Skrandžio Neurozės Gydymo Būdai: Išsami Apžvalga

Įvadas

Šiandieninėje neurologijos ir skausmo mokslo srityje skrandžio neurozės, arba somatoforminės autonominės disfunkcijos (SVD), valdymas yra didelis iššūkis. Straipsnyje aptariamos skrandžio neurozės priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai.

Kas yra Neuralgija?

Žodis „neuralgija“ kilęs iš dviejų žodžių: „neuro“ (nervas) ir „algia“ (skausmas). Tai apibūdina ūmų, deginantį arba dūriantį skausmą palei nervą arba jo kanalą. Šis skausmas dažnai yra lėtinis ir gali kisti savo intensyvumu. Neuralgija nėra viena liga, o simptomas, rodantis įvairias nervų sistemos pažeidimo būkles.

Neuralginio Skausmo Charakteristikos

Neuralginis skausmas pasižymi aštriu, šaudančiu ar deginančiu pojūčiu, kuris seka palei nervo eigą. Jis gali atsirasti staiga ir būti labai intensyvus, kartais smarkiai netoleruotinas. Skirtingai nuo kitų skausmo tipų, neuralginis skausmas dažnai pasireiškia be aiškios priežasties ir gali būti sukeltas net ir nedidelio dirginimo, pavyzdžiui, veidą liečiant šaltam orui ar net nuo švelnaus prisilietimo.

Neuralgijos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Neuralgijos priežastys yra daugialypės, dažnai susijusios su nervų pluošto pažeidimu ar dirginimu. Biologiškai, jos dažnai kyla iš nervų pažeidimo ar įvairių degeneracijų, dažnai susijusių su ligomis, pavyzdžiui, diabetu, arba infekcijomis, tokiomis kaip pūslelinė. Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos ligos atsiradimui:

• Hormonų pokyčiai organizme (lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė).
• Pervargimas.
• Ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas.
• Gana reikšmingas paveldimumas (genetinis veiksnys) - įvairių tyrimų metu pastebėti šeiminiai ligos atvejai, ypač tarp pirmos eilės giminaičių.

Nors tiesioginė streso ir neuralgijos sąsaja nėra visiškai aiški, yra įrodymų, kad ilgalaikis stresas gali pakenkti nervų sistemai ir padidinti skausmo jautrumą. Pagrindinė SVD priežastis - stresas, psichotraumuojantys veiksniai, pvz., partnerio ar vaiko mirtis, sunkus nelaimingas atsitikimas, seksualinė prievarta, sunkumai darbe, moksluose ir kt.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti streso sukeltą skrandžio skausmą

Neuralgijos Tipai

Yra keletas skirtingų neuralgijos tipų, įskaitant:

