Smulkus Bėrimas Ant Kojų Nuo Streso: Priežastys Ir Gydymas

Odos bėrimai ant kojų, ypač smulkūs, gali būti sukelti įvairių veiksnių, įskaitant stresą. Šiame straipsnyje aptarsime galimas tokio bėrimo priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones.

Įvadas

Odos bėrimai nėra tik vizualinė problema - tai gali būti svarbus ženklas, signalizuojantis apie organizme vykstančius tam tikrus procesus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Kojos, nors dažnai nepakankamai pastebimos, yra kūno dalis, kurioje neretai atsiranda bėrimų, susijusių tiek su išoriniais, tiek su vidiniais veiksniais.

Bėrimų Ant Kojų Priežastys

Bėrimų atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios. Aptarsime pagrindines priežastis, kurios gali sukelti smulkų bėrimą ant kojų.

Stresas

Psichologinė būklė taip pat daro įtaką odos sveikatai. Lėtinis stresas skatina kortizolio gamybą, kuris padidina riebalų išsiskyrimą ir uždegimus odoje. Stresas skatina hormonų kortizolio išsiskyrimą, kuris gali pabloginti odos būklę.

Alergijos

Alerginės reakcijos gali pasireikšti įvairiais bėrimais ant kojų.

Taip pat skaitykite: Asmenybės bruožų analizė

• Kontaktinis dermatitas: Šis odos sutrikimas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Tai viena dažniausių pilvo bėrimų priežasčių, atsirandančių dėl sąlyčio su alergiją sukeliančiais ar dirginančiais objektais. Alergija maistui, kosmetikai ar audiniams gali sukelti odos bėrimus. Skalbimo milteliai ir audinių minkštikliai - kai kurių sudėtyje esančios cheminės medžiagos gali dirginti jautrią odą.
• Alergija vabzdžių įkandimams: Kojų oda yra labai jautri vabzdžių įkandimams ar sąlyčiui su alergenais, ypač vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke.

Grybelinės Infekcijos

Kojų grybelis, dažnai vadinamas sportininko pėda, yra viena iš pagrindinių bėrimų priežasčių.

Venų Varikozė

Venų varikozė yra ne tik estetinis sutrikimas, bet ir rimta medicininė būklė, kuri dažnai sukelia odos bėrimus ir dėmes ant kojų, ypač aplink blauzdas.

Egzema

Tai lėtinė odos būklė, pasižyminti uždegimu, sausumu ir stipriu niežuliu.

Psoriazė

Autoimuninė liga, dėl kurios ant rankų gali atsirasti paraudusios, storos ir pleiskanojančios žymės.

Kitos Priežastys

• Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai sutrikimai. Hormonų disbalansas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nugaros srityje atsiranda spuogai ir kiti bėrimai.
• Vaistų reakcijos: Pilvo odos bėrimai gali būti susiję su vaistais, kurie kai kuriais atvejais sukelia alergines ar toksines reakcijas.
• Virusinės infekcijos: Pilvo srityje bėrimai gali būti susiję su virusinėmis infekcijomis, kurios dažnai pasireiškia skausmingais ir uždegiminiais odos pažeidimais.
• Prakaitas: Nugara yra viena iš labiausiai prakaituojančių kūno vietų, ypač sportuojant ar šiltuoju metų laiku.

Dermatitas

Vaistininkė įvardija, jog dermatitas yra bendrinė odos, kurioje vystosi uždegimas, būklė. Dermatito rūšių yra iš tiesų daugybė: atopinis dermatitas, geriau žinomas kaip egzema, kontaktinis dermatitas, dishidrozinis dermatitas, seborėjinis dermatitas ir daug kitų. Kiekvienas šio susirgimo tipas priklauso nuo skirtingų indikacijų.

