Somatiniai skausmai ir stresas: kaip emocijos veikia kūną

Žmogaus kūnas ir psichika yra glaudžiai susiję, o stresas ir emocijos gali turėti didelės įtakos fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime somatinius skausmus, jų ryšį su stresu, bei būdus, kaip sau padėti.

Kas yra psichosomatika?

Terminas „psichosomatika“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „psyche“ (siela) ir „somos“ (kūnas). Psichosomatiniai sutrikimai - tai funkciniai sutrikimai, kai žmogus jaučia simptomus, bet nėra somatinės ligos požymių. Jų atsiradimą dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai, o emocijos sukelia kūno ligas. Pasak psichiatrės Aušros Stankūnienės, „negebėjimas įsisąmoninti jausmų ir tų jausmų ryšio su atsirandančiais simptomais vadinama aleksitimija, ir tai yra nemaža problema dirbant su šiais pacientais.“

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogus yra daugialypė biologinė sistema, kuri normaliai funkcionuoja, kai išlaikoma organizmo vidinė pusiausvyra. Biocheminių ir fiziologinių procesų pastovumas užtikrina žmogaus kūno ir psichikos sveikatą. Tačiau, kai žmogus patiria daug neigiamų emocijų, vieniems išsivysto psichikos sutrikimai (nerimas, nuotaikos svyravimai), o kitiems - psichosomatinių sutrikimų.

Kaip atskirti fizinį skausmą nuo psichologinio?

Žmonės, pajutę tam tikrus kūno simptomus, dažnai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus ar gydytojus specialistus, jiems atliekama daug tyrimų, tačiau dažnai jokių sutrikimų nerandama. Kartais aptinkami pakitimai, kurie gali būti susiję su varginančiais simptomais, pradedamas gydymas, kuris ne visuomet būna sėkmingas.

Psichiatrė Aušra Stankūnienė teigia, kad tenka sutikti klientų, kurie nudžiunga, kai po daugelio tyrimų jiems patvirtinamas koks nors somatinis sutrikimas. Tai rodo, kad pacientas nepripažįsta, jog jo jaučiami kūno pojūčiai gali būti susiję su psichologinėmis problemomis, todėl įtampa didėja, o žmogus nenustoja ieškoti gydytojų, kurie rastų somatinę sutrikimų priežastį.

Taip pat skaitykite: Fiziniai Depresijos Požymiai

Psichiatrai ir psichoterapeutai rekomenduoja iš pradžių pasikonsultuoti su gydytojais specialistais ir atlikti reikalingus tyrimus, kad būtų atmestos galimos kūno ligos, ir tik tada, nepatvirtinus šių ligų, skiriamas psichikos sutrikimo gydymas.

Nustatyti, ar skausmas yra fizinis, ar psichologinis, nėra lengva. Žmonių nusiskundimai dažnai būna panašūs į somatines ligas. Dažniausiai pasitaiko širdies, kraujotakos, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligas imituojantys nusiskundimai: skausmas širdies plote, kraujo spaudimo kilimas, dusulys, silpnumas, skausmas skrandžio srityje, nevirškinimas, pykinimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Taip pat pasitaiko įvairių simptomų, kurių negalima priskirti jokiai somatinei ligai. Tik atlikus tyrimus ir patvirtinus, kad nėra kūno ligos, galvojama apie psichosomatinį sutrikimą.

Svarbu prisiminti, kad pacientams dažnai sunku suprasti, jog fizinį sutrikimą gali sąlygoti ne kūno liga, o pasąmonė, kurioje slypi sąmoningai nesuvokiami, užslopinti jausmai. Kai konsultavęs gydytojas pasako, kad jis sveikas ir jam reikėtų psichiatro ar psichoterapeuto konsultacijos, žmogus dažnai tai sutinka priešingai, eina konsultuotis pas kitą specialistą, nusivilia gydytojais ir medicina. Tokiu atveju simptomai neišnyksta, o neigiami jausmai dar labiau aštrėja.

Psichosomatinių sutrikimų priežastys ir simptomai

Manoma, kad net trečdalis į šeimos gydytojus besikreipiančių žmonių konsultuojasi ne dėl fizinio, bet dėl psichosomatinio sutrikimo. Trumpalaikius simptomus galime jausti kiekvienas. Pavyzdžiui, prieš egzaminą ar atsakingą pokalbį, atsidūrę stresinėje situacijoje, galime jausti nemalonų spaudimą širdies srityje, nenorą valgyti, skausmą skrandžio srityje, laisvesnius vidurius, galvos svaigimą, gniutulo jausmą gerklėje ir pan. Jei tai yra trumpalaikė reakcija, viskas gerai. Tačiau jei šie pojūčiai užsitęsia, kartojasi, formuojasi psichosomatiniai sutrikimai ar net psichosomatinės ligos, kurioms būdingi jau ne tik psichikos, bet ir fiziniai sutrikimai. Gydyti jas sunkiau, nes tenka gydyti ir kūną, ir sielą.

Daug plačiai paplitusių ligų gali būti mišrios: tiek somatinės, tiek psichosomatinės prigimties. Pavyzdžiui, nuolatinės įtampos sukeltas arterinio kraujospūdžio padidėjimas, lydimas kitų veiksnių, gali reikšmingai padėti vystantis širdies ir kraujagyslių ligoms, kurios galiausiai gali baigtis miokardo infarktu ar insultu. Taip pat dažnai tenka girdėti apie vaikystėje buvusius, o vėliau išaugtus astmos priepuolius arba astmos priepuolius, kurie pasireiškia žmogui asmeniškai reikšmingose stresinėse situacijose. Klientai dažnai pasakoja apie tik streso metu pasireiškiančias virškinamojo trakto ligas: gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, opinį kolitą. Nereti ir psichologinės šlapinimosi bei lytinės funkcijos sutrikimai, dermatologinės ligos, pavyzdžiui, psoriazė, neurodermitas.

Taip pat skaitykite: Somatizacijos įtaka

Psichosomatiniai simptomai dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie yra pervargę ir siekia sunkiai įgyvendinamų tikslų. Darbas po keliolika valandų per dieną, per trumpos atostogos, atgalinio ryšio iš viršininkų stoka, tikslas būti „geriausiam“ ar „padaryti idealiai“ gali sukelti nusivylimą. Kai kovoti su sau išsikeltais uždaviniais nebėra jėgų, atsiranda skausmas ar kiti simptomai, imituojantys kūno ligas. Kūnas mums simbolizuoja, kad priėjome ribą, kad turime sustoti ir kažką daryti kitaip.

Psichosomatinį skausmą ar kitus simptomus gali sukelti baimė, nerimas, liūdesys, bejėgiškumas, pyktis. Šie jausmai dažnai yra neįsisąmoninti, o juos jaučiantiems žmonėms būdingas negebėjimas suvokti ir suprasti savo jausmų.

Kaip sau padėti?

Padėti sau šiuo atveju nėra lengva. Dažnas ne tik nesupranta, bet net ir neįsileidžia minties, kad, pavyzdžiui, galvos svaigimas gali būti susijęs ne su kūno skausmu. Psichosomatinių sutrikimų vis daugėja, o nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šalia mūsų vykstantis karas nepagerina situacijos.

Nors psichosomatiniais sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių, jau suvokiama, kad kiekvienas turi pasirūpinti ne tik kūnu, bet ir siela. Todėl gydytojo rekomendacija pasikonsultuoti su psichiatru ar psichoterapeutu vis rečiau priimama kaip įžeidimas. Psichoterapijos lankymas ir savęs pažinimas tampa vis labiau įprasta veikla.

Štai keletas būdų, kaip sau padėti:

Taip pat skaitykite: Gydymo būdai nuo depresijos ir skausmo

• Sureguliuokite darbo ir poilsio režimą. Skirkite po 30 procentų laiko sau, darbui ir miegui.
• Fizinis krūvis, sveika mityba, meditacija, relaksacija, hobis - tai priemonės, kurios taip pat gali padėti ir būti labai reikšmingos.
• Įvertinkite santykius su artimaisiais, draugais, bendradarbiais. Ar tikrai toje gyvenimo srityje yra viskas gerai, o galbūt mes tik bandome save apgauti, racionalizuodami, kad „būna dar blogiau“?
• Skirkite sau pirmenybę. Negalėsite pasirūpinti kitais, jei tinkamai nesirūpinsite savimi ir nepaisysite savo poreikių.
• Raskite laiko pabūti su savimi ir savo jausmais.
• Kalbėkite su žmonėmis, o kartais - net ir su savimi. Išsakytos mintys ir jausmai sumažina įtampą, nerimą ir baimes.

Somatoforminiai sutrikimai

Pacientai, kuriems pasireiškia somatizacijos sutrikimas, dažnai neprisimena ankstesnių simptomų ir juos gali neigti (simptomų amnezija). Šiuos sutrikimus galima nustatyti įvertinus įrašus ligos istorijose. Kita problema nustatant diagnozę - duomenų trūkumas, nes šie pacientai linkę gydytis ir tirtis daugelyje ligoninių, pas įvairius gydytojus.

Somatizacijos sutrikimu sergantys pacientai pateikia daug somatinių negalavimų, o jų ligos istorija būna komplikuota. Dažniausi simptomai yra pykinimas ir vėmimas, pasunkėjęs rijimas, rankų ir kojų skausmas, dusulys, amnezija, nėštumo komplikacijos bei mėnesinių sutrikimai.

Somatizacijos sutrikimo diagnostiniai kriterijai:

• Keturi skausmo simptomai mažiausiai keturių kūno sričių.
• Du virškinamojo trakto sutrikimo simptomai, bet ne skausmas.
• Vienas seksualinės sferos simptomas, bet ne skausmas.

Šią klinikinę kategoriją reikia vartoti tada, kai somatiniai simptomai yra dauginiai, besikeičiantys ir trunka ilgai, tačiau neatitinka visiškos ir tipiškos somatizacinio sutrikimo klinikos.

Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas diagnozuojamas, kai vienas ar keli tyrimais nepaaiškinami somatiniai negalavimai trunka mažiausiai 6 mėnesius, negalima nustatyti kito somatoforminio sutrikimo ar somatinės ligos. Manoma, kad ankstyva šio sutrikimo diagnostika gali užkirsti kelią somatizaciniam sutrikimui. Šis sutrikimas labiausiai paplitęs iš visų somatoforminių sutrikimų ir jį diagnozuoti reikėtų dažniau vietoje somatoforminės autonominės (vegetacinės) disfunkcijos, kuri Lietuvoje diagnozuojama labai dažnai.

Konversinio sutrikimo koncepcija atėjo iš XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios neurologų Charcot, Breuer ir Freud darbų. Šis sutrikimas žinomas ir kitu pavadinimu - isterinė neurozė, kuris buvo labai dažnai vartojamas. Nuo 1994 m. šio sutrikimo apibrėžimas susiaurėjo ir aprėpė tik simptomus, susijusius su judesių ir jutimų sutrikimais. Terminas „konversija“ reiškia hipotetinį psichologinio konflikto pasikeitimą į somatinį simptomą, dažnai simboline prasme.

Hipochondrija yra nepagrįstas susirūpinimas savo sveikata ir nerealus įsitikinimas, kad somatiniai požymiai bei simptomai yra sunkios somatinės ligos priežastis. Šių įsitikinimų raminant nepavyksta pakeisti. Nuraminti gali reguliarūs somatinės būklės tyrimai, kiti neinvaziniai tyrimai.

Pacientas taip pateikia savo negalavimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinės ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ar kvėpavimo sistemos. Dažniausiai ir labiausiai būna susiję su širdies ir kraujagyslių sistema („širdies neuroze“), kvėpavimo organais (psichogeninė hiperventiliacija ir kosulys) ir virškinamuoju traktu („skrandžio neurozė“ ir „nervinis viduriavimas“). Simptomai dažniausiai būna dviejų tipų. Pirmasis - vegetacinės (autonominės) nervų sistemos sujaudinimas, tai pasireiškia širdies plakimu, prakaitavimu, paraudimu ir tremoru.

Gydymo būdai

Pageidautina, kad pacientą gydytų vienas gydytojas - paprastai pirminės sveikatos priežiūros gydytojas ar psichiatras. Pacientų būklė pagerėja ir gydymo išlaidų sumažėja naudojant gana paprastas priemones:

1. Paciento paprašoma reguliariai, kas 4-6 savaites, apsilankyti pas gydytoją, net kai jaučiasi gerai (nenurodyti „kreiptis prireikus“).
2. Kiekvieno vizito metu reikia atlikti trumpą somatinį tyrimą.
3. Pabrėžti, kad, sprendžiant apie somatinę ligą, somatinio tyrimo rezultatai svarbesni, palyginti su paciento skundais.
4. Tik esant pagrįstoms indikacijoms, atlikti procedūras ir gydyti stacionare.
5. Pacientui padėti suvokti, kad simptomai kyla pasąmonės lygiu.
6. Vengti pabrėžti pacientui, kad „dėl visko kalti nervai“.

Tikėtina, kad pacientas konsultuosis ir kitose gydymo įstaigose, jam bus skiriama vaistų, atliekami tyrimai. Somatoforminiai sutrikimai vaistais dažniausiai gydomi esant skausmo simptomui, virškinamojo trakto funkciniams sutrikimams. Benzodiazepinų rekomenduojama skirti trumpai, savaitę, dvi, esant nerimui. Taip pat veiksmingas gydymas antidepresantais.

Ankstyvieji išgyvenimai ir somatoforminiai sutrikimai

Pirmasis žmogaus pojūtis gyvenime yra kūno pojūtis. Per kūną įvyksta pirmasis sąlytis su išoriniu pasauliu. Pirmieji kūdikio pojūčiai ir poreikiai yra kūniški - pavalgyti, pamiegoti, sušilti, prisiglausti. Kūdikis saugančioje ir maitinančioje aplinkoje įgyja psichinius įrankius, kurių pagalba geba priimti ir tvarkytis su vis sudėtingesnėmis užduotimis.

Somatoforminiai sutrikimai yra patys ankstyviausi chronologinėje atsiradimų eilėje sutrikimai. Bet kokio streso metu organizmas stengiasi išlaikyti psichinę pusiausvyrą tais mechanizmais, kuriuos turi tuo vystymosi tarpsniu. Šiuo ankstyvuoju vystymosi tarpsniu, kai psichologinių resursų nėra jokių, pagelbsti kūnas. Iš smegenų siunčiami impulsai nėra apdorojami psichinėje erdvėje, tačiau reiškiasi per kūno pojūčius. Pats terminas „somatoforminis“ žymi psichikos ir kūno sąveiką.

Psichinis skausmas visada virsta kūno skausmu. Jei mechanizmas, kuris atsiranda labai anksti, įsigali, jis tampa vienu iš svarbiausių streso ir emocijų įveikos būdų ir reiškiasi nepriklausomai nuo amžiaus. Tai ir keturmečio vaiko pilvelio skaudėjimas, kai reikia eiti į darželį, arba suaugusio išgyvenami įvairiausi somatiniai simptomai, kuriems paaiškinti nėra akivaizdaus somatinio sutrikimo. Su specialisto pagalba pavyksta atrasti sąsają su stresine ar krizine gyvenimo situacija. Sunkesniu atveju pakanka menko kasdieninio streso, kad sveikata imtų „šlubuoti“. Ir tai nėra simuliacija, žmonės kenčia iš tikro. Atsiranda įsitikinimas apie tam tikrą sveikatos sutrikimą. Dažniausiai jie save laiko ypač sunkiais somatiniais ligoniais, kurių ligos gydytojai negali suprasti ir nustatyti.

Ūminės reakcijos į stresą ir adaptacijos sutrikimai

Po psichologinių traumų gali išsivystyti įvairių sutrikimų: adaptacijos sutrikimas, ūmi stresinė reakcija, kai kurie disociaciniai sutrikimai, kai kurie depresiniai sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas, ilgalaikiai asmenybės pakitimai po katastrofos išgyvenimo ir kt. Šių sutrikimų priežastimi laikomas patirtas stresas arba tiesioginė ilgalaikės traumos įtaka.

Psichologine trauma ar stresoriumi gali būti ypač stiprus išgyvenimas dėl pavojaus, kilusio paties individo arba jam artimo asmens gyvybei ar saugumui (pvz., gamtos katastrofa, avarija, mūšis, kriminalinis nusikaltimas), arba nepaprastai staigus ir pavojingas individo socialinės aplinkos ar ryšių pasikeitimas, pvz., kelių artimųjų mirtis ar gaisras. Šio sutrikimo rizika didėja, jeigu prisideda dar ir fizinis išsekimas ar organiniai veiksniai (pvz., senyvas amžius). Šio sutrikimo atsiradimas ir sunkumas priklauso nuo individualaus jautrumo ir adaptacinių mechanizmų pajėgumo.

Ūminės reakcijos simptomai būna įvairūs, tačiau tipiškais atvejais pradžioje būna apdujimo būsena (kai susiaurėja sąmonė ir dėmesys, dezorientacija). Po šios stadijos gali prasidėti užsisklendimas savyje (iki disociacinio stuporo) arba ažitacija ir hiperaktyvumas (pabėgimo reakcija ir fuga). Dažnai kartu pasireiškia ir vegetaciniai panikos požymiai. Simptomai paprastai prasideda praėjus kelioms minutėms po stresogeninio stimulo ar įvykio ir išnyksta greitai, praėjus kelioms valandoms ar dienoms. Vėliau galima dalinė ar visiška epizodo amnezija.

Pagrindiniai ūminio streso sutrikimo simptomai yra nerimo, disociaciniai ir kiti simptomai, atsirandantys per 1 mėnesį po išgyventos psichiką traumavusios situacijos. Jis trunka ~ 2 dienas, bet ne ilgiau nei 4 savaitės po trauminio įvykio. Jeigu simptomai trunka ilgiau, diagnozuojamas potrauminio streso sutrikimas.

Potrauminio streso sutrikimas susiformuoja tuo atveju, jei žmogus patiria įvykį, kuris yra už įprastinio patyrimo ribų ir kuris stipriai pažeistų beveik kiekvieną asmenį (t. y. po labai sunkių ar katastrofiškų traumų). Minėta patologija atsiranda po įvykio praėjus ne daugiau kaip 6 mėnesiams.

Adaptacijos sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai: depresiška nuotaika, nerimas, susirūpinimas, nesugebėjimas susitvarkyti, planuoti ateitį, toliau dirbti pradėtus ar atlikti kasdienius darbus. Elgesio sutrikimai gali būti greta, ypač paaugliams. Vaikų adaptacijos sutrikimo sudedamoji dalis neretai gali būti regresyvus elgesys, pvz., šlapinimasis į lovą.

Gydymas: psichoterapija ir medikamentinis gydymas (antidepresantai).

Disociaciniai sutrikimai

Ši diagnozių grupė apima didelį skaičių tokių sutrikimų, kurie anksčiau buvo aprašomi kaip isterija ar isterinė neurozė. Jie pasireiškia normalios praeities prisiminimų integracijos ar asmenybės tapatumo sutrikimu, kartais iš dalies ar visiškai prarandama judesių kontrolė, gali pakisti ir jutimai. Visi kiti nepažeisti pojūčiai ar judesiai paprastai lieka visiškai kontroliuojami ir įsisąmoninami.

Simptomai gali gana greitai (net per kelias valandas) pasikeisti, kartais priklausomai nuo to, su kuo bendrauja ligonis. Tokiais atvejais būna labai sunku įvertinti, kiek sąmoningai yra kontroliuojamos kai kurios iš sutrikusių funkcijų, t. y. kiek asmuo simuliuoja. Šie sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl psichogeninių priežasčių, pacientui susidūrus su jį žeidžiančiu įvykiu, neišsisprendžiama ar nepakeliama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Šiems sutrikimams aprašyti plačiai taikomas konversijos terminas, nes jiems būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsisprendžiamos problemos, kažkokiu būdu virsta simptomais.

Disociacinių būsenų pradžia ir pabaiga paprastai būna staigi, todėl ją retai pavyksta pamatyti, nebent taikant specialias technikas (hipnozę, reagavimo metodus). Didžioji dauguma disociacinių būsenų išnyksta per kelias savaites ar mėnesius, ypač jei jos prasideda dėl aiškiai atpažįstamo traumuojančio įvykio. Simptomai (ypač paralyžiai ir jautrumo išnykimas) gali ilgiau reikštis tuomet, jei jie atsirado palaipsniui, dėl ilgalaikių neišsisprendžiamų problemų ar tarpasmeninių santykių sutrikimų. Kuo ilgiau tęsiasi tokia būsena, tuo sunkiau ją gydyti. Be to, akivaizdžią kitiems sunkios gyvenimo situacijos ar įvykio įtaką sutrikimui pats pacientas yra linkęs kategoriškai neigti, o daugelį savo gyvenimo problemų aiškinti savo simptomais.

Disociaciniai sutrikimai:

• Disociacinė amnezija
• Disociacinė fuga
• Disociacinis stuporas
• Transas ir užvaldymo sutrikimas
• Disociaciniai judesių sutrikimai
• Disociaciniai traukuliai
• Disociacinė anestezija, arba judesių praradimas

Gydymas: psichoterapija.

Isterija ir konversinis fenomenas

Konversinis fenomenas - simbolinis fizinių simptomų ir distorsijų išsivystymas įtraukiant valingus raumenys ar specifinius jutimo organus. Simptomai nevalingi ir nepaaiškinami jokiu psichikos sutrikimu. Susidaro įspūdis, kad tai simuliantai, imituoja visas ligas, būdingas demonstratyvumas. Tai psichogeniniai sutrikimai, be organinio pagrindo, atspindi nemalonų afektą, kuris atsirado po konflikto. Sutrikimas gali įgauti chronišką eigą, jeigu situacija yra nepalanki. Isterija yra liga, o ne simuliacija. Atsirasti būtina stresogeninė situacija.

Dažnai ištinka jautrias asmenybes, taip pat sergančius organiniais CNS sutrikimais. Prieš jam atsirandant jaučia silpnumą, refleksai nesutrikę, raumenų tonusas normalus, atrofijų nėra (išskyrus daugiamečius paralyžius). Tikrinant pasyvius judesius gali būti normalus pasipriešinimas. Neatitinka anatominės ir fiziologinės lokalizacijos (pvz., plaštakos paralyžius, o peties judesiai yra). Miego metu paralyžiuotų galūnių judesiai normalūs.

Jutimų sutrikimai: tai gali būti skausmo, temperatūros jutimų sutrikimai, neatitinka inervacijos zonų.

Kalbos sutrikimas: afazija, afonija. Isterinis kurtumas dažniau išsivysto pavojingose situacijose.

Kiti sutrikimai

• Ganser’io sindromas: tai sunki psichozė su pakitusią sąmone. Sąmonės sutrikimo būsenoje atsako ne teisingai, bet pagal kontekstą (atsakymai pro šalį). Būna dalinė amnezija.
• Diupre sindromas: vaikiškas elgesys suaugusiems, kartu būna pseudodemencija.
• Miunchauzėno sindromas: operacijų siekimas, yra senestopatijos.
• Daugialypė asmenybė: kai pacientas gyvena daugelyje asmenybėse. Sukelia sunkios psichotraumuojančios situacijos. Prisistato kita pavarde, vardu, pasikeičia intonacija, kalba, raštas.

Somatizacijos sutrikimas

Svarbiausias požymis yra daugybiniai, vis sugrįžtantys ir dažnai besikeičiantys somatoforminiai simptomai, kurie trunka mažiausiai 2 metus. Gali būti bet kokios kūno dalies ar organų sistemos simptomų (somatinė patologija). Sutrikimo eiga lėtinė ir banguojanti (neįmanoma išgydyti, tik padėti), dažnai susijusi su socialinių ar tarpasmeninių ryšių nutrūkimu arba šeimos problemomis. Somatoforminių nusiskundimų anamnezė prasideda prieš 30 metų, jau trunka keletą metų, pakenkiamas darbinis, socialinis ir kitų sferų funkcionavimas. Sutrinka visa adaptacija. Tampa nuolatinis medikų klientas. Nuosekliai ištyrus dabartiniame medicinos lygyje paaiškinti neįmanoma. Somatizacijos sutrikimą galima diagnozuoti, jei jis trunka mažiausiai 0,5 metų ir turi įvairių simptomų.

Somatoforminė autonominė (vegetacinė) disfunkcija

Pacientas simptomus pateikia taip, lyg jie būtų atsiradę dėl somatinio organo ar organų sistemos, kurią labiausiai ar visiškai kontroliuoja ANS (pvz., CVS, virškinimo, kvėpavimo ar urogenitalinė sistema) sutrikimo. Simptomai dažniausiai esti 2 tipų, tačiau nei 1 iš jų nėra šio organo ar sistemos somatinio pažeidimo požymis. Pirmiausiai skundžiasi dėl objektyviai nustatomų ANS sužadinimo požymių: širdies plakimo, parkaitavimo, paraudimo, tremoro, baiminamasi, kad tai yra galimos somatinės ligos požymis. Greta - ryškus afektinis komponentas (išsigandę, baimingi, pamąstymai, kas nesiseka gydytojui rasti).

Gydymas: antidepresantai.

Psichosomatiniai sutrikimai ir aleksitimija

Asmenys, turintys psichosomatinių sutrikimų, dažnai pasižymi problema, vadinama aleksitimija, t. y. žmogus labai sunkiai arba visai negali įvardyti savo jausmų ir būsenų. Tai esminis žmogaus nesugebėjimas įsisąmoninti savo jausmus ir suvokti jų ryšį su liga. Tuomet jausmas neiškraunamas žodžiais ar fizine veikla ir permetamas į kūną, jo organus. Tokiu būdu psichika tarsi „kalba per kūną“ ir atsiranda psichosomatiniai sutrikimai bei ligos. Tokiais atvejais gerai padeda psichoterapija - tai būdas pažinti save ir savo jausmines būsenas bei jas išreikšti žodžiais ir po truputį keistis.

Rekomendacijos

Norint išvengti psichosomatinių sutrikimų, verta laikytis kelių taisyklių:

• Peržiūrėkite savo darbo ir poilsio režimą. Gal jūs pastaruoju metu per daug dirbate, per mažai ilsitės, nes laisvalaikiu dar rūpinatės kitais? Rekomenduojama laikytis taisyklės 3x8: 8 val. darbo, 8 val. miego ir 8 val. laisvalaikiui.
• Įrašykite save į svarbių sau asmenų sąrašą. Supraskite, jūs negalėsite pasirūpinti tinkamai nei kitais, nei darbu, jei pirmiausia nepasirūpinsite savimi, savo poreikiais ir nepastatysite jų į pirmą vietą.
• Gyvenimas susideda iš buvimo ir darymo. Suteikite sau galimybę pabūti su savimi ir savo jausmais. Pasivaikščiokite, pamedituokite, pasvajokite. Suplanuokite laiką taip, kad jame būtų vietos ir laiko jausmui ir išgyvenimui.
• Kalbėkitės. Jausmas, kuris išgyvenamas, turi būti sudėtas į žodžius, tuomet jis nebekels simptomų.

tags: #somatiniai #skausmai #stresas #klauskite #daktaro