Mokymai mokyklos psichologams: psichologinės stiprybės ir atsparumo ugdymas

Švietimo įstaigų psichologai atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant sveiką ir palankią aplinką mokiniams, mokytojams bei visai bendruomenei. Siekiant užtikrinti kokybišką psichologinę pagalbą, būtina nuolat tobulinti specialistų kompetencijas, gilinti žinias ir įgūdžius. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs mokymo aspektai, skirti mokyklų psichologams, apimantys tiek teorines žinias, tiek praktinius įgūdžius, būtinus sėkmingam darbui.

Psichologinė stiprybė ir atsparumas: pagrindas sėkmingam darbui

Psichologinė stiprybė ir atsparumas - tai bene svarbiausias tavo gyvenimo pagrindas! Kaip gali padėti sau pats? Kaip efektyviai padėti kitiems? Kaip save motyvuoti, auginti, lavinti naujus įgūdžius, tobulėti, suprasti tikruosius trūkumus bei stiprinti privalumus? Kaip rasti tarpusavio kalbą ir sukurti stiprius ryšius bei santykius su kitais? Kaip užauginti laimingus vaikus? Kaip tinkamai reaguoti į iškilusias problemas ir efektyviai jas spręsti? Kaip pasiekti savo tikslus ir gerinti gyvenimo kokybę?

Savęs pažinimas ir asmeninis tobulėjimas

Mokymai turėtų apimti savęs pažinimo metodus, padedančius psichologams geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įveikti baimes ir pasąmonės barjerus. Studijose buvo gera susipažinti su savimi. link savęs pažinimo. keistis pats. matom ir jaučiam. požiūrio, nuostatų į aplinką. Tai leidžia ne tik efektyviau spręsti asmenines problemas, bet ir geriau suprasti klientus. Gyvenimas yra toks, kokį susikuri. šimtu procentu. pažindamas save, gali gerai suprasti kitus.

Bendravimo įgūdžių lavinimas

Efektyvus bendravimas yra vienas svarbiausių įgūdžių psichologo darbe. Mokymai turėtų apimti bendravimo grupėje, konfliktų mediacijos ir viešo kalbėjimo technikas. bet tame ir slypi visas bendravimo žavumas. svarbu ir branginti žmones, esančius šalia. Dalintis laime su kitais.

Streso valdymas ir emocinė pusiausvyra

Psichologo darbas dažnai susijęs su dideliu emociniu krūviu, todėl mokymai turėtų skirti dėmesio streso valdymo technikoms, emocinės pusiausvyros atstatymui. Stresas darbe. Įgyti žinių apie tinkamus ir netinkamus streso įveikimo būdus. Susipažinti ir išbandyti progresuojančią raumenų relaksaciją, vizualinę relaksaciją. Emocinės pusiausvyros atstatymas, remiantis neurolingvistinio programavimo technikomis. Seminaro tikslas - išmėginti ir išmokti naudoti psichologines technikas, kurios padeda atsikratyti neigiamų minčių, emocijų, įveikti traumas ir užsitęsusį stresą.

Taip pat skaitykite: Įrašai ir visuomenės stigma psichologijoje

Darbas su vaikais ir paaugliais: specifiniai mokymo moduliai

Mokymai mokyklos psichologams turėtų apimti specifinius modulius, skirtus darbui su vaikais ir paaugliais, atsižvelgiant į jų amžiaus tarpsnius ir raidos ypatumus.

Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai

Seminaras skirtas susipažinti su elgesio ir emocijų sutrikimais, prasidedančiais vaikystėje bei sužinoti, kokios psichologinės strategijos yra tinkamos dirbant su šiais vaikais. Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai“. Seminaro tikslas - išsiaiškinti vaikų elgesio ir emocijų sutrikimus prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje ir sužinoti pagrindinės psichologines strategijas kaip galima padėti vaikui.

Vaikų baimės ir nerimas

Mokymai turėtų apimti informaciją apie vaikų baimes, nerimo sutrikimus ir būdus, kaip padėti vaikams įveikti šias problemas. Vaikų baimės. Kaip padėti?“. Seminaro tikslas - susipažinti su pagrindinėmis vaikų baimėmis ikimokyklinaime amžiuje, išsiaiškinti baimių priežastis, išmokti įvertinti, kada reikalinga specialistų pagalba bei sužinoti veiksmingus būdus, kaip galima vaikams padėti įveikti savo baimes. Darbas su nerimu. Nerimo sutrikimai“. Seminaro tikslas - susipažinti su pagrindiniais nerimo sutrikimais: generalizuotu nerimu, socialine fobija bei paikos sutrikimu bei išmokti technikų, naudingu dirbant su šiais sutrikimais.