Taip pat skaitykite: Neramių kojų sindromo priežastys

Dermatito Priežastys

„Dermatito atsiradimą gali lemti mūsų imuninė sistema, paveldimumas, aplinka, nuolatinis stresas, įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip tabako dūmai, didelis oro užterštumas, kai kurie kvepalai, taip pat kontaktas su tam tikrais chemikalais. Žvelgiant į šiuos aspektus, akivaizdu, kad dermatitu susirgti gali labai plataus amžiaus spektro žmonės - nuo kūdikių iki senjorų“, - sako vaistininkė. Ji priduria, jog atopiniu dermatitu dažniau serga moterys bei tie, kurių šeimos narys sirgo dermatitu, šienlige ar astma. Kontaktinis dermatitas dažniausiai pasireiškia fabrikų, restoranų darbuotojams bei sodininkams, mat jie dirba su gausybe įvairių medžiagų, chemikalų, produktų ar augalų. Dishidrozinis dermatitas dažniau aplanko tuos, kurie daug prakaituoja, gyvena karštame klimate, dažnai maudosi vandens telkiniuose. Seborėjinį dermatitą, dažniausiai pasireiškiantį pleiskanomis, sukelia riebalų liaukų grybelis, taip pat genetinė šeimos istorija. Svarbu žinoti ir tai, kad žmonės, sergantys dermatitu, neretai skundžiasi ir kitomis sveikatos problemomis: įvairiomis alergijomis, astma, nerimo bei miego sutrikimais ar depresija.

Dermatito Simptomai

„Pirmieji dermatito požymiai gali būti paprastas niežėjimas ir tam tikrų vietų paraudimas. Rausvos, sausos ir niežtinčios dėmelės gali formuoti įvairiose kūno vietose: ant rankų, alkūnių, kaklo, kelių, pėdų, galvos odos, veido ar ausų. Vėliau oda patinsta, gali atsirasti pūslelės, pleiskanos, įtrūkimai, gali būti jaučiamas dilgčiojimas ar net skausmas. Kai kurios dermatito rūšys atsiranda net aplink akis, nosies bei burnos viduje ar ant lytinių organų, o tai - iš tiesų skausmingos vietos“, - pasakoja vaistininkė L. Mockutė. Anot jos, daugelis išvydę dermatito paveiktą žmogų, bijo su juo kontaktuoti, nes galvoja užsikrėsiantys. Visgi, tai tėra mitas, nes nė vienas dermatito tipas nėra užkrečiamas. Vaistininkė nuramina pridurdama, jog dermatitas dažnai sukelia diskomfortą ar neigiamas emocijas, tačiau skausmą - retai. „Visgi, jei žmogus dažnai kasosi niežtinčias vietas, jose gali atsirasti įtrūkimų, o vėliau ir žaizdelių. Visa tai padidina bakterinių ir virusinių infekcijų riziką, kas gali virsti rimtomis bėdomis. Pastebėjus pirmuosius galimus dermatito požymius labai svarbu nedelsti ir kreiptis į vaistininką, šeimos gydytoją ar dermatologą, kuris padės sustabdyti ligos progresavimą“, - įvardija L. Mockutė.

Dermatito Gydymas

Vaistininkė paaiškina, kad ligos trukmė priklauso nuo įvairių organizmo, aplinkos faktorių. Dermatitas kartais išnyksta savaime, tačiau dažnai pasitaiko, kad šis susirgimas žmogų lydį visą gyvenimą. Pasak jos, svarbiausia išmokti kontroliuoti ligą. „Dermatito požymių medikamentinis gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki mėnesių. Vieniems padeda stipriai drėkinantys kremai ar fototerapija, kitiems prireikia kalcineurino inhibitorių, kortikosteroidinių tepalų, biologinių injekcijų, geriamų vaistų, atihistamininių vaistų ar net antibiotikų. Sergant šia liga taip pat rekomenduojama vengti ją iššaukiančių kontaktų, aktyviai drėkinti odą, nesikasyti, nepersikaitinti saulėje, naudoti apsaugą nuo UV spinduliuotės, dušo žėlę ar muilą be pridėtinių kvapiklių, mažinti streso lygį“, - pasakoja L. Mockutė. Anot jos, dermatitu sergantys žmonės dažnai patiria ligos remisijos bei įkarščio bangas. Norint sukontroliuoti dermatitą, būtina reguliariai konsultuotis su specialistais - aptarus varginančius simptomus, jie pasiūlys tinkamiausią odos priežiūrą.

Kaip Efektyviai Atsikratyti Bėrimo Ant Kojų?

Norint veiksmingai pašalinti bėrimą ant kojų, reikia atsižvelgti į jo atsiradimo priežastis ir taikyti tinkamus gydymo metodus. Jei bėrimas yra nuolatinis, skausmingas ar nereaguoja į įprastus gydymo būdus, verta kreiptis į specialistą.

