Šiame straipsnyje remsimės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologų įžvalgomis. Aptarsime, kaip atpažinti ir suvaldyti stresą, susijusį su įvairiais gyvenimo aspektais, įskaitant perfekcionizmą, mokymąsi ir karjeros planavimą. Taip pat nagrinėsime agresyvaus vairavimo priežastis ir galimus sprendimo būdus.
Stresas: prisitaikymas ar priešas?
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur gyvenimo tempas nuolat spartėja, stresas tapo nuolatiniu palydovu. Dažnai jaučiame spaudimą įgyti gerą išsilavinimą, siekti karjeros aukštumų, sukurti šeimą ir uždirbti daug pinigų. Anot VDU psichologo doc. dr. Aido Permino, stresas yra prisitaikomoji reakcija, padedanti mums sudėtingose situacijose. Stresas mobilizuoja organizmą iškilus neįprastoms aplinkybėms. Jo metu žmogus yra pajėgesnis, labiau susikoncentravęs, motyvuotas įveikti sunkumus, net jo nuotaika yra geresnė.
Stresas yra sisteminė fiziologinė prisitaikomoji reakcija. Veikiant išorės dirgikliams per kelias sekundes aktyvuojama simpatiko - adrenerginė sistema. Šie organizmo pokyčiai siejami su adrenalino ir noradrenalino veikimu: pradeda tankiau ir stipriau plakti širdis, susitraukia kraujagyslių lygieji raumenys, sumažėja jų spindis ir taip pakyla kraujospūdis, prasiplečia koronarinės arterijos, išsiplečia vyzdžiai, bronchai, padažnėja kvėpavimas, įsitempia skersaruožiai raumenys, padidėja jų jėga, kraujyje padaugėja gliukozės, krauju mažiau aprūpinama oda, inkstai ir vidaus organai (lėtėja virškinimas), raumenys bei smegenys ir t. t. Pasibaigus stresoriaus veikimui, organizmas grįžta į ramybės būseną. Sveikatai pavojingas ne pats stresas, bet tai, kad mūsų gyvenime stresorių yra per daug ir organizmas priverstas reaguoti labai dažnai.
Tačiau svarbu atskirti, kada stresas tampa žalingas. Stresą sukeliantys įvykiai žmogaus yra įvertinami kaip reikalaujantys tam tikrų pastangų prie jų prisitaikyti. Kartu vertinamos ir savos galimybės šį pokytį įveikti. Jei pokyčio sukelti sunkumai atrodo įveikiami, situacija vertinama kaip iššūkis. Jei pranoksta žmogaus turimus įveikimo išteklius, situacija įvertinama kaip žala arba praradimas.
Kaip atpažinti ir suvaldyti stresą?
Stebuklingų receptų, kaip įveikti stresą, deja, nėra. Tačiau VDU psichologas doc. dr. Aidas Perminas pateikia keletą patarimų:
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
- Žinoti, ko nori iš gyvenimo, koks tavo tikslas.
- Vesti dienyną, kuriame kiekvieną dieną pasižymėti, kokios situacijos sukėlė stresą, kaip reagavote tose situacijose: kaip reagavo kūnas, emocijos, kokios mintys kilo. Vėliau dienyną verta analizuoti, siekiant suprasti, kaip stresinė reakcija reiškiasi jūsų gyvenime.
- Analizuoti neracionalius įsitikinimus, kurie kyla susidūrus su stresoriumi.
- Sveikai gyventi: pakankamai miegoti, nerūkyti, nevartoti alkoholio, sveikai maitintis, sportuoti.
- Reguliariai užsiiminėti kokia nors relaksacine technika. Įvaldęs atsipalaidavimą žmogus geba greičiau nusiraminti, kai to reikia.
Perfekcionizmas: siekiamybė ar prakeiksmas?
