Įvadas
Žmogaus ryšys su kitu žmogumi - tai viena iš pamatinių socialinių vertybių, be kurios neįmanoma jokia visuomenė. Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinės percepcijos suvokimo dėsnius, apimančius tarpusavio suvokimą, komunikaciją ir sąveiką. Taip pat aptarsime, kaip šie dėsniai veikia mūsų kasdienius santykius ir kaip jie gali būti panaudoti siekiant geresnio tarpusavio supratimo.
Žmonių Bendravimo Problematika Šiuolaikinėje Visuomenėje
Šiuolaikinėje industrinėje visuomenėje natūralus žmonių bendravimas tampa probleminiu reiškiniu. Ypač tai pastebima Vakarų šalių visuomenėse, kur dažnai kalbama apie žmogaus vienišumą, pasimetimą ir nekomunikabilumą. Paradoksalu, tačiau industrinė visuomenė, suteikusi žmogui daug patogumų, tuo pačiu atitolino žmones vieną nuo kito. Dėl to iškyla daugybė svarbių kultūrinių, dvasinių, psichologinių, etinių, estetinių ir komunikacinių problemų. Žmonių skaičius auga, tačiau gebėjimas bendrauti mažėja, nors turėtų būti atvirkščiai. Šis paradoksas tik didina nūdienos žmonių vienišumą.
Vienišumas ir masiškumas - du teiginiai, kurie dažnai kartojami ir nepraranda savo reikšmės. Aplinka gali teigiamai arba neigiamai paveikti mūsų vidinį pasaulį. Aplinkinis pasaulis kuria pasaulį mumyse ir nuo jų abiejų mes esame priklausomi. Kiekvienas žmogus patiria skirtingus poveikius ir skirtingai į juos reaguoja, todėl kiekvienas turi savų, tik jam būdingų problemų.
Bendravimo Sunkumų Priežastys
Priežastys, dėl kurių žmonėms sunku užmegzti kontaktus, dažnai slypi pasąmonės struktūroje, kuri susiformuoja po žmogaus gimimo. Žmogaus instinktai pasireiškia skirtingai - vieniems stipriau, kitiems silpniau. Paveldėti bendravimo sunkumai sudaro tik dalį reiškinių, trukdančių bendrauti. Ne mažiau svarbūs yra ir aplinkos veiksniai, turėję įtakos mūsų gyvenime ir prisidėję prie mūsų elgsenos bei charakterio formavimosi. Tai gali būti iširusios šeimos, silpna mokykla, brutalumas ar seksualinis išnaudojimas.
Vertybės ir Bendravimas
Vertybe laikome tai, kas žmogaus manymu yra svarbiausia jo gyvenime. Jei mes ką nors labai vertiname, tuomet manome, jog verta šito siekti. Dedame daug pastangų, įgydami tai, kas vertinga. Žmonės yra skirtingi, todėl jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Tačiau viena universalių vertybių yra bendravimas. Tai, ką mes laikome vertybėmis, padeda tenkinti svarbiausius mūsų poreikius.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi ir kt. Paskui siekia aukštesnės pakopos - saugumo poreikių tenkinimo. Kiekvienas žmogus nori jaustis saugiai. Meilė - tai stiprus ir ilgalaikis ryšys tarp žmonių, sąlygotas abipusės simpatijos, pagarbos ir pasitikėjimo. Mes trokštame mylėti ir būti mylimi, rasti pasaulyje sau artimą, giminingą sielą. Būtent meilė išlaiko žmonių giminės, šeimos ir visuomenės vienybę. Kai patenkinami meilės ir priklausomybės poreikiai, įmanoma siekti aukščiausiųjų - savęs vertinimo ir saviraiškos - poreikių.
Bendravimas yra universali vertybė, būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Tenka rinktis, kuri iš bendravimo gijų turi gauti pirmenybę, kuris priklausomybės ryšys mums pasirodys esąs vertingesnis. Daugelis psichologinių problemų kyla dėl tokio pasirinkimo sudėtingumo, ypač paaugliams ir jaunuoliams. Jei įvyksta vidinis konfliktas tarp skirtingo tipo vertybių, pavyzdžiui, renkantis tarp draugystės ir meilės bei patogaus, sotaus gyvenimo, dažniau teisingesnis kelias yra atiduoti pirmenybę bendravimui.