Kasdienė Odos Priežiūra

• Švelnus prausimasis: Rekomenduojama plauti odą du kartus per dieną su švelniu, odai draugišku prausikliu, kuris nepažeidžia natūralaus apsauginio sluoksnio.
• Drėkinimas: Būtinas net ir riebiai odai - jei oda išsausėja, ji pradeda gaminti dar daugiau riebalų, kurie užkemša poras.
• Tinkamos priemonės: Pasirinkite odos priežiūros priemones be aliejų („oil-free“) ir nekomedogenines priemones - jos mažina porų užsikimšimo riziką.
• Švari patalynė ir drabužiai: Prakaituoti ar nešvarūs audiniai gali sukelti bakterijų kaupimąsi ant odos.
• Venkite stiprių šveitiklių: Per dažnas odos šveitimas gali pažeisti odą ir sukelti dar didesnį uždegimą.

Natūralūs Gydymo Būdai

• Alavijo gelis: Turi priešuždegiminių savybių ir ramina sudirgusią odą.
• Arbatmedžio aliejus: Veikia kaip natūralus antibakterinis ir priešuždegiminis agentas.
• Medus: Turi antibakterinių savybių ir gali būti naudojamas kaip natūrali kaukė probleminėms vietoms.
• Obuolių actas: Padeda subalansuoti odos pH, tačiau turi būti naudojamas atsargiai, nes gali sudirginti odą.

Svarbu: Natūralūs metodai gali būti naudingi kaip papildoma priemonė, tačiau jie gali neužtikrinti greito efekto.

Taip pat skaitykite: Kojų ir pėdų priežiūros gidas

Medikų Rekomenduojami Gydymo Metodai

• Vietiniai gydomieji kremai: Benzoilo peroksidas, retinoidai ar antibiotikų pagrindu pagaminti kremai gali padėti sumažinti uždegimą ir naikinti bakterijas.
• Hormonų terapija: Jei spuogų atsiradimas susijęs su hormonų pokyčiais, gydytojas gali rekomenduoti hormoninius vaistus ar kontraceptines tabletes.
• Antibiotikai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti geriamus antibiotikus, kad sumažintų uždegimą ir bakterijų dauginimąsi.
• Cheminiai šveitimai ar lazerio terapija: Naudojami sunkesniems atvejams, kai reikia sumažinti randų ar hiperpigmentacijos riziką.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Jei spuogai yra labai skausmingi, nepraeina per kelias savaites ar pasireiškia pūlingi bėrimai, rekomenduojama pasikonsultuoti su dermatologu.

• Jei spuogai neišnyksta po kelių savaičių tinkamos priežiūros.
• Jei bėrimai yra labai skausmingi, gilūs ar pūlingi.
• Jei spuogai palieka randus ar odos hiperpigmentaciją.
• Jei spuogai pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip karščiavimas, sąnarių skausmai ar nuolatinis nuovargis.
• Jei įtariama, kad spuogai yra susiję su hormonų disbalansu (pvz., policistinių kiaušidžių sindromu, skydliaukės problemomis).
• Jei spuogai smarkiai veikia savijautą ir sukelia emocinį diskomfortą.

Dermatologas gali paskirti individualų gydymo planą, kuris apima medicinines priemones, specialius kremus, procedūras ar vaistus, priklausomai nuo problemos sudėtingumo.

Kaip Išlaikyti Sveiką Ir Švarią Odą?

Žinant pagrindinius odos priežiūros principus ir laikantis tinkamų įpročių, galima ne tik sumažinti jau atsiradusius spuogus, bet ir užkirsti kelią naujų atsiradimui.

Pagrindinės Taisyklės, Kurių Reikia Laikytis Norint Išvengti Spuogų

• Reguliari ir tinkama odos priežiūra: Švelnus prausimas, odos drėkinimas ir porų neužkemšančių priemonių naudojimas.
• Tinkama mityba: Vengti perdirbto, riebaus ir cukraus turinčio maisto, nes jis gali skatinti uždegiminius procesus organizme.
• Pakankamas vandens vartojimas: Drėgmės balansas odoje padeda išvengti riebalų pertekliaus ir odos sausumo.
• Streso valdymas: Nuolatinis stresas gali skatinti hormonų disbalansą, kuris dažnai sukelia spuogus.
• Drabužių ir patalynės švara: Reguliariai keičiama patalynė ir natūralūs, odai kvėpuoti leidžiantys drabužiai mažina odos dirginimą.
• Fizinė veikla ir higiena po treniruočių: Prakaitas ir drėgmė gali skatinti spuogų atsiradimą, todėl svarbu po fizinio aktyvumo nusiprausti.

Kokių Klaidų Reikėtų Vengti?