Vis dažniau iš aplinkos patiriame nuolatinį spaudimą siekti kuo geresnių rezultatų. Perfekcionistas - tai aukštus atlikimo standartus turintis žmogus. Turėti tokius standartus ir jų siekti savaime nėra blogai, net priešingai, perfekcionizmas yra siejamas su aukštais pasiekimais versle, sporte, akademinėje aplinkoje ir kt. Psichologas doc. dr. teigia, kad kai kurių žmonių pasiekimo standartai yra labai aukšti ir nelankstūs. Jie nesikeičia net ir supratus, kad šių standartų atitikti nepavyks. Tokio žmogaus savivertė priklauso nuo to, ar jis atitiks susikurtą idealų savęs sėkmingo vaizdą, ar ne. Nesėkmė tampa labai pavojinga, nes sugriauna savivertę - nepasiekęs idealo žmogus nesijaučia vertingu. Žmogų motyvuoja ne gera savijauta, kuri atsiranda pasiekus užsibrėžtą tikslą, bet bloga, kuri gali atsirasti šio tikslo nepasiekus.
Pagal Banduros socialinį išmokimo modelį, vaikas mokosi stebėdamas kitus bei juos imituodamas. Prie perfekcionistinio mąstymo labiausiai prisideda tėvų griežtas auklėjimas, vaiką orientuojant į aukštus atlikimo standartus. Prastesnis nei puikus vaiko veiklos atlikimas yra sutinkamas atvira arba užslėpta kritika. Kai kurių žmonių perfekcionizmas yra atsakas į šiurkštų, žeminantį elgesį šeimoje ar kitoje aplinkoje. Vėliau mokykloje, universitete žmonės yra pratinami prie didžiulio testų, užduočių ir egzaminų srauto, kurie skirti jų kompetencijos lygio įvertinimui. Akademinėje aplinkoje studentai nuolat susiduria su situacijomis, kuriose jiems suteikiamas atgalinis ryšys apie jų gebėjimus ir žinias lyginant su kitais. Mūsų visuomenė yra labai orientuota į perfekcionizmą ir nepasiduoti spaudimui nepaprastai sunku. Kiekviename iš mūsų yra perfekcionizmui būdingų savybių.
Nuolat esame užsivertę darbais, kurie atrodo niekada nesibaigs. Tuomet susiduriame su stresu, nerimu ir dažnai prarandame bet kokią motyvaciją. Atidėliojimą taip pat galima sieti su perfekcionizmu. Nesėkmės baimė bei sėkmės vaikymasis tampa tokie neįveikiami, kad pradedama vengti veiklos. Pavyzdžiui, atidėliojama pradėti užduoties atlikimą, nes ją atlikti puikiai atrodo neįmanoma, sunku ar nemalonu. O dažniausiai darbai atidėliojami, nes linksmai ir maloniai norisi gyventi dabar. Apie sunkius ateities darbus stengiamės negalvoti, nors jaučiame virš mūsų kybantį neatliktų darbų debesį. Debesis vis didėja, kartu grėsmingai didėja ir nerimas. Kai nerimas tampa nepakeliamas, kai nuo jo nebeišeina pasislėpti įvairiuose malonumuose, mes pajudame iš vietos, atsiranda motyvacija darbus užbaigti.
Karjeros planavimas chaoso sąlygomis
Šiandieninė geopolitinė situacija Europoje ir su tuo susiję ekonominiai, socialiniai ir darbo rinkos pokyčiai ne vienam atnešė daug klausimų, baimių, nerimo ir nežinomybės dėl dabarties ir ateities. Tūkstančiai žmonių šiais metais, vos už kelių mėnesių, baigs savo studijas ir turės įžengti į darbo rinką. Tačiau kaip planuoti karjerą ir savo ateitį, kai nežinai, kas laukia už dviejų dienų? Atsakymas nei šioks, nei anoks - „O gal suplanuoti yra neįmanoma, nes aplinkui - tik chaosas?“.
