Įvadas
Depresija yra rimta visuomenės sveikatos problema, kuri apriboja asmens veiksnumą labiau nei tokios ligos kaip astma ar diabetas. Rūtos Meilutytės ašaros dokumentiniame filme atskleidė, kokia drąsa reikalinga pripažįstant šią ligą. Nepaisant to, kad efektyvūs gydymo būdai egzistuoja, daugelis žmonių nesikreipia pagalbos arba negauna tinkamo gydymo. Šiame straipsnyje aptariami slaugos poreikiai sergant depresija, ypatingą dėmesį skiriant paciento dalyvumui, individualizuotai pagalbai ir naujovėms, tokioms kaip pagalbos koordinavimas ir laikino atokvėpio paslaugos.
Depresijos Paplitimas ir Gydymo Būdai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, depresija gali paveikti kas penktą žmogų. Tai liga, kuri trumpina gyvenimą tiek pat, kiek rūkymas. Nepaisant to, politinės programos neskiria pakankamai dėmesio šiai problemai. Laimei, psichikos sveikatos sutrikimų nemedikamentinis gydymas per pastaruosius dešimtmečius labai pažengė į priekį. Kai kurios nemedikamentinio gydymo technikos depresijai yra tiek pat arba labiau efektyvios nei antidepresantai. Psichologinės paslaugos gali padėti net 75% asmenų, tuo tarpu be gydymo natūraliai pagyja tik apie 20%.
Lietuvoje, nors medikamentinis gydymas yra plačiai prieinamas ir kompensuojamas, nemedikamentinis gydymas vis dar nėra pakankamai prieinamas. Siekiant pagerinti situaciją, kuriamas algoritmas, kuris gerins psichologinių paslaugų prieinamumą asmenims, sergantiems depresija. Šio projekto vadovės išanalizuos šiuo metu teikiamas psichologines paslaugas Lietuvoje ir sudarys jų sisteminį žemėlapį, taip pat aptars su pacientais jų lūkesčius ir poreikius depresijos gydymui.
Ergoterapijos Svarba Depresijos Gydyme
LSMU Psichiatrijos klinikoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 71 asmuo (83,1% moterų ir 16,9% vyrų) sergantis depresija, parodė ergoterapijos poreikį. Amžiaus vidurkis buvo 51,88±1,56 metų. Tyrimas atskleidė, kad tiriamieji labiausiai savarankiški buvo šiose veiklose: asmens higiena (92%), pagalbos ieškojimas (88%), rūpinimasis savo sveikta (88%), finansų tvarkymas (82%), valgymo įgūdžiai (81%), savęs priežiūra (80%) ir naudojimasis transportu (80%).
Savarankiškumo trūkumas dažniausiai pasireiškia laisvalaikio srityje. Net 36% pacientų laisvalaikio metu yra nesavarankiški, o 11% pacientų reikia pagalbos arba didelių pastangų laisvalaikio ar poilsio metu. Vis dėlto, nustatyta, kad depresija sergančių pacientų atliekamos veiklos pakankamai subalansuotos į darbinę, kasdienę veiklą, poilsį ir laisvalaikį.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos sutrikimai ir slauga
Lyginant depresija sergančių pacientų valią ir motyvaciją prieš ir po ergoterapijos, ir kontrolinei grupei, kuriai gydymo metu nebuvo taikyta ergoterapija, nustatyta, kad depresija sergančių pacientų grupei, kuriai buvo taikyta ergoterapija, valia ir motyvacija pagerėjo statistiškai reikšmingai. Tai rodo, kad ergoterapija gali būti veiksminga priemonė gerinant pacientų dalyvumą ir motyvaciją.
Dalyvumo Lygio Nustatymas ir Individuali Pagalba
Dalyvumo vertinimas yra procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią nustatomas dalyvumo lygis. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTA) nustato dalyvumo lygį, kuris gali būti nuo 0 iki 100%.
Kaip nustatomas dalyvumo lygis?
- Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia gauti gydytojo siuntimą į ANTA.
- Dokumentų pateikimas: Agentūrai reikia pateikti prašymą nustatyti dalyvumo lygį, gydytojo siuntimą (jei jis ne elektroninis) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu, per kurjerį arba atvykus į ANTA teritorinį skyrių.
- Negalios vertinimas: ANTA specialistai kartu su asmeniu užpildo klausimyną, išsiaiškina individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlo sudaryti pagalbos planą ir įvertina gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiamasi, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriama.
- Sprendimo priėmimas: ANTA priima sprendimą dėl dalyvumo lygio nustatymo.
- Kreipimasis dėl išmokų ir kompensacijų: Nustačius dalinį dalyvumą, reikia kreiptis į SODRĄ dėl negalios pensijos.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones.
Pagalbos Koordinavimas ir Laikinas Atokvėpis
Siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą asmenims, sergantiems depresija, svarbu ne tik nustatyti dalyvumo lygį, bet ir koordinuoti pagalbą bei suteikti galimybę artimiesiems pailsėti.
Pagalbos koordinavimas - tai procesas, kurio metu identifikuojami individualūs asmens poreikiai ir sudaromas pagalbos planas. Šis planas perduodamas atsakingoms institucijoms (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita), kurios organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis (pvz., pavėžėjimas, būsto pritaikymas, pagalbininkas).
Taip pat skaitykite: Slaugos planas psichiatrijoje
Laikinas atokvėpis - tai paslauga, skirta asmenims (šeimai), prižiūrintiems žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti. Už šią paslaugą mokama iki 40 procentų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ar iki 60 proc. priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos. Laikino atokvėpio paslauga galės pasinaudoti tie asmenys, kurie prižiūri žmones, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiai.
Senatvės Pensijos Amžiaus Asmenų Dalyvumo Nustatymas
Nuo 2024 metų sausio mėn. žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, taip pat gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia.
Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekamas dviem būdais:
- Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukęs asmuo neturėjo nustatytos negalios. Būtinas gydytojo siuntimas.
- Negalios nustatymas senatvės pensijos amžiaus asmenims atliekant prilyginimą - taikoma, jei senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam asmeniui buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus ir/arba nustatytas specialiųjų poreikių lygis. Gydytojo siuntimas nereikalingas.
Ką Daryti, Jei Nesutinkama Su Sprendimu?
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Išmokos ir Kompensacijos
Nustačius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.
Taip pat skaitykite: Slaugos poreikiai sergant šizofrenija