• Per dažnas ar per retas odos plovimas - oda gali tapti dar jautresnė ir labiau linkusi į uždegimus.
• Spuogų spaudimas - padidėja infekcijos rizika ir randų susidarymo tikimybė.
• Netinkamų kosmetikos priemonių naudojimas - riebios, komedogeniškos priemonės gali užkimšti poras.
• Per didelis saulės poveikis - nors trumpalaikėje perspektyvoje saulė gali išdžiovinti spuogus, ilgainiui ji skatina odos uždegimą ir pigmentacijos problemas.

Dilgėlinė

Dilgėlinė (lot. urticaria) vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia apie 20% žmonijos. Dilgėlinę gali sukelti įvairios medžiagos ar net situacijos, tačiau ir vienu ir kitu atveju dilgėlinė prasideda odos niežėjimu, kuris vėliau virsta į odos paburkimus, primenančius odos nudilginimą. Dilgėlinės niežulys gali būti lengvas arba sunkus, tačiau kasymasis, alkoholinio vartojimas, sportas bei emocinis stresas gali niežėjimą sustiprinti. Be to, dilgėlinė yra dažnai maišoma ir su kitomis dermatologinėmis ligomis (pvz.

Dilgėlinės Simptomai

Dilgėlinės simptomai gali trukti nuo kelių minučių, mėnesių ar net metų. Nors jos simptomai panašūs į kai kurių vabzdžių įkandimus, dilgėlinę galima atskirti keliais būdais. Dažniausiai pasitaikantys dilgėlinės požymiai yra šie:

• Dilgėlinės paburkimai gali atsirasti bet kurioje kūno srityje; gali keisti formą, judėti, išnyksta ir vėl per trumpą laiką pasirodyti.
• Pagal iškilimus: dilgėlinė paprastai pasireiškia raudonos arba odos spalvos paburkimais su aiškiais kraštais, kurie paprastai staiga atsiranda ir lygiai taip pat greitai praeina.

Dilgėlinė gali būti dviejų tipų - trumpalaikė (ūmi) ir ilgalaikė (lėtinė). Nei viena jų paprastai nėra pavojinga gyvybei, tačiau atsiradus paburkimams gerklėje ar bet kokiems kitiems simptomams, ribojantiems kvėpavimą, reikalinga skubi medicininė pagalba. Lėtinė dilgėlinė atsiranda kone kasdien, išlieka daugiau nei šešias savaites ir paprastai pasižymi niežuliu. Kiekvienas dilgėlinės paburkimas atskirai trunka mažiau nei 24 valandas. Jei dilgėlinė trunka daugiau nei mėnesį, arba jei ji laikui bėgant kartojasi, reikia apsilankyti pas gydytoją alergologą, kuris įvertintų ligos istoriją bei fiziškai apžiūrėtų dilgėlinės paburkimus. Angioneurozinė edema - tai paodiniai patinimai, kurie gali būti klaidingai diagnozuojami, maišomi su dilgėline. Angioneurozinė edema gali pasireikšti dėl alerginių reakcijų, vaistų ar kai kurių fermentų paveldimo trūkumo organizme. Simptomai, susiję su angioneurozinė edema:

• Akių srities ar burnos patinimai.
• Rankų, kojų ar gerklės patinimai.

Alergologai diagnozuoja ir gydo tiek dilgėlinę, tiek angioneurozinę edemą. Kai kuriais atvejais dilgėlinės sukėlėjai būna gana akivaizdūs - simptomai pasireiškia iškart arba labai greitai suvalgius žemės riešutų ar krevečių. Kiti atvejai reikalauja glaudesnio paciento ir specialisto bendradarbiavimo bandant surasti priežastį, kurių gali būti daug ir įvairių. Tačiau tam tikrais atvejais dilgėlinės priežastys lieka neaiškios. Jei dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, bet įtariate alergiją maistui, rekomenduojama atlikti molekulinius alergijos tyrimus bei stebėti, ką valgote. Tai padės išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp to, ką valgote, ir pasireiškiančių dilgėlinės simptomų. Tikėtina, kad tuomet dilgėlinės bėrimas sumažės ar net visiškai išnyks. Toks kraujo tyrimas alergijai nustatyti atliekamas pasirinkus Allergomedica programą.

