Psichologija, nagrinėjanti psichikos reiškinius, tokius kaip pažinimas, emocijos ir elgesys, suteikia mums įrankius suprasti sudėtingą žmogaus vidinį pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime sapnus, emocijas ir sąmonę.
Sapnai psichologijos perspektyvoje
Jau senovėje žmonės laikė sapnus paslaptinga sritimi, jungiančia žmones su dievais. Aristotelis tikėjo, kad sapnai gali pranešti apie kūno negalavimus. Šiandien psichologija sapnus suvokia kaip sudėtingus psichinius reiškinius, galinčius atskleisti pasąmonės turinį, padėti suprasti emocijas ir netgi spręsti problemas.
Sapno apibrėžimas
Psichologijoje sapnas apibrėžiamas kaip vaizdinių, minčių, emocijų ir pojūčių darinys, kuris susidaro miego metu. Sapnai gali būti realistiški arba fantastiniai, nuoseklūs arba fragmentiški, malonūs arba nemalonūs.
Pagrindinės sapnų teorijos
Egzistuoja įvairių teorijų, aiškinančių sapnų kilmę ir reikšmę:
- Psichoanalitinė teorija: Sigmundas Freudas teigė, kad sapnai yra "karališkasis kelias į pasąmonę". Jis tikėjo, kad sapnai atspindi pasąmonės troškimus, baimes ir konfliktus, kurie yra užmaskuoti simboliais.
- Aktyvacijos-sintezės teorija: Ši teorija teigia, kad sapnai yra smegenų veiklos rezultatas miego metu. Smegenų kamienas siunčia atsitiktinius elektrinius signalus į smegenų žievę, kuri bando suteikti šiems signalams prasmę, sukurdama sapno siužetą.
- Informacijos apdorojimo teorija: Ši teorija teigia, kad sapnai padeda apdoroti ir įsiminti informaciją, gautą dienos metu. Sapnuojant smegenys peržiūri ir organizuoja prisiminimus, stiprina svarbius ryšius ir pašalina nereikalingą informaciją.
- Kognityvinė teorija: Ši teorija teigia, kad sapnai atspindi mūsų mintis, rūpesčius ir lūkesčius. Sapnai yra tarsi mąstymo procesas, vykstantis miego metu, kuris padeda mums suprasti save ir savo aplinką.
- Jungo teorija: Jungo teorijoje sapnai palaiko psichikos pusiausvyrą. To, ko neleidžiame sau išgyventi sąmoningai, darome sapne. Sapnai taip pat yra archetipų pasireiškimo tiesioginė forma.
Sapnų reikšmė
Nepriklausomai nuo pasirinktos teorijos, sapnai atlieka svarbų vaidmenį mūsų psichikoje:
Taip pat skaitykite: Smegenų auglio sukeltos haliucinacijos
- Pasąmonės turinio atskleidimas: Sapnai gali atskleisti pasąmonės mintis, jausmus ir troškimus, kurių mes nesuvokiame būdami sąmoningi.
- Emocijų reguliavimas: Sapnai gali padėti apdoroti ir reguliuoti emocijas, ypač stresą ir nerimą.
- Problemų sprendimas: Sapnai gali padėti rasti kūrybiškus sprendimus problemoms, su kuriomis susiduriame realiame gyvenime.
- Savęs pažinimas: Sapnai gali padėti geriau suprasti save, savo vertybes ir tikslus.
- Kūrybiškumo skatinimas: Sapnai gali įkvėpti naujas idėjas ir kūrybinius projektus.
Sapnai psichoterapijoje
Sapnų analizė yra populiarus psichoterapijos metodas, ypač psichoanalizėje ir Jungo terapijoje. Terapeutas padeda klientui išanalizuoti savo sapnus, suprasti jų simbolinę reikšmę ir atskleisti pasąmonės konfliktus.
Naujausi neuromokslo atradimai
Šiuolaikiniai atradimai leidžia ne tik praplėsti, bet ir patvirtinti analitinės psichologijos teiginius. Funkciniai neurovaizdavimo tyrimai parodė psichoterapijos poveikį keičiant prieškaktinės skilties smegenų žievę.