Darbas su vaikų pykčiu ir agresija

Svarbu, kad psichologai mokėtų atpažinti agresyvaus elgesio priežastis ir taikyti veiksmingas intervencijas. Vaiko pyktis ir agresija. Vaikų pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“. Seminaro tikslas - supažindinti su priežastimis, kurios sukelia vaikų agresiją ir pyktį. Aptarti būdus ir metodus, kurie padeda suvaldyti vaikų pyktį.

Paauglių sunkumai

Mokymai turėtų apimti informaciją apie paauglių raidos ypatumus, dažniausiai pasitaikančius sunkumus ir būdus, kaip jiems padėti. Sunkumai paauglystėje. Kaip bendrauti su paaugliu nepasimetant“. Seminaro tikslas - išmokti taikyti terapinius metodus bendraujant su šiuolaikiniu paaugliu.

Taip pat skaitykite: Pasiruošimas psichologo konsultacijai

Priklausomybės

Mokymai turėtų apimti informaciją apie priklausomybę nuo kompiuterio ir būdus, kaip padėti vaikams ir paaugliams įveikti šią problemą. Priklausomybė nuo kompiuterio.

Ugdymo diferencijavimas

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ugdymo diferencijavimui, atsižvelgiant į vaikų individualius poreikius ir gebėjimus. Ugdymo diferencijavimas.

Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikai: mokymo programos

Mokymai mokyklos psichologams turėtų apimti specializuotas programas, skirtas darbui su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) vaikais, įskaitant autizmą, hiperaktyvumą ir disleksiją.

Autizmas

Mokymai turėtų apimti informaciją apie autizmą, jo požymius ir būdus, kaip padėti vaikams, turintiems šį sutrikimą. SUP vaikai. Autizmas. Autizmas vaikystėje.

Hiperaktyvumas

Svarbu, kad psichologai mokėtų atpažinti hiperaktyvumo požymius ir taikyti veiksmingas intervencijas. SUP vaikai. Hiperaktyvumas.

Taip pat skaitykite: Kreipimasis į psichologą

Disleksija

Mokymai turėtų apimti informaciją apie disleksiją ir būdus, kaip padėti vaikams, turintiems šį sutrikimą. Disleksija.

Terapiniai metodai ir technikos

Mokymai mokyklos psichologams turėtų apimti įvairių terapinių metodų ir technikų, kurios gali būti naudojamos darbe su vaikais, paaugliais ir suaugusiaisiais.

Lėlių terapija

Lėlių terapija gali būti veiksminga priemonė darbui su vaikais, padedanti jiems išreikšti savo jausmus ir emocijas. Lėlių terapija.

Meno terapija

Meno terapija gali būti naudojama darbui su vaikais, turinčiais mokymosi sunkumų, padedanti jiems išreikšti save ir įveikti problemas. Meno terapija ir mokymosi sunkumai.

Pasakų terapija

Pasakų terapija gali būti naudojama darbui su vaikais, padedanti jiems suprasti savo jausmus ir emocijas, spręsti problemas ir įveikti baimes. Kodėl reikia sekti pasakas?

Koučingo technikos

Koučingo technikos gali būti naudojamos darbui su paaugliais ir suaugusiaisiais, padedanti jiems pasiekti savo tikslus ir gerinti gyvenimo kokybę. Koučingo technikos.

Konfliktų mediacija

Konfliktų mediacija gali būti naudojama sprendžiant konfliktus tarp mokinių, mokytojų ir tėvų. Konfliktų mediacija.

Kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinės elgesio terapijos pagrindai“. Seminaro tikslas - susipažinti su pagrindinėmis kognityvinės elgesio terapijos technikomis, kurios naudingos sprendžiant tiek savo, tiek kliento psichologines problemas. Emocijų valdymas, remiantis kognityvine elgesio terapija, schemų terapija“. Seminaro tikslas - susipažinti su kognityvės elgesio ir schemų terapijos metodikomis, kurios padeda susitvarkyti su negatyvia vaikystės patirtimi, trauminiais įvykiais, negatyviomis emocijomis.

Neurolingvistinis programavimas

Kliento motyvavimo technikos“. Seminaro tikslas - susipažinti ir išmokti taikyti neurolingvistinio programavimo ir kognityvinės elgesio terapijos technikas , tinkamas kliento motyvavimui. Santykių su tėvais ir vaikais užmezgimas remiantis neurolingvistinio programavimo technikomis“. Tam, kad taikomos pedagoginės ar psichologinės technikos, metodikos būtų veiksmingos, pirmiausia reikalingas emocinis kontaktas (su vienu vaiku arba auditorija). Seminaro metu praktiniais NLP (neurolingvistinio programavimo) metodais mokysimės kurti psichologinį ryšį naudojant žodines ir neverbalines priemones.