Dilgėlinės Gydymas

Tuo tarpu lėtinė dilgėlinė, pasireiškianti ilgiau nei 6 savaites, turi būti įvertinta gydytojo alergologo. Gydytojas kartu su jumis aptars šeimos ligos istoriją, galimas medžiagas, su kuriomis susiduriate namuose ar darbe, sąlytį su naminiais ar kitais gyvūnais, bei tai, kokius vaistus nesenai pradėjote vartoti. Jeigu netyčia vedate mitybos dienoraštį, būtinai parodykite jį savo alergologui. Siekiant nustatyti odos paburkimų priežastis, konsultacijų metu gydytojas alergologas gali paskirti odos, kraujo ar net šlapimo tyrimus. Jei kyla įtarimas, jog simptomus sukelia alergija konkrečiam maistui, o jūs alergijos tyrimų dar nebūsite daręsi, specialistas gali paprašyti pasidaryti odos dūrio mėginį ar kraujo tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę. Jei įtarimai pasitvirtina, gydytojas patars vengti to maisto ar produktų, į kurių sudėtį jis įeina. Retais atvejais įtardamas, jog simptomus sukelia alergija maistui, gydytojas alergologas gali rekomenduoti pasidaryti provokacinį maisto testą, kurio metu duodamas tam tikras kiekis įtariamo maisto bei stebima reakcija jo suvalgius. Jeigu simptomus sukelia vaskulitas (lot.

Dilgėlinės Priežastys

Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį (tačiau ne visus) veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Tai apima maistą ir kitas medžiagas, su kuriais susiduriame ar vartojame, pavyzdžiui, vaistai. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos. Štai keletas labiausiai paplitusių priežasčių:

• Kai kurie maisto produktai (ypač žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai).
• Vaistai, tokie kaip antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas ir ibuprofenas.
• Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai.
• Fiziniai dirgikliai, pavyzdžiui, slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė.
• Lateksas.
• Kraujo perpylimas.
• Bakterinės infekcijos, įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas.
• Virusinės infekcijos, įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą.
• Gyvūnų pleiskanos.
• Žiedadulkės.
• Kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė.

Dilgėlinei malšinti dažnai rekomenduojami antihistamininiai vaistai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje be recepto. Šie vaistai blokuoja histamino išsiskyrimą odoje, kuris sukelia alergines reakcijas. Dilgėlinės simptomams palengvinti gydytojas alergologas gali rekomenduoti ir dviejų ar trijų antihistamininių vaistų derinį kartu su šaltais kompresais arba balzamais, kurie slopina niežulį, tačiau sunkią epizodinę dilgėlinę gali tekti malšinti ir prednizonu, kortikosteroidiniais vaistais ar imuniniu moduliatoriumi. Jei tarp įprastų dilgėlinės simptomų pasitaiko lūpų, liežuvio patinimų ar pasunkėjusio kvėpavimo simptomų, tai gali įspėti apie galimą anafilaksijos šoką, sunkią alerginę reakciją, kuri gali baigtis mirtimi. Tokiu atveju gydytojas paskiria epinefrino (adrenalino) autoinjektorių, kurį privalu nešiotis su savimi. Tai vienintelis būdas išvengti rimtų pasekmių. Jei dilgėlinės priežastis nustatoma, geriausias gydymas yra priežasties išvengimas arba pašalinimas. Tad jeigu alergenų tyrimai leido nustatyti tikslius šios ligos sukėlėjus, patys galėsite imtis tam tikrų prevencinių veiksmų.

Kaip Gydyti Dilgėlinę?

• Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
• Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
• Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
• Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
• Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
• Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.

Dilgėlinės forma, trunkanti ilgiau nei šešias savaites ir galinti tęstis mėnesius ar metus, vadinama lėtine dilgėline. Jei dilgėlinės priežastys nenustatomos net ir po išsamios diagnostikos, tokia būklė vadinama lėtine idiopatine dilgėline („idiopatinė“ reiškia „nežinomas“). Apie puse šių atvejų yra susiję su kai kuriais imuniniais mechanizmais.