Karjeros konsultavime psichologai, siekdami padėti klientams pasiekti karjeros tikslus, taiko daug metodų ir teorijų. Chaoso teorijai apibūdinti yra vartojama „Drugio efekto“ metafora, kuri aiškina, kad net mažiausias drugio sparnelių suplazdėjimas gali sukelti uraganą kitoje pasaulio pusėje. Kitaip tariant - pasaulyje viskas yra susiję, o net mažiausias pokytis vienoje sistemoje gali sukelti didžiules pasekmes visiškai kitur, bet ryšys tarp įvykių dažnai yra netiesioginis, o poveikis - iš anksto nenumatomas.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Pritaikant chaoso teoriją psichologiniame karjeros konsultavime, teigiama, kad, dėl labai didelio pokyčių tempo technologijų, ekonomikos, darbo rinkos srityse, šiuolaikinę karjerą galima laikyti chaotiška ir nenuspėjama. Karjera yra sudėtingas reiškinys, todėl nėra tikslinga tikėtis, kad visada, norint ar darant A, įvyks ir B, kadangi aplinkoje nuolatos vyksta pokyčiai. Bet kokia karjeros situacija ar įvykis paprastai turi ne vieną, bet labai daug tarpusavyje susijusių priežasčių, o laukiamas pasekmes sunku prognozuoti.
Aš galiu netapti geru vadovu (-e), nes mokymai, kuriuose dalyvavau, visgi nėra tokie efektyvūs ir aš iš jų nieko neišmokau, galbūt mano komandos nariai turi kitokius lūkesčius vadovo atžvilgiu, galbūt neturiu kitų reikalingų kompetencijų, galbūt organizacijoje, kurioje dirbu, man neleidžia taikyti įvairių kitų metodų, kuriuos laikau efektyviais ir t. t. Gyvenimas yra sunkiai nuspėjamas - todėl turime ribotas galimybes ką nors tiksliai prognozuoti norėdami padėti sau ar kitiems planuojant savo karjerą. Tai reiškia, kad labai konkretūs ir vienareikšmiški patarimai yra abejotini, o dažnu atveju nepasiteisina. Net ir tai, kas racionaliai atrodo teisinga ir veiksminga (pavyzdžiui, sistemingas karjeros planavimas, nuolatinis kompetencijų kėlimas, savęs tobulinimas ir kt.), ne visada turi laukiamas pasekmes.
Remiantis chaoso teorijos požiūriu į karjerą, psichologiniame karjeros konsultavime akcentuojamas karjeros reiškinio sudėtingumas ir priklausomybė nuo konteksto, dinamiškumas ir nenuspėjamumas. Chaoso teorijos kontekste nėra sakoma, kad karjeros nereikia valdyti, nors tai ir sunku padaryti. Priešingai, akcentuojama, kad karjeros reiškinius suprasti ir valdyti būtina, tačiau tai gali būti sudėtinga. Psichologai, besiremiantys chaoso teorija, akcentuoja, kad karjeros sėkmę dažnai lemia ne tiek racionalios karjeros planavimo pastangos, o nuolatinis asmens suvokimas, kas jam darosi ir kas vyksta tame kontekste, kuriame jis siekia karjeros. Norint sėkmingai valdyti savo karjerą, reikia pastebėti jai reikšmingus įvykius ir ieškoti būdų, kaip į juos prasmingai įsitraukti ar kaip jais pasinaudoti. Čia svarbiu įgūdžiu tampa gebėjimas suprasti, kas ir kokią įtaką daro konkretaus asmens gyvenimui ir karjerai, t.