Neverbalinė Komunikacija
Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje bendravimą žodžiais. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto pokalbio metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius - kitais būdais.
Asmeninė erdvė
Erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums.
Akių kontaktas
Akių kontaktas yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis. Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegzti bendravimo ryšį. Pašaliečio žvilgsnis yra suprantamas, nėra reikalo jo vengti - tiesiog į jį vienaip ar kitaip reaguojame. Akių žvilgsnis gali būti panaudotas ir grasinimui.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
Veido išraiška
Veido išraiška mums padeda orientuotis, ko reikia vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegzti pokalbį, o ko geriau nekalbinti. Tikros emocijos pasireiškia iš karto, nedelsiant. Ne veltui sakoma, kad pirmoji žmogaus reakcija yra pati tikriausia. Bandydami nuslėpti neigiamus jausmus, žmonės naudoja socialinę šypseną, kurios nereikėtų painioti su tikrais jausmais, tačiau be jos sunku įsivaizduoti mandagų bendravimą, ypač paslaugų, aptarnavimo ir informacijos tiekimo sferose.
Gestai
Gestais galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti ir pan. Yra gestų, kuriuos naudojame nevalingai ir kurie nėra skirti žodžiams pakeisti. Šie gestai laikomi tikraisiais signalais, pasakančiais, ką žmogus galvoja.
Kūno kalba
Mėgstamam žmogui stengiamės pasirodyti palankiai, todėl kontroliuojame savo kūną tam, kad nebūtume pernelyg atsainūs. Uždaresni, nenorintys atsiverti žmonės sėdi susidėję rankas ant krūtinės ir sukryžiavę kojas. Ne veltui sakoma, jog žmogui užsidarius nuo mūsų dvasiškai, užsiskleidžia ir jo kūnas.
Apranga ir išvaizda
Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę, agresyvumo laipsnį ir lytinę orientaciją. Vien iš aprangos atskirsime futbolo sirgalių, valstybės tarnautoją arba sunkiojo roko gerbėją ir pagal tai spręsime, bendrauti su juo ar ne ir koks bus tas bendravimas.
Mūsų turimi daiktai
Daiktai gali suteikti informaciją apie mūsų fizinę būseną, pavyzdžiui, akiniai rodo silpną regėjimą, o lazda - su vaikščiojimu susijusius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
Prisilietimai
Prisilietimai - tai vienas ankstyviausių ir paprasčiausių noro bendrauti reiškimo būdų. Tačiau šiuolaikinėse kultūrose prisilietimų vengiama: jie savotiški tabu, kadangi neišvengiamai pažeidžia mūsų asmeninę erdvę. Atlikti bandymai rodo, jog prisilietimai ypač stipriai išryškina kultūros skirtumus. Vieni prisilietimai yra suprantami kaip artumo arba agresijos pasireiškimas, kiti laikomi priimtinais net ir tarp nepažįstamų žmonių. Pavyzdžiui, prisilietimai, kuriuos patiriame perpildytame autobuse, stovėdami eilėje arba patekę į spūstį, dažniausiai nėra malonūs, tačiau jie toleruojami, priimami kaip neišvengiama būtinybė. Prisilietimo teisę pripažįstame tam tikrų profesijų žmonėms, prisilietimas laikomas normaliu reiškiniu daugumoje judriųjų žaidimų.
Garsiniai būdai
Bendravimas su kalba nesusijusiais garsais vadinamas paralingvistiniu bendravimu. Tai - juokas, verksmas, kosėjimas, žiovavimas ir kt. Prie šio bendravimo priskiriamos ir pauzės, tačiau ne tarp žodžių ar sakinių, o kalbos pauzės, t. y. tylėjimas. Paralingvistinis bendravimas yra labai svarbus užmezgant ir palaikant kontaktą su kūdikiais, dar nemokančiais kalbėti. Vieniems žmonėms pauzė yra kaip priemonė savo žodžių reikšmingumui pabrėžti, kitiems, priešingai, rodo abejonę tuo, kas sakoma. Daug ką sako kalbėjimo garsumas. Garsiau šneka drąsesni, labiau savimi pasitikintys žmonės. Garsiau taip pat kalbama norint stipriau išreikšti jausmus - baimę, pyktį ir kt. Tyliau kalba ramesni, drovesni žmonės. Tylesniu balsu reiškiamos subtilesnės emocijos. Kada balso variacijų negirdime, t. y. kai žmogus viską sako vienodu, monotonišku balsu, galime manyti, jog jis jaučiasi prislėgtas, apimtas depresiškos nuotaikos.