Fizinės Dilgėlinės Sukėlėjai

• Trynimas ar kasimasis: simptomai atsiranda per keletą minučių toje vietoje, kuri buvo trinama ar kasoma, ir paprastai trunka mažiau nei valandą.
• Slėgis ar spaudimas. Lėtinė slėgio dilgėlinė gali atsirasti praėjus 6-8 valandoms nuo įvykio (diržų ar drabužių nuospaudos) ir pasireikšti raudonu patinimu. Tie patys simptomai gali pasireikšti ir laikytis tose kūno dalyse, kuriose jaučiamas pastovus spaudimas, pavyzdžiui, kojų paduose.
• Kintanti temperatūra. Paprastai šalčio dilgėlinė pasireiškia aukštai temperatūrai pasikeitus į žemą. Jeigu visa kūno temperatūra staiga atvėsta, ši dilgėlinės forma gali būti pavojinga gyvybei, pavyzdžiui, kai paneriama į baseiną.
• Aukšta kūno temperatūra. Cholinerginė (arba šilumos) dilgėlinė pasireiškia kūno temperatūrai staiga pakilus: dėl prakaitavimo, mankštinimosi, karšto dušo ir / ar nerimo padidėjimo.
• Saulės spinduliai. Kraujagyslių uždegimai (arba vaskulitas), taip pat gali sukelti dilgėlinę. Esant šiai dilgėlinei labiau skauda nei niežti, ant odos gali likti net mėlynės.

Kontaktinė Alergija Ir Odos Bėrimai

Įvairūs odos dariniai, tokie kaip spuogeliai, pūslelės ar dėmelės, ne visada yra teisingai atpažįstami - ar išbėrė nuo apelsinų, o gal nuo drabužio etiketės? Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Guodos Grikšienės, bėrimas yra sudirginta, pastebimai pakitusi odos vieta, kai pasikeičia jos spalva ar tekstūra. „Kontaktinė alergija - odos, burnos gleivinės arba genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia cheminės medžiagos, kurios gali būti grynos arba įeiti į kosmetikos priemonių sudėtį. Kiti dažniausi alergenai yra metalai, asmeninės higienos priemonės, taip pat medžiagos, esančios dažuose. Tokius bėrimus galima atpažinti atsiradus raudoniems, niežtintiems spuogeliams ant kūno - kontakto su alergenu vietoje oda parausta, patinsta. Bėrimas taip pat gali būti sukeltas ir maisto produktų. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės. „Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar net iki poros valandų po maisto suvalgymo tokiais simptomais: atsiranda dilgėlinis odos bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis. Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vėliau nei po 2 valandų suvalgius maisto, dažniausiai to rezultatas suaugusiems žmonėms - virškinimo sutrikimai ar gastroezofaginis refliuksas“, - pažymi G.

Odos Bėrimų Priežastys Ir Gydymas

Odos bėrimai gali būti raudoni, uždegiminiai, nelygūs, taip pat sausi, niežtintys ar skausmingi. „Odos bėrimų priežastys gali būti bakterijos, virusai, alergenai ir ligos, įskaitant dermatitą, dilgėlinę bei žvynelinę. Dažniausiai tokie bėrimai yra smulkūs ir susidaro grupėmis. Jei bėrimai niežti, galima tepti geliais, skirtais trumpalaikiam lengvam odos niežėjimui ir dirginimui bei tinimui malšinti. Ji priduria, kad jei atsiranda bėrimas pūslėmis arba jei bėrimas virsta atviromis opomis, tai gali būti alerginės reakcijos, reakcijos į vaistus arba vidinės priežasties pasekmė. „Pastaruoju metu pastebime ženklų sergamumo juostine pūsleline padažnėjimą vyresniems nei 50 metų asmenims. Juosiančioji pūslelinė - skausmingas lokalus bėrimas grupuotomis pūslelėmis, išsidėstantis pagal nervo eigą, dažniausiai šonkaulių srityje. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis dažniausiai yra skausmas, kuris gali varginti viename taške arba gali būti išplitęs. Kartu gali kamuoti karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Šis virusas pažeidžia nervus ir odą - tokiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų skirti receptiniai vaistai, kuriais gydomos virusų sukeltos infekcijos, bei skausmą mažinantys medikamentai“, - atkreipia dėmesį G.

Atopinis Dermatitas

Viena iš bėrimą sukeliančių ligų yra atopinis dermatitas - tai būklė, sukelianti odos sausumą, niežėjimą ir uždegimą. „Atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms yra padidėjusi rizika išsivystyti alergijai maistui, šienligei ir astmai. Šią ligą diagnozuoja bei gydymą skiria gydytojas. Reguliarus drėkinimas ir kitų odos priežiūros įpročių laikymasis gali sumažinti niežėjimą ir išvengti paūmėjimų - tam tinka maitinantys kremai emolientai sausai, jautriai odai. Patentuoti kompleksai apsaugo epidermį bei greitai nuramina odos sudirgimus“, - rekomenduoja G.

#

tags: #smulkus #berimas #ant #koju #nuo #streso