• Trišakio nervo neuralgija: Tai dažniausias ir geriausiai žinomas neuralgijos tipas, pasireiškiantis stipriu, aštriu skausmu veido srityje. Trišakio nervo neuralgija pažeidžia trišakį nervą, kuris yra atsakingas už veido odos ir raumenų jautrumą. Skausmas dažniausiai būna jaučiamas vienoje veido pusėje, aplink akį, žandikaulį, lūpas ar kaktą. Priepuoliai gali būti staigūs, trunkantys nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, ir dažnai provokuojami lengvo veido srities dirginimo, pavyzdžiui, valantis dantis, skutantis ar valgant.
• Sėdimojo nervo neuralgija (išialgija): Ji atsiranda dėl sėdimojo nervo (nervus ischiadicus), inervuojančio apatinę kūno dalį, pažeidimo ar užspaudimo. Pagrindiniai simptomai - skausmas, dilgčiojimas, tirpimas, silpnumas ir jautrumo sutrikimai vienoje ar abiejose kojose, atitinkančiose sėdimojo nervo inervavimo zoną.
• Pokostinė neuralgija: Tai būklė, kuomet skausmas atsiranda po juosiančiosios pūslelinės (Herpes zoster) infekcijos. Herpes zoster virusas pažeidžia juntamuosius nervus, sukeldamas skausmingą išbėrimą ir pūslelinę vienoje kūno pusėje. Nors ūminiai simptomai greitai praeina, kai kuriems pacientams išsivysto lėtinė pokostinė neuralgija, pasireiškianti nuolatiniu deginančiu, dilgčiojančiu ar maudžiančiu skausmu pažeistoje srityje.
• Okcipitalinė neuralgija: Tai rečiau pasitaikantis neuralgijos tipas, pažeidžiantis pakauškaulio (occipital) nervus. Šie nervai perduoda jautrumą iš galvos odos užpakalinės dalies į galvos smegenis. Okcipitalinė neuralgija pasireiškia stipriu, pulsuojančiu skausmu pakaušio srityje, kuris gali plisti į viršugalvį, kaklo sritį ar už ausų. Skausmą gali lydėti galvos odos jautrumas, sustingimas ar dilgčiojimas. Priepuoliai dažnai būna išprovokuojami suspaudžiant ar paliečiant pažeistą sritį.
• Glosofaringinė neuralgija: Tai labai reta, bet itin varginanti neuralgijos forma, pažeidžianti liežuvio ryklės (glossopharyngeal) nervą. Šis nervas yra atsakingas už jautrumą ryklėje, liežuvio šaknyje ir vidurinėje ausyje. Glosofaringinės neuralgijos skausmas pasireiškia aštriais, dažnai nepakeliamais dūriais ryklės srityje, liežuvio šaknies srityje ir ausyje. Priepuoliai gali būti provokuojami rijimo, čiaudėjimo, kosėjimo ar kalbėjimo.

Skrandžio Neurozė (Somatoforminė Autonominė Disfunkcija)

Somatoforminė (vegetacinė) autonominė disfunkcija (SVD) - tai sutrikimas, kurio esminis požymis - klinikoje dominuojantys vegetaciniai simptomai, susiję su tam tikru organu ar organų sistema. Ankščiau pacientai ir medikai ją dar vadino vegetodistonija.

Vegetacinės (Autonominės) Nervų Sistemos Funkcijos:

• Palaiko mūsų organizmo nuolatinę, reikiamą vidinę pusiausvyrą (kūno temperatūrą, arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, kvėpavimo dažnį, prakaito išskyrimą, medžiagų apykaitos greitį ir pan.).
• Mobilizuoja organizmo funkcines sistemas, padedančias prisitaikyti prie kintamų aplinkos sąlygų.

SVD Simptomai ir Požymiai

Sutrikimas, kurio metu pacientas taip pateikia savo nusiskundimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio (fizinio) susirgimo. Skiriami du nusiskundimų tipai: pirmasis - kylantys dėl vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo ir pasireiškiantys širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu, drebuliu; antrasis - kylantys dėl nespecifinių, subjektyvių simptomų, tokių kaip deginimas, sunkumas, įtampa arba pūtimo, tempimo pojūčiai.

Būdingą sutrikimo vaizdą sudaro:

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, paraudimas).
• Papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema.
• Susirūpinimas dėl galimo rimto, bet nespecifinio šio organo ar sistemos sutrikimo.
• Nėra objektyvių šio organo ar sistemos sutrikimo požymių.

SVD skirstoma pagal tai, kurį organą ar sistemą pacientas įvardija savo simptomų priežastimi:

Taip pat skaitykite: Apie šuns skrandžio apsivertimą

• Širdies ir kraujagyslių sistema - „širdies neurozė“. Ši forma pasitaiko dažniausiai ir gali pasireikšti: arterinio kraujospūdžio svyravimais nuo padidėjusio iki sumažėjusio, sutrinka širdies susitraukimų dažnis (dažniausiai padažnėja), vargina skausmai širdies plote (kardialgija). „Balto chalato” sindromas - klasikinis, labai dažnai pasitaikantis šio sutrikimo pavyzdys, t.y. kraujospūdžio, ypač sistolinio, stiprus padidėjimas jį matuojant arba būnant gydymo įstaigoje, todėl labai svarbu prieš matuojant kraujo spaudimą pakalbinti ligonį, nuraminti jį arba nukreipti jo dėmesį. Kardialgija - tai klasikinis krūtinės skausmas, kurio kilmės niekaip kitaip kaip širdies nervinės reguliacijos sutrikimu ir skausmo suvokimo pakitimais paaiškinti negalima.
• Kvėpavimo sistema - „psichogeninis kosulys“. Gali būti jaučiamas oro trūkumas, dusulys, kosulys, būna sunkiau kvėpuoti, padažnėja kvėpavimas ir kt.
• Virškinamasis traktas - „skrandžio neurozė“. Pasireiškia: pykinimas, vėmimas, vidurių pūtimas, atsirūgimas, užkietėja viduriai ar atsiranda viduriavimas, skausmai pilvo plote.
• Sutrikus kitų organizmo sistemų reguliacijai, gali būti su šia sistema susijusių nemalonių simptomų (pvz., karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis ir pan.)
• Kartu būna įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego, apetito sutrikimai. Dažniausiai aiškiai galima nustatyti stresą, kuris gali būti susijęs su sutrikimu.

SVD Diagnostika

Kadangi sergant šia liga vyrauja vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimai, ligoniai dažniausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus. Ligoniai, kuriems po išsamaus ištyrimo nenustatoma vidaus organų sutrikimų (t.y. kuriems nediagnozuojama somatinė liga), siunčiami pas psichiatrą.

Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos diagnostikos kriterijai:

• Ilgai trunkantys ir varginantys vegetaciniai simptomai: burnos sausumas, žagsėjimas, spaudimo pojūtis skrandžio duobutėje, neramumas pilve, karščio priplūdimas ar paraudimas, širdies plakimas, prakaito pylimas (šalto ar šilto), drebulys, tirpimai, krūtinės skausmai ar spaudimo pojūtis širdies plote, dusulys, nepaprastas nuovargis esant nedidelėms pastangoms, dažnas tuštinimasis, padažnėjęs šlapinimasis ir kt.
• Susirūpinimas ar jaudinimasis dėl galimos rimtos šio organo ar sistemos ligos, kurie neišnyksta nepaisant kartotinių gydytojų įtikinėjimų ir paaiškinimų.
• Atmesta simptomus galintis paaiškinti organinė (organo struktūros ar funkcijos pažeidimo) liga.

SVD Gydymas

Laikomasi nuomonės, kad SVD gydymą reikia pradėti kuo anksčiau, siekiant išvengti lėtinės eigos pasekmių - dažno gydymo įstaigų lankymo ir nepagrįsto medikamentų vartojimo. Būtina pacientams išaiškinti somatinių kūno simptomų atsiradimo mechanizmus ir ryšį su paleidžiamais veiksniais, stresais. Somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos gydymas yra kompleksinis: psichoterapija ir medikamentai.

• Psichoterapija. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad psichoterapinis gydymas yra efektyvus. Taikomi šie būdai:
  • Atpalaidavimo metodai (autogeninės treniruotės, progresyvus raumenų atpalaidavimas ir kt.). Sumažinus įtampą silpnėja simptomai.
  • Elgesio treniravimas (sisteminiai elgesio pratimai, paskirstantys kasdienį aktyvumą ir kt.). Ypač tinka pacientams, kuriems būdingas labai ryškus tausojantis elgesys.
  • Kognityvinė terapija. Jos metu stengiamasi paveikti paciento vadinamąsias neigiamas, liūdesį ir bejėgiškumą skatinančias mintis, klaidingas interpretacijas, t. y. pakeisti jas į teigiamas mintis.
• Medikamentinis gydymas. Didelei daliai pacientų būna ryškus nerimas, įtampa, prislėgta nuotaika, miego sutrikimai, todėl paprastai reikalingas gydymas antidepresantais ir trankviliantais (raminančiais centrinę nervų sistemą ir šalinančiais nerimą). Antidepresantas paskiriamas individualiai, paaiškinant, kad vaistą reiks vartoti ilgai ir nuosekliai. Dažniausiai paskiriama vidutinė vaisto dozė. Trankviliantai skiriami nerimui ir nemigai koreguoti, dažniausiai turi būti vartojami neilgai, kad neišsivystytų pripratimas.

