniausiai pasireiškia psichosomatiniai simptomai?
Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas, bet ne visiems pasireiškia sutrikimas. Anot psichiatrų, vis dažniau tenka konsultuoti žmones, kuriuos vargina psichosomatiniai simptomai. Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka, siekis būti „geriausiam“ arba „padaryti idealiai“ gali sukelti nusivylimą, nes būti geriausiam ir padaryti idealiai tiesiog neįmanoma, nes niekas išties nežino, kas yra tas „idealiai“ ar su kuo tą „geriausiai“ palyginti. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti, suprasti savo jausmų.
Kaip sau padėti?
Deja, bet padėti sau šiuo atveju nėra taip lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.
Taip pat skaitykite: Skrandžio neurozės apžvalga
Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Tad gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Padėti sau galite sureguliavę darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų sau, darbui ir miegui. Svarbu įvertinti ir santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais - ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“. Labai dažnai nutinka taip, kad daug kam, bet ne sau teikiame pirmenybę. Tačiau reikia pripažinti, kad negalėsime pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsime savimi, nepaisysime savo poreikių. Raskite laiko pabūti su savimi, savo jausmais. Labai svarbu kalbėti su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi.
Kaip padėti sau jaučiant psichosomatinius simptomus?
Pirmiausia, reikia suvokti, kad galima leisti sau išreikšti jausmus. Atpažinti, kas yra užspausta, ko nepriimi savyje. Kai neatpažįstama, tada pradeda sekinti psichosomatikos simptomai. Žinoma, kad svarbu suprasti, kad ne visada būsi priimta, todėl dera sustiprinti savo savivertę. Svarbiausia - mokytis priimti save ir būti reikalinga sau. Kada paskutinį kartą pagalvojai - kelintoje vietoje esi pati sau?
Itin svarbu rūpintis savo emocine sveikata. Pirmiausia reikia įsisąmoninti tai, kad kiekvienas gimsta laimei ir džiaugsmui. Mūsų tikslas - gyventi harmoningą ir pilnavertį gyvenimą. Tačiau kai protą užvaldo chaosas ir neišspręsti vidiniai konfliktai, jaučiama tarsi „gyvenimas eina šalia“. Kol galvoje tvyro sąmyšis, jokios kūno sveikatinimo priemonės negali visiškai padėti, nes tikrasis negalavimas slypi gilesniuose emociniuose išgyvenimuose.
Viskas prasideda nuo minčių tvarkymo ir savęs supratimo. Situacijos sprendimas dažnai yra paprastesnis nei atrodo - tai supratimas, kad nereikia prisitaikyti prie aplinkos lūkesčių ar elgtis taip, kad kiti nepyktų. Šis „aplinkelis į laimę“ veda tik į dar didesnę įtampą.
Vietoj to, reikia susikurti vidinį saugumą. Tai reiškia gebėjimą atsitraukti iš stresinių situacijų, kai įtampa per didelė, ir pasikalbėti su savimi taip, kaip pasikalbėtum su draugu - ramiai, pagarbiai, supratingai. Būtina pripažinti savo emocijas, jas išreikšti ir leisti sau jaustis. Svarbu save apdovanoti už pastangas, už mažiausius žingsnelius į priekį, nes taip stiprėja savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Gydymo būdai
Nervinės kilmės skrandžio skausmų gydymas yra kompleksinis - vien tik tablečių dažnai neužtenka. Kadangi simptomai kyla dėl smegenų ir virškinimo sistemos sąveikos, veiksmingiausia derinti kelias priemones.
Pirmiausia, svarbus gyvenimo būdo koregavimas. Streso valdymo metodai - joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar reguliarus fizinis aktyvumas - padeda sumažinti nervinės sistemos įtampą ir kartu palengvina virškinimo simptomus. Tinkama mityba taip pat turi reikšmės: rekomenduojama vengti gausiai prieskoningo, riebaus ar labai rūgštaus maisto, kuris gali sustiprinti nemalonius pojūčius.
Psichoterapija yra vienas svarbiausių gydymo komponentų. Kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija ar kitos psichologinės pagalbos formos padeda pacientui atpažinti stresą sukeliančius veiksnius ir tinkamai į juos reaguoti. Kai kuriems žmonėms naudinga išmokti streso dienoraščio vedimo - tai padeda suprasti, kokiose situacijose simptomai paaštrėja.
Vaistai dažniausiai skiriami tik tada, kai simptomai labai vargina. Gydytojai gali skirti spazmolitikų ar rūgštingumą mažinančių vaistų. Kai kuriais atvejais, jei dominuoja nerimas ar depresija, skiriami ir antidepresantai, kurie padeda normalizuoti nervų sistemos ir virškinimo trakto sąveiką.
Medikamentinis vs. psichoterapinis gydymas: privalumai ir trūkumai
Medikamentinis gydymas
- Privalumai: Greitai sumažina simptomus (skausmą, rūgštingumą, spazmus), lengvai prieinamas ir dažniausiai veiksmingas trumpalaikėje perspektyvoje, tinka esant ūmiems paūmėjimams.
- Trūkumai: Neišsprendžia pagrindinės problemos - streso ir nerimo, ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinius poveikius, simptomai dažnai atsinaujina nutraukus gydymą.
Psichoterapinis gydymas
- Privalumai: Sprendžia priežastį, o ne tik simptomus, padeda ilgalaikėje perspektyvoje - mažina recidyvų tikimybę, skatina pacientą pačiam kontroliuoti stresą ir savo sveikatą.
- Trūkumai: Reikalauja daugiau laiko ir įsipareigojimo, ne visuomet suteikia greitą palengvėjimą, priklauso nuo paciento motyvacijos ir tinkamo terapeuto pasirinkimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Skrandžio skausmais skundžiasi daugelis, tačiau, net ir nuolat patiriant nemalonius simptomus, į medikus dažnai kreipiamasi tik savijautai ženkliai pablogėjus. Jei jaučiate, kad skauda skrandį, tai nebūtinai reiškia, kad esančių nusiskundimų priežastis yra tik šiame organe ar sergate virškinamojo trakto liga. Tačiau dėl ko jį skauda be gydytojo konsultacijos vienareikšmiškai atsakyti sunku.
Prieš parenkant tyrimo planą svarbiausias yra išsamus pokalbis su pacientu apie jo jaučiamų simptomų pobūdį esamu metu ir praeityje. Juo remiantis kiekvienam pacientui individualiai yra parenkamas laboratorinių ir instrumentinių tyrimų planas. Virškinamojo trakto viršutinės dalies endoskopija atliekama esant skausmams ar nemaloniems pojūčiams viršutinėje pilvo dalyje, kai nepadeda prieš tai skirtas gydymas, esant pavojaus simptomams (naujai atsiradę simptomai vyresniems nei 50 metų pacientams, buvęs skrandžio ar stemplės vėžio atvejis artimųjų tarpe, svorio mažėjimas, kraujavimas, progresuojantis sutrikęs ir skausmingas rijimas, lėtinis vėmimas, pilve yra čiuopiamos masės arba yra padidinti limfmazgiai, gelta).
tags: #skrandzio #spazmai #psichologiniai