Kalbinė Komunikacija
Žmonių bendravimas kalbos ženklais vadinamas kalbėjimu. Bendraujantys žmonės turi kalbėti abiem suprantama kalba. Bendraujantiems reikia žinoti, kokiais žodžiais viena ar kita kalba yra įvardijami žmonės, daiktai ar reiškiniai. Kalbėjimas gali būti ne tik išorinis, bet ir vidinis. Galima kalbėti su pačiu savimi. Išorinis kalbėjimas skirstomas į sakytinį ir rašytinį. Rašytinis kalbėjimas yra sudėtingesnis. Rašto kalbos sakiniai paprastai esti ilgesni ir gramatiškai sudėtingesni negu sakytinės kalbos. Jo nevaržo tempas, kurio reikia laikytis kalbant. Kita vertus, sakytinis kalbėjimas yra kur kas išraiškingesnis.
Monologinis kalbėjimas esti tada, kai šneka vienas žmogus, o kiti, tik būdami klausytojais, tik priima žodinę informaciją. Dialoginio bendravimo metu partneriai vienas kitam perdavinėja pokalbio giją - ir patys kalba, ir kitų klausosi. Bendraujant derinamasi ne tik prie pokalbio stiliaus. Palaikomas ir jo turinys: mes linkčiojame galva, parodydami, kad suprantame pašnekovą, juokiamės iš komiškos pasakojimo dalies, nutaisome susirūpinusį veidą, girdėdami liūdnas naujienas. Pokalbį dažnai lydi gestai. Pokalbis vyksta spontaniškai.
Jei pokalbio planai labai skiriasi, bendravimas gali nutrūkti. Kai susitinka priešingi, nesuderinamų pažiūrų žmonės, gali kilti konfliktas. Tačiau jis gali kilti ir tarp geriausiai sutariančių žmonių. Bendravimui gali trukdyti bet kokie kraštutinumai, pavyzdžiui, pokalbis nuolat nuslysta į smulkias detales ir aplinkiniams sekti pokalbio giją gali tapti varginančiu užsiėmimu. Bendravimo nesėkmės gali kilti ir dėl nemokėjimo pasirodyti, tinkamai pateikti save. Taigi bendravimas - abipusis procesas. Jame privalo dalyvauti abi pusės. Turi būti informacijos pateikėjas ir gavėjas, kalbėtojas ir klausytojas.
Bendravimo Poreikis ir Jo Svarba
Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kūdikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis, jaučiame aplinkinių įtaką. Negana to, atsidūrę vienumoje, mes imame bendrauti su savimi. Bendraudami galime sėkmingai tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Visų pirma, keičiamasi informacija; antra - bendravimas mums suteikia galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius; trečia - bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir pan.
Taigi, bendravimas skirstomas į bendravimą su savimi (jis dar vadinamas intrapersonaliniu) ir bendravimą su kitais (tarpusavio, tarpasmeninis, interpersonalinis bendravimas). Tarpasmeninis bendravimas - toks, į kurį įsitraukia ne mažiau kaip du žmonės. Svarbiausi tarpasmeninio bendravimo aspektai - tai tarpusavio suvokimas, keitimasis informacija (komunikacija), tarpusavio sąveika ir santykiai. Vos tik atsiranda koks nors ryšys tarp dviejų ar daugiau žmonių, prasideda komunikacijos procesai. Bendravimas susideda iš jų lyg statinys iš plytų. Komunikacija - tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą - kalba, mimika, gestais. Tarpusavio sąveika - tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Vieno žmogaus elgesys kaip stimulas veikia kito žmogaus