Psichoanalitinį požiūrį pakeitęs neurobiologinis požiūris, leido detaliau apžvelgti sapnavimo mechanizmus. Sapno kūrimui svarbūs tokie dariniai: smegenų kamienas, gumburas, pamatinė kaktos skiltis ir migdolas, o vykdomosios funkcijos sutrikimai sapnavimo metu siejami su prieškaktinės srities deaktyvacija.
Emocinis intelektas ir tolerancija
Žmogui bendravimas su kitais yra labai svarbus. Ilgiau pabendravę, susipažinę su kitu žmogumi, mes pradedame jaustis reikalingi, užmezgame ryšį. Tolerancija mūsų kasdienybėje yra labai svarbi. Norint tapti sėkmingu lyderiu, vien aštraus proto ir žinių nepakanka. Kaip ir IQ, taip ir emocinis intelektas skiriasi, tai sąlygoja įgimtos asmenybės savybės. EQ- tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti.
Naujosios kartos vaikai turi ypač stiprų empatijos lygį, norą padėti kitam. Nemokėdami įvardinti savo ir kito asmens būsenų, galime paskęsti emocijų sukūryje. Taigi - emocinio intelekto lavinimas yra kritiškai svarbus. Filosofai teigia, kad mažyliai į šį pasaulį atkeliauja turėdami stiprų teisingumo jausmą, grožio poreikį, t.y. turi instinktą gyventi teisingai. Daugelis mokslininkų mano, kad žmogiškosios emocijos atsirado tam, kad formuotųsi išlikimo instinktas.
Taip pat skaitykite: Atsistatymas po insulto
Galvos smegenų žievė, laikoma mąstančiąja smegenų dalimi, ji svarbi siekiant suprasti emocinį intelektą. Limbinė sistema laikoma emocine smegenų dalimi, ir jai priklauso gumburas, siunčiantis žinias žievei. Serotoninas - viena iš cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, kuriuos sukelia organizme emocines reakcijas, nukreipdamos emocines žinias iš smegenų į įvairias kūno dalis. O serotonino gamybai gali pakakti šypsenos.
Terminą „Emocinis intelektas“ 1990 m. pirmą kartą paminėjo Peter Salovey iš Harvardo universiteto ir Johnas Mayeris iš Niuhemšyro universiteto. Emocinio intelekto sudėtinės dalys skirstomos į 6 sritis: įgūdžiai, susiję su moraliniu elgesiu, mąstymu, problemų sprendimu, visuomenine sąveika, akademine bei darbo sėkme ir emocijomis.
Psichologai dažnai pataria skatinti vaikus pasipasakoti savo jausmus, nes tai padeda suprasti kitų žmonių išgyvenimus. Vaikų mokymas suprasti laikysenos, veido išraiškos, balso tono ir kitos kūno kalbos prasmę daug veiksmingiau padės jiems suvokti savo ir kito emocijas. Stresas buvo traktuojamas kaip vaikystės priešas. Tačiau vaikų saugojimas nuo streso yra pats blogiausias dalykas, kuriuos galima padaryti. Labai svarbu emocinę vaikų raidą ugdyti iki 7 metų, kai vaikai dar neskiria pastangų nuo gebėjimų. Suvokimas, kad pastangos gali kompensuoti gebėjimų stoką, tampa lemtingas nuo 8 iki 12 metų vaikams, ir gali tapti vienu pagrindinių veiksnių auginant nepasiduodančius sunkumams vaikus.
Su vaikais reikia žaisti, bendrauti ir net bendradarbiauti. Vaikas nuo pat gimimo nori mokytis, pažinti ir netrukdykime jam šio noro tenkinti. Leiskite vaikui išmokti laisvai žaisti. Mažo vaiko žaidimo taisyklė - mokyti ir duoti reikia tiek, kiek vaikui teikia džiaugsmą, tiek, kiek jis domisi.
Pasakų, istorijų skaitymas ir pasakojimas turi didžiulę įtaką mūsų elgesiui ir net kultūros formavimui. Teigiamų pavyzdžių istorijų kūrimas ar skaitymas vaikams - vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų juos išmokyti tikroviško mąstymo svarbos.