Bendradarbiavimas su tėvais ir mokytojais

Mokymai turėtų apimti bendradarbiavimo su tėvais ir mokytojais strategijas, padedančias sukurti palankią aplinką vaikams ir paaugliams. Probleminiai tėvai - probleminiai vaikai“. Seminaro tikslas - pagerinti bendravimą ir bendradarbiavimą su mokinių tėvais ir vaikais turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų. Kaip bendrauti su ugdytinių tėvais?". Seminaro tikslas - supažindinti su būdais, kaip užmegzti pozityvius santykius su auklėtinių tėvais, kaip korektiškai pateikti informaciją apie auklėtinių elgesį bei kaip spręsti iškylančius konfliktus su tėveliais.

Mokymų organizavimas ir turinys

Mokyklų darbuotojų kompetencijos psichikos sveikatos didinimo mokymai yra skirti mokyklų mokytojams (-oms), mokytojų padėjėjams (-oms), socialiniams pedagogams (-ėms), specialiesiams pedagogams (-ėms), psichologams (-ėms), psichologų asistentams (-ėms), logopedams (-ėms), tiflopedagogams (-ėms), surdopedagogams (-ėms), visuomenės sveikatos specialistams (-ėms) bei mokyklos administracijos darbuotojams (-oms).

Mokymus darbuotojams organizuoja savivaldybės teritorijoje veikiantis visuomenės sveikatos biuras arba kitos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, teikiantis visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybėje pagal savivaldybių bendradarbiavimo sutartį (toliau - Biuras).

Mokykla, norinti, kad darbuotojams būtų vykdomi mokymai, raštu kreipiasi į Biurą. Yra pasirašoma bendradarbiavimo sutartis tarp Biuro ir mokyklos, kurioje nurodoma mokymų trukmė, susitikimų dažnumas, grupės dydis.

Mokymus vykdo Biuro suformuota specialistų komanda (toliau - komanda), kurią sudaro ne mažiau kaip 2 specialistai, kurie yra: · psichologai, baigę universitetinę psichologijos bakalauro programą ar išlyginamąsias psichologijos studijas bei baigę psichologijos magistro studijų programą, arba baigę vienpakopę penkerių metų universitetinę psichologijos studijų programą. Psichologai taip pat turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:o būti įgiję pirmąją arba antrąją kvalifikacinę kategoriją vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-101 „Dėl Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų patvirtinimo“; o ne mažiau kaip 5 metus per paskutinius 7 metus būti vykdę medicinos psichologo praktiką, iš kurių bent 2 metus būti teikę medicinos psichologo paslaugas vaikams ir paaugliams;· psichoterapeutai, atitinkantys vieną iš šių reikalavimų:o turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą sveikatos mokslų studijų krypčių grupės ergoterapijos, farmacijos, kineziterapijos, visuomenės sveikatos krypčių išsilavinimą, įgiję teisę taikyti psichoterapijos metodą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. lapkričio 13 d. įsakyme Nr. V-1292 „Dėl Psichoterapijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka ir turintys ne mažiau kaip 3 metų psichoterapijos paslaugų teikimo vaikams ir paaugliams patirtį;o turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą sveikatos mokslų studijų krypčių grupės medicinos krypties išsilavinimą, įgiję teisę taikyti psichoterapijos metodą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakyme Nr. V-680 „Dėl Teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ nustatyta tvarka ir turintys ne mažiau kaip 3 metų psichoterapijos paslaugų teikimo vaikams ir paaugliams patirtį;· supervizoriai, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų krypčių grupės ar ugdymo mokslų studijų krypčių grupės magistro kvalifikacinį laipsnį, pabaigę supervizijos studijas, atitinkančias europinį supervizorių rengimo standartą, ir turintys ne mažiau kaip 3 metų supervizijų paslaugų teikimo švietimo sistemos srityje patirtį;· socialiniai pedagogai, įgiję pagalbos mokiniui specialisto metodininko ar eksperto kvalifikacinę kategoriją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3216 „Dėl Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijų nuostatų patvirtinimo“, arba turintys ne mažesnę kaip 5 metų per paskutinius 7 metus socialinio pedagogo darbo patirtį mokykloje, švietimo pagalbos tarnyboje arba pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje.

Bendra mokymų trukmė - 40 valandų. Iš jų 8 valandos yra skirtos nuotoliniams mokymams, o likusios 32 valandos - kontaktiniam darbui su darbuotojais, dalyvaujančiais mokymuose.