Siekiant aktyviai valdyti karjerą chaoso apsuptyje, pirmiausia reikia nuolat būti atviram (-i) pasiūlymams, kurie gali atsirasti bet kurią akimirką - mes niekada nežinome, kada net ir smulkiausias pasiūlymas gali lemti didžiausią laukiamą karjeros pokytį. Gavus pasiūlymus, svarbu apsvarstyti ir kūrybiškai įvertinti galimas jų pasekmes ir, esant galimybei, keletą jų išbandyti. Kita vertus, tuo pačiu reikėtų ir turėti omenyje, kad kai kurie laukiami rezultatai greičiausiai bus nepasiekti. Chaotiškame pasaulyje net ir didžiausios pastangos gali neduoti norimo rezultato - turime tai priimti kaip realybę. Galiausiai, norėdami pasiekti sėkmingą karjerą chaoso pilname pasaulyje, turime susitaikyti su tuo, kad pokyčiai vyksta nuolatos, o pasiekti idealios karjeros yra neįmanoma. Mūsų tikslai ir planai bet kurią dieną gali pasikeisti ir turime būti tam pasiruošę, iš naujo įvertinant savo galimybes, lūkesčius, poreikius ir kt. Laikytis planų gali būti labai vertinga, tačiau negebėjimas pakeisti plano, kai situacija to reikalauja, gali būti pražūtingas. Priėmę pokytį kaip nuolatinį mūsų gyvenimo gyventoją, galime ruoštis su juo susidurti vėl ir vėl. Klaidos, kurios buvo netikėtos, turi tapti proga išmokti kažką naujo, pavyzdžiui, kitaip elgtis, atidžiau vertinti riziką.
Stresas egzaminų metu: kaip padėti abiturientams?
Birželis - iššūkių mėnuo ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams bei mokytojams, sako psichologai. Birželio 7-ąją oficialiai prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, stresas šioje situacijoje greičiausiai yra neišvengiamas dėl siekių gerai išlaikyti egzaminus, o tai tampriai susiję ir su pasirinkimo laisve stojant studijuoti ir karjeros siekiais. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresas pats savaime nėra bloga būsena, jis yra būtina sąlyga žmogui išlikti, padeda susikoncentruoti į užduotį ir ją atlikti kaip įmanoma geriau. VDU Psichologijos katedros profesorius, psichologas Aidas Perminas aiškina, kad stresas nėra blogis, kurio reikėtų bet kokia kaina vengti, - jis yra normali psichologinė reakcija į iššūkius. „Visų pirma reikėtų pasakyti, kad stresas yra natūrali žmogaus būsena, ji padeda mums įveikti sunkumus, kita vertus, jeigu streso labai daug, jis pradeda trukdyti, o egzamino situacija tokia ir yra - ji kiekvienam žmogui kelianti įtampą. Tai yra atsakinga situacija, nuo to, kaip išlaikysi, gali daug priklausyti ateitis, reikia atsiskaityti už ilgą mokymosi laiką, gali būti, kad ir tėvai reikalauja. Vėlgi, kita vertus, stresas mums padeda, jis mus motyvuoja, streso energiją galime panaudoti ko nors siekdami. Kitaip tariant, jeigu streso nebūtų, neturėtume motyvacijos mokytis apskritai“, - LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėjo A.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Svarbu prisiminti patarimus, kaip suvaldyti stresą, ir juos pritaikyti egzaminų laikotarpiu. Išprovokuoti stresą gali bet kokia smulkmena, todėl svarbu būti atidiems savo emocinei būklei.
Agresyvus vairavimas: priežastys ir sprendimai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) psichologijos profesorė Auksė Endriulaitienė sako, kad lietuviai nėra agresyvesni vairuotojai už kitų šalių piliečius: „Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje yra didelis avaringumas, tačiau psichologinės charakteristikos ar veiksniai, susiję su avaringumu, pavojingu vairavimu, yra tokie patys kaip ir kitose šalyse. Išskirtinių charakteristikų tarp lietuvių vairuotojų nepastebime. Gal šiek tiek yra didesnis agresyvumas tik kaip tautos. Mums tiesiog trūksta tolerancijos ar geranoriškumo kito atžvilgiu.“ Pasak A. Endriulaitienės, bene pavyzdingiausi vairuotojai Europoje yra skandinavai. „Suomiai ir norvegai laikomi eismo psichologijos lyderiais. Jie turi labai daug įvairių programų [didinančių saugumą keliuose], investuoja į eismo saugumą. Transporto inžinieriai, psichologai, medikai dirba šioje srityje, todėl ir situacija tose šalyse geresnė“, - teigė psichologė.