Taip pat skaitykite: Tyrimai ir įžvalgos apie smegenis
Pozityvi emocinė aplinka atveria vartus mokytis, o stresas, vaiko atstumimas, ignoravimas arba nedalyvavimas jo interakcijose mokymąsi stabdo ir atima iš jo visas ateities galimybes.
Dvi pagrindinės teigiamos emocijos, formuojančios vaiko moralę, yra empatija ir vadinamasis globos instinktas, kuris apima ir gebėjimą mylėti. Gerumas bei rūpestingumas yra vaiko genetinio kodo dalis, bet jei šie bruožai nėra ugdomi, jie išnyksta.
Paverskite sąžiningumo svarbą nuolatine pokalbio namuose tema. Nora vaiko pasitikėjimas paprastai tampa aktualus paauglystėje, niekada ne per anksti apie tai kalbėti. Gėdinti vaiką dėl jo antisocialaus elgesio yra teisingas būdas siekiant keisti jo elgesį. Vaiką suprasti gėdos jausmą būtina. Pagrindinė vaikų auginimo taisyklė būtų visuomet pasverti, kas jiems geriausia ir ką galima padaryti, kad jie tikrai užaugtų laimingais, sėkmingai veikiančiais ir atsakingais žmonėmis. Esame žmonės, todėl visi linkę atmesti tikrovę bei racionalizuoti.
Kaip valdyti pyktį?
Pyktis yra natūrali emocija, tiesiogiai susijusi su išlikimo instinktu bei streso reakcija. Vaikai negimsta turėdami pykčio reguliavimo mechanizmus, jie to mokosi nuo gimimo.
Žmonių smegenys pritaikę tokiu būdu, kad pykčio ar didelės baimės metu organizmas pereina į išgyvenimo būseną, kai yra išjungiamos aukštesniosios smegenų funkcijos, kurios atsakingos už racionalių sprendimų priėmimą, elgesio ir emocijų kontrolę. Todėl, kai jis veikia, vaikai visiškai nesugeba atsiminti ką yra pažadėję, o tuo labiau sukontroliuoti savo elgesio.
Kad būtų aiškiau naudosiu dr. Danielo Siegelo smegenų modelį. Šis garsus vaikų ir suaugusiųjų psichiatras išrado nuostabų būdą kaip paprastai paaiškinti galvos smegenų veikimą vaikams ir tėveliams - naudojantis smegenų modeliu savo rankoje. D. Pabandykite sukurti mažą smegenų modelį su savo ranka: nykštį sulenkite ir prispauskite prie delno vidurio, tada surieskite likusius pirštus virš nykščio beveik jį paslėpdami. Įsivaizduokite, kad žmogaus veidas yra ties jūsų vidurinių pirštų krumpliais. Taigi plaštakos viršus vaizduoja smegenų žievę, o paslėptas nykštys ir delnas - limbinę sistemą, kuri yra giliai galvos smegenų viduje. Smegenų kamienas yra pati seniausia ir žemiausia smegenų dalis, kuri dar kartais vadinama roplių smegenimis. Limbinė sistema kartu su smegenų kamienu yra atsakingos už streso reakciją, kai organizmas patiria grėsmės jausmą.
Intensyvaus streso metu ryšys tarp aukštesniųjų smegenų žievėje esančių funkcijų ir reaktyvių žemesniųjų smegenų dalių kamieno ir limbinės sistemos yra labai silpnas.
PASIRŪPINKITE SAVO RAMYBE. Stenkitės išlikti ramūs patys, nes jūsų vaikui reikalinga jūsų pagalba ir pavyzdys mokantis reguliuoti emocijas. PARODYKITE SUPRATIMĄ, KAIP VAIKAS JAUČIASI.
Kai vaikas netinkamai elgiasi, jam labai svarbu, kad tėveliai nubrėžtų ribas. Ribos tai tarsi apsauginė tvora, kuri padeda ir moko vaiką atsispirti emocijų impulsyvumui ir pasijusti saugiam. Vienas iš garsiausių žaidimų terapeutų Garry Landrethas pasiūlė labai paprastą ir efektyvų ribų nustatymo būdą (PIN).