SVD Profilaktika

Jei paskirtas antidepresantas, jį reikia vartoti nuosekliai, ilgai, keletą mėnesių, netgi metų. Vartojant raminamuosius griežtai laikytis gydytojo nurodymų, nes kitaip gali atsirasti priklausomybė. Labai svarbu laiku paskirtas psichiatrinis gydymas, kuo anksčiau jis paskiriamas, tuo geresni rezultatai.

Kada reiktų kreiptis į gydytoją:

Taip pat skaitykite: Poveikis skrandžiui sergant bulimija

• Jei ligos simptomai trukdo kasdienei veiklai, įprastam gyvenimo ritmui.
• Jei jaučiama nuolatinė vidinė įtampa dėl dažnai pasireiškiančių nemalonių simptomų.
• Jei sutrikimas tiek pablogėja, kad pasireiškia ūminiai nerimo priepuoliai.
• Jei ligos simptomai vis sunkėja, dažnėja, prisideda naujų.

Pagalba pirminėje grandyje:

• Glaudus paciento ir šeimos gydytojo ryšys gali žymiai palengvinti ilgai trunkantį gydymą.
• Švietimas gali padėti suprasti, jog somatiniai simptomai sustiprėja nuo nerimo ar kitų emocijų.
• Gydytojas turėtų paaiškinti pacientui, kad somatiniai simptomai nesusiję su grėsmingomis gyvybei būklėmis ir turėtų nustatyti reguliarių vizitų planą.
• Pacientą taip pat reikėtų informuoti apie savaiminio pasveikimo galimybę, nes tokie atvejai gana dažni esant šioms ligoms.
• Reguliarūs neinvaziniai būklės vertinimai mažina nerimą bei gydymo siekiantį elgesį.
• Skatinti pacientą gyventi aktyvų gyvenimą.

Gyvensenos Pokyčiai ir Papildomi Gydymo Būdai

Laiku įgyvendinti gyvensenos pokyčiai ir aktyvios prevencijos priemonės gali atlikti lemiamą vaidmenį užkertant kelią neuralgijai arba mažinant jos sunkumo laipsnį. Mitybos ir fizinio krūvio poveikis neuralgijos valdymui yra svarbus viso gydymo strategijų aspektas. Fizinis aktyvumas, ypač kineziterapijos pratimai, yra ypač svarbūs neuralgijos valdymui. Tinkamai parinkti pratimai gali padėti stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir sumažinti nervų įtampą. Kineziterapijos specialistų atliekamas individualus vertinimas ir asmeninių pratimų planų sudarymas yra būtinas norint užtikrinti, kad paciento poreikiai būtų tinkamai adresuoti.

Mitybos Įtaka

Mitybos pokyčiai gali padėti sumažinti virškinimo trakto problemas, kurias sukelia stresas. Svarbu:

• Rytą pradėti ne nuo kavos ant tuščio skrandžio, o vandens stiklinės.
• Nepersivalgyti prieš miegą.
• Valgyti reguliariai, nedidelėmis porcijomis.
• Vengti sunkiai virškinamo maisto, alkoholio ir gazuotų gėrimų.
• Rinktis lengvai virškinamą maistą, pavyzdžiui, ryžių košę ar obuolius.

Papildomi Gydymo Būdai

Be medicininio gydymo, skrandžio neurozei gydyti gali būti naudojami ir kiti metodai:

• Masažas: Masažas gali būti naudingas neuralgijos gydymo būdas, padedantis sumažinti skausmą, raumenų įtampą ir pagerinti bendrą savijautą.
• Joga, sportas: Šios priemonės pagerina ne tik emocinę, bet ir virškinamojo trakto būklę.
• Kvėpavimo pratimai: Sąmoningas kvėpavimas gali padėti pagerinti savijautą ir sumažinti stresą.
• Akupunktūra: Akupunktūra gali būti veiksminga įvairiomis sąlygomis, ji gali būti naudojama kaip pagrindinė arba papildoma gydymo priemonė.

Psichosomatika ir Skrandžio Neurozė

Psichosomatika - tai sritis, kuri atskleidžia mūsų psichikos ir kūno ryšius. Kartu psichiką galime įsivaizduoti kaip didžiulę erdvę, apimančią viską, apie ką galvojame ar ką išgyvename, mūsų patirtį. Visa tai mumyse saugoma, net jei apie tai negalvojame ar net neprisimename. Be to, jei tokie išgyvenimai kelia grėsmę (jie gali sukelti didžiulį stresą mūsų kūnui), mūsų noras išlaikyti harmoniją gali slopinti šiuos išgyvenimus. Tuo metu kūnas suaktyvėja ir reaguoja tuo stipriau, kuo labiau mes priešinamės jo natūraliam polinkiui.

Dažniausios Psichosomatinės Ligos

Kiekvienos ligos kilmė, vystymasis ir eiga skirtingu mastu susijusi su mūsų psichika. Kartu kiekviena liga daro grįžtamąjį poveikį mūsų gyvenimui visais jo lygmenimis (fiziniu, psichiniu, socialiniu ir dvasiniu). Pavyzdžiui, dažnai pasitaiko įvairių kūno dalių skausmas (migrena, galūnių, sąnarių, sąnarių skausmas, skausmingi judesiai, dantų skausmas ir t. t.). Prie lėtinių psichosomatinių ligų priskiriama astma, reumatoidinis artritas, atopinė egzema, alergija ar Krono liga. Taip pat pažeidžiamos atskiros organų sistemos (širdies ligos, virškinamojo trakto ligos arba psichosomatinės seksualinės problemos).

Psichosomatiniai Virškinimo Sutrikimai

Psichosomatinės virškinimo problemos gali būti šios:

• Rėmuo
• Vidurių pūtimas
• Vidurių užkietėjimas arba viduriavimas
• Skrandžio neurozė
• Skrandžio ar tulžies pūslės skausmas
• Krono liga

Kaip Psichoterapija Gali Padėti?

Psichoterapija padeda susieti kliento gyvenimo istoriją su jo fizine būtybe. Kitos psichoterapijos priemonės apima į kūną orientuotas technikas, tokias kaip autogeninis mokymas, kūno suvokimo terapija ar fokusavimas. Internetinė psichoterapija suteikia panašias galimybes dirbti su psichosomatinėmis ligomis.

Ką Daryti, Jei Kankina Neuralginiai Krūtinės Skausmai?

Jei jus vargina neuralginiai krūtinės skausmai, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli skausmo priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Šonkaulių skausmas gali kilti dėl įvairių priežasčių - nuo traumų ir lūžių iki širdies ligų ar nervų uždegimo.

Trukmė

Neuralgijos trukmė gali labai skirtis priklausomai nuo jos tipo, priežasties ir paciento būklės. Ūminė neuralgija paprastai trunka iki kelių savaičių ir yra susijusi su konkrečiu pažeidimu, pvz., nugaros nervų suspaudimu. Diabetinės neuropatijos sukeltas skausmas paprastai tampa nuolatinis, jei negydomas. Nervų skausmo trukmė priklauso ir nuo gydymo sekmės. Tinkamai parinkus vaistus, kineziterapijos procedūras ar chirurginį gydymą, galima ženkliai sumažinti skausmą. Visgi kai kurioms neuralgijos formoms būdingas atkrytis net ir gydant.

Poveikis Sportui ir Fizinei Veiklai

Neuralgija gali smarkiai paveikti asmens gebėjimą sportuoti ir užsiimti fizine veikla. Priklausomai nuo pažeistos kūno srities ir skausmo stiprumo, sportas gali būti labai stiprus ar net nepakeliamas.

tags: #skrandzio #neurozes #gydymas