Panašiai kalba ir Vilniaus universiteto (VU) Bendrosios psichologijos katedros docentė Ilona Laurinaitytė. „Agresyvaus vairavimo problema tikrai nėra Lietuvos išskirtinis požymis, pasauliniame kontekste Lietuva nėra išskirtinė agresyvių vairuotojų šalis. JAV, Kinijos ar Vokietijos publikacijose skelbiami tyrimų rezultatai, kurie įvardija būtent tų šalių vairuotojus kaip agresyviausius ar labai agresyvius, palyginti su kitomis šalimis, rodo, kad tai yra pasaulinio masto problema, kuri linkusi didėti dėl miestų ir automobilių skaičiaus augimo“, - LRT.lt komentavo I. Laurinaitytė. Pasak VU dėstytojos, Lietuvos vairuotojai keliuose yra vidutiniškai mandagūs.
„Kai kuriais atvejais mes gana neblogai atrodome - pavyzdžiui, vairuotojai praleidžia pėsčiuosius, žinoma, ne taip dažnai kaip Danijoje ar Šveicarijoje, bet, palyginus su JAV, Naująja Zelandija ar Rusija, atrodome dėmesingi pėstiesiems. […] Galime įžvelgti šiokių tokių skirtumų tarp kaimynų. Pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje vairuotojai dažniau jus praleis, kai lenkiate. Lietuvoje nėra tokio atidumo lenkiančiajam. Kalbant apie Estiją, dažną nustebina, kad ten nėra vadinamųjų „antraeilininkų“ - važiuojančių antrąja eismo juosta, kai pirma yra laisva. Lietuvoje pasitaiko vairuotojų, kurie nepripažįsta kitos eismo juostos, tik antrąją. Estai sako, kad pas juos griežtai laikomasi šios taisyklės“, - lygino I. Laurinaitytė.
Psichologės teigimu, išprovokuoti agresyvų elgesį prie vairo gali bet kokia situacija ar kliūtis kelyje. „Teko dalyvauti pasauliniame kongrese, kurio vienas iš simpoziumų buvo skirtas eismo saugumo klausimams aptarti. Pranešėjas iš Kinijos, pateikdamas statistiką, kalbėjo, kad agresyvų elgesį prie vairo, šalia kitų veiksnių, gali išprovokuoti ir situaciniai dalykai. Kalbant apie Lietuvą, pavyzdys galėtų būti neseniai buvę potvyniai ir dėl jų kilusios spūstys bei kiti sunkumai keliuose. Tai yra nenumatytos kliūtys, kurios suerzina, sutrikdo, o kai į tokią frustruojančią situaciją pakliuvusių vairuotojų yra ne vienas, tad ir reakcijų būna įvairių, taip pat - ir agresyvių. Šiuo atveju svarbūs tampa vairuotojų sociodemografinės charakteristikos, asmenybės bruožai, kultūriniai ypatumai. Apskritai šalyje egzistuojanti vairavimo kultūra taip pat turi didelės reikšmės“, - aiškino I. Laurinaitytė.
Kas yra agresyvus vairavimas?
Daugybę valandų prie vairo praleidžiantis A. Žukausko vairavimo mokyklos instruktorius Gintautas Bertašius LRT.lt paaiškino, ką galima laikyti agresyviu vairavimu. „Agresyvus vairavimas gali būti, kai žmogus išlieja emocijas, kai kur nors labai skuba arba jis gali būti tiesiog agresyvus žmogus - kaip gyvena, taip ir vairuoja. Yra tokių, kurie gyvena ir elgiasi agresyviai su kaimynais, kolegomis, yra mažiau tolerantiški“, - paaiškino G. Bertašius. Tiek vairavimo mokytojas, tiek psichologės aiškina, kad telefono naudojimas vairuojant taip pat yra agresyvus elgesys prie vairo.