MOKYKITE VAIKĄ ATSIPALAIDUOTI. Mokyti vaiką atsipalaidavimo pratimų yra naudinga prieš jam ar jai patenkant į audringų emocijų sukūrį, kad susiformuotų įgūdžiai ir vaikas galėtų pasinaudoti jais prireikus. Streso metu žmogaus organizme pasigamina labai daug streso hormonų: adrenalino, norepinefrino, kortizolio ir kt. Šie hormonai yra reikalingi, bet dėl dažnai jaučiamo streso organizmas tarsi apsinuodija jais, ilgainiui gali net susirgti. Geriausias priešnuodis streso hormonams yra juoko ir laimės hormonai okcitocinas ir opioidai.
Tėveliai, galintys skirti vaikui specialaus žaidimo kartu laiko kartą į savaitę bent po 0,5 valandos tikrai pastebės teigiamus pokyčius vaiko elgesyje. Leiskite vaikams vadovauti žaidimui, o jūs tik prisiderinkite ir … mėgaukitės.
Sąmonė: tarp budrumo ir mąstymo
Sąmonė - tai smegenų pusrutulių nervinio aktyvumo būklė, leidžianti suvokti save ir aplinką. Sąmonės pasireiškimo laipsnis gali kisti plačiose ribose. Iš jų mums svarbiausi yra būdravimas, sugebėjimas mokytis ir atmintis. Mintyse, svajonėse ar fantazijose žmogus gali įveikti bet kokias laiko ir erdvės ribas, laisvai rekonstruoti aplinkinį pasaulį ir žmonių santykius.
Žiūrint iš mediko pozicijų, sąmoningumas gali būti padalintas į dvi dalis: 1) būdravimo būklė - t.y., sugebėjimas kontaktuoti su aplinka ir 2) psichologiškai nustatomas aktyvus mąstymas. Sąmoningumo priešingybė yra koma - t.y., būklė, kurios metu į stimuliavimą nereaguojama nei elgesiu, nei elektrofiziologinių rodiklių pokyčiais.
Tarp šių kraštutinumų - pilno sąmoningumo ir komos - yra įvairūs būdravimo ar mąstymo turinio sutrikimai, kurie priklauso nuo smegenų sužalojimo ar disfunkcijos laipsnio, vietos bei proceso ūmumo. Pagal sąmoningumo praradimo laipsnį galima išskirti dalinį ir pilną sąmonės praradimą.
Ligoninių priėmimo skyriuose praktiniam darbui paprastai naudojama Glasgow sąmoningumo vertinimo balais sistema.
Vertinant ligonio mąstymo sutrikimų laipsnį, paprastai kreipiamas dėmesys į jo nutolimą nuo aplinkos - pvz., išorinis pasaulis, įvykiai jo nedomina, net jei ir nepasireiškia produkcinė psichopatologija (pvz., kliedesiai). Gali pasireikšti ligonio dezorientacija laike, vietoje, sunkesniais atvejais - ir pačiam savyje, pasireikšti mąstymo nerišlumas, nesugebėjimas galvoti ir padaryti išvadų, netgi visiška ar dalinė pritemusio periodo amnezija ( užmiršimas).
Amnezija (atminties netekimas), afazija (kalbos praradimas) ar demencija (silpnaprotybė) yra būklės, kurių metu netenkama kai kurių sąmoningumo komponentų, bet išlieka normalūs ar mažai pažeisti budėjimo ir miego ciklai.
Normalus sąmoningumas priklauso nuo glaudaus ryšio tarp smegenų žievės ir specifinių bei nespecifinių aferentinių (kylančiųjų) sistemų, pasiekiančių žievę per tarpinių smegenų ir smegenų kamieno takus.
Smegenų žievės veiklos sutrikimai gali būti įgimti (oligofrenija, kai kurios psichinės ligos) ir įgyti (demencija, psichinės ligos ). Mąstymo sutrikimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių, tačiau visoms silpnaprotybėms būdingas antegradinės (dabartinės) atminties sutrikimas, dėl ko nesugebama mokytis (kaupti patyrimą). Taip pat silpnaprotybei būdingi sumažėjęs dėmesingumas, sugebėjimo abstrakčiai mąstyti praradimas, intelekto lygio sumažėjimas bei sunkumai planuojant savo gyvenimą ir šiuos planus vykdant. Visoms silpnaprotybėms yra būdingas difuzinis (arba daugiažidininis) mąstymo sutrikimų pobūdis, kuo jos skiriasi nuo židininių kai kurių funkcijų pažeidimų, kaip, pvz., izoliuota amnezija (atminties praradimas) ar afazija (nesugebėjimas kalbėti).