Mokymų temos

Mokymai mokyklos psichologams gali apimti įvairias temas, atsižvelgiant į specialistų poreikius ir švietimo įstaigos specifiką. Toliau pateikiamas galimų mokymų temų sąrašas:

  • Bendravimas grupėje.
  • Lėlių terapija.
  • Kodėl reikia sekti pasakas?
  • Meno terapija ir mokymosi sunkumai.
  • Vaiko pyktis ir agresija.
  • Vaikų baimės.
  • Netektis.
  • SUP vaikai. Autizmas.
  • SUP vaikai. Hiperaktyvumas.
  • Autizmas vaikystėje.
  • Disleksija.
  • Ugdymo diferencijavimas.
  • Koučingo technikos.
  • Viešas kalbėjimas.
  • Konfliktų mediacija.
  • Susirinkimų vedimas.
  • Stresas darbe.
  • Mikroklimatas komandoje.
  • Konfliktai.
  • Pradinukas.
  • Sunkumai paauglystėje.
  • Vaikų ir tėvų konfliktai.
  • Nenoriu mokytis !
  • Priklausomybė nuo kompiuterio.
  • Stresas mokykloje.
  • Psichologinis atsparumas.
  • Valgymo sutrikimai. Galima pagalba“.
  • Asmenybės sutrikimai. Darbas su jais“.

Seminarai socialiniams darbuotojams

Vedant seminarus socialiniams darbuotojams mes bendradarbiaujame su Kolpingo kolegija ir mūsų mokymų programos yra tinkamos darbuotojų kvalifikacijai kelti. Siūlome tokias mokymų temas:

  • ,,Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai“.
  • „Emocinio krūvio socialiniame darbe valdymas“.
  • ,,Darbas su ,,sunkiais“ klientais. Ribų nustatymas“.
  • „Kaip pokalbį su vaiku be moralų paversti terapiniu“.
  • ,,Kliento motyvavimo technikos“.
  • ,,Vaikų psichologinis konsultavimas“.
  • „Vaikų tipologija ir skirtingas ugdymas“.
  • ,,Kognityvinės elgesio terapijos pagrindai“.
  • ,,Emocijų valdymas, remiantis kognityvine elgesio terapija, schemų terapija“.
  • ,,Darbas su nerimu. Nerimo sutrikimai“.
  • ,,Asmenybės sutrikimai. Darbas su jais“.
  • ,,Elgesio terapijos technikų taikymas“.
  • „Sokrato metodų taikymas socialinio darbuotojo veikloje“.
  • „Kaip bendrauti su paaugliu nepasimetant“.
  • ,,Kitoks požiūris į masinės kultūros veržimąsi“.
  • „Probleminiai tėvai - probleminiai vaikai“.
  • „Vaikų motyvavimas veiklai“.
  • ,,Vaikų psichologija per amžiaus tarpsnius“.
  • ,,Vaikų pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“.
  • ,,Kaip bendrauti su ugdytinių tėvais?".
  • „Įtampa ir stresinės situacijos. Jų prevencija ir valdymas“.
  • ,,Vaikų baimės. Kaip padėti?“.
  • ,,Santykių su tėvais ir vaikais užmezgimas remiantis neurolingvistinio programavimo technikomis“.
  • ,,Darbo ir gyvenimo iššūkių įveikimas, remiantis kognityvine elgesio terapija ir NLP“.
  • ,,Kaip kalbėti su vaiku, kad jis klausytų ir girdėtų?“.
  • ,,Vaikų drausminimas, remiantis kognityvine elgesio terapija“.
  • ,,Kaip užauginti genijų?“.
  • ,,Kriziniai etapai darželinuko gyvenime. Kaip gali padėti pedagogas?“.
  • ,,Darbas su specialiųjų poreikių vaikais. Psichologiniai aspektai“.
  • ,,Kaip lavinti vaikų emocinį intelektą?“.
  • ,,Mokinių motyvavimas netradiciniais būdais“.
  • ,,Mokinių motyvavimas vaizdinėmis priemonėmis“.
  • ,,Elgesio terapijos technikų taikymas mokykloje“.
  • ,,Šiuolaikinis mokinių skatinimas ir drausminimas".
  • ,,Mokinių emocinės ir elgesio problemos. Kaip galima pasitelkti psichologines strategijas?“.
  • ,,Probleminiai tėvai-probleminiai vaikai. Kaip dirbti?“.
  • ,,Darbas su ,,sunkiais“ mokiniais. Ribų nustatymas“.
  • ,,Darbas su gabiais mokiniais".
  • ,,Emocinės pusiausvyros atstatymas, remiantis neurolingvistinio programavimo technikomis“.
  • ,,Darbo ir gyvenimo iššūkių įveikimas, remiantis kognityvine elgesio terapija“.
  • ,,Neurolingvistinio programavimo technikų taikymas, gerinant bendravimo įgūdžius bendraujant su tėvais ir vaikais“
  • ,,Mokinių pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“
  • ,,Valgymo sutrikimai. Galima pagalba“.
  • ,,Darbas su kalte, depresija ir potrauminiu streso sindromu“.

tags: #skola #pre #skolskeho #psichologa