„Agresyvaus vairavimo požymių gali būti labai įvairių - kiek mokslininkų, tiek skirtingų apibrėžimų. Tai gali būti bet koks elgesys, kuris kyla iš pykčio ir yra nukreiptas į kitą žmogų. Tai ir agresyvus lenkimas, mirksėjimas šviesomis, kitų eismo dalyvių neįleidimas į eismo juostą, nepraleidimas, greičio padidinimas, kai juos nori aplenkti, garsinio signalo naudojimas, kai to nereikia, nekantrumo demonstravimas ar gestų rodymas. Kiti santykius išsiaiškina net sankryžose“, - LRT.lt kalbėjo VDU psichologijos profesorė A. Endriulaitienė. Be to, agresyviu elgesiu galima laikyti nesaugų priartėjimą prie kitų eismo dalyvių, „spaudimo darymą“, pavojingą manevravimą tarp kitų automobilių, saugaus greičio nesilaikymą ir kelio ženklų nepaisymą.
Ar veiksmingi psichologiniai kursai pažeidėjams?
Jau trejus metus šalyje papildomus mokymus turi išklausyti ne tik pažeidimą padarę jauni vairuotojai, bet ir teisės vairuoti netekę asmenys. Mokymuose šie asmenys privalo baigti ne trumpesnį kaip 90 minučių trukmės psichologo vedamą psichologijos kursą; baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių bendrąjį teorijos mokymo kursą; ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su psichologu analizuoti padarytą KET pažeidimą ar pažeidimus, už kurį buvo taikyta administracinė atsakomybė; baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą, atlikti ir išlaikyti žinių patikrinimo testą.
Vairavimo mokytojas G. Bertašius sako, kad trumpo pokalbio su psichologu, analizuojant agresyvų elgesį prie vairo, yra per mažai. „Reikia daugiau papildomų pamokų. Save gerbiančios mokyklos turėtų turėti bent pusę psichologo etato. Instruktoriai taip pat gali bendrauti su psichologais - juk instruktorius mato mokinio agresiją ar baimę, netikrumą. Jis gali apie tai papasakoti psichologui. Galbūt reikėtų mažiau dėmesio kreipti į taisyklių „kalimą“, o dalis paskaitų galėtų būti apie eismo kultūrą: kad mes kelyje - ne vieni, kad yra ir kitų eismo dalyvių. Taigi programoje turėtų būti keletas paskaitų kartu su psichologu“, - mano G. Bertašius.
Pasak VDU psichologijos profesorės A. Endriulaitienės, šie kursai yra veiksmingi ir jų turėtų būti daugiau. „Duoda vieną konsultaciją, vieną paskaitą paklausyti ir tikisi, kad bus poveikis. Niekada negaunama psichologinio poveikio iš tokios trumpos intervencijos. Norint, kad tai būtų veiksminga, reikia kur kas ilgesnio laiko“, - LRT.lt sakė profesorė. Jos manymu, apie saugų elgesį prie vairo galima pradėti kalbėti ne tik vairavimo mokyklose, bet ir vidurinio ugdymo mokymo įstaigose. „Galima sugalvoti įvairių priemonių. Labai svarbu ne gąsdinti ir bausti, o skatinti pozityviais pavyzdžiais. Ne gąsdinti, kad užsimuši girtas, bet skatinti pozityviu elgesiu. Bausmių didinimas turi trumpalaikį poveikį, o psichologų tyrimai rodo, kad tai nėra geriausias būdas mokyti tinkamo elgesio. Mūsų socialinės reklamos gąsdina, kelia baimę. Kartais reikėtų kurti ir raginančių ko nors nedaryti“, - siūlė A. Endriulaitienė.
Psichologo profesija: pasirinkimas ir perspektyvos
Psichologijos studijos yra vienos populiariausių Lietuvoje. Jų paklausa auga ir mokymosi įstaigose - darželiuose, mokyklose. Apie tai, kokia svarbi psichologo specialybė šiandien, kaip nepasiklysti ir teisingai pasirinktibei į ką vertėtų atkreipti dėmesį būsimam studentui, renkantis psichologijos studijų programą, kalbamasi su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros docente dr.
#
tags: #vdu #psichologu #patarimai #namu #darbas