Įgyta silpnaprotybė (demencija) paprastai atsiranda progresuojant kitoms ligoms. Pagal eigą demencijos būna stabilios ir progresuojančios. Demencijos gali būti totalinės ir parcialinės.
Kaip veikia mūsų smegenys?
Jei esame pernelyg susijaudinę, įsijungia vadinamosios driežo smegenys ir išmokti vėlgi nieko negalime. Taigi, tolerancijos langas arba bet kokie išmokimai, galimybė tobulėti, gali atsirasti tik tuomet, kai esame pakankamai susijaudinę. Dalykas, kurį mes mokomės, emociškai mums turi būti reikšmingas. Tačiau, kita vertus, turime būti ne per daug susijaudinę - nesame ginčo įkarštyje, neatrodo, kad jau pasaulio galas, kai jau esame šiek tiek nuo to atsisieję, panaudoję smegenų žievę žiūrėti į emocines smegenis iš šalies.
Ilgalaikės atminties formavimas
Ilgalaikei atminčiai formuotis svarbi struktūra - hipokampas. Atsiminimai jame paskirstomi į atskiras kategorijas. Mūsų smegenys yra unikalios tuo, kad labai greitai sugeba išskaidytą į fragmentus prisiminimą vėl sujungti į visumą ir jį atkurti suformuodamos nuoseklią istoriją. Kalbant apie atmintį nereikėtų pamiršti ir dar vienos svarbios anatominės struktūros - neuroninių sinapsių. Tai yra neuronų susijungimo vietos.
Jeigu informacija reikšminga, o reikšminga smegenims yra tai, kas nuolat kartojama arba sukelia stiprias emocijas, tada ji perkeliama į ilgalaikę atmintį. Ilgalaikė atmintis - tai patirčių, išgyvenimų atmintis.
Smegenyse išlieka daugybė prisiminimų, net ir tokių, apie ką jau, atrodytų, seniai nebegalvojame, tarsi neprisimename ir manome, kad pamiršome. Ši smegenų savybė puikiai padeda reguliuoti informacijos srautus, išstumiant į „tolimesnes“ vietas šiuo metu neaktualią informaciją ir palikdama daugiau vietos tai, kuri yra naudinga dabar.
Neurologės teigimu, manoma, kad mes visi turime tiek regimąją, tiek girdimąją atmintį, tačiau viena iš jų yra dominuojanti. O kuri iš jų dominuos, nulemia keli veiksniai - tiek genetinis polinkis, tiek įgyta patirtis arba darbo pobūdis.
1-2 metų amžiaus vaiko hipokampas dar nebūna išsivystęs, spartus jo vystymasis tęsiasi iki 3-4 metų amžiaus. Todėl čia galioja tas pats principas - senesnius prisiminimus keičia naujesni.
Deja vu atsiranda, kai šiuo metu vykstantis įvykis ar tam tikros aplinkos detalės sutampa su kokiu nors, kad ir vieninteliu, jau įvykusio įvykio fragmentu, kuris išsaugotas mūsų ilgalaikėje atmintyje. Susipynę tie dabar ir tada fragmentai gali sukelti deja vu pojūtį.
Mūsų prisiminimai priklauso nuo dabartinių emocijų, įsitikinimų ir pažiūrų. Net ir kiti mums svarbūs žmonės gali keisti mūsų atsiminimus, papasakodami tą patį įvykį kiek kitaip, iš savo perspektyvos.
Kuriant ilgalaikius prisiminimus, itin svarbus adrenalina, jis lemia stiprinančių ryšių formavimąsi. Atmintis sujungia visus patyrimus, atsiminimų fragmentus į vieną bendrą mozaiką - tai vadinama asocijavimu.
#
tags: #smegenu #kamienas #yra #atsakingas #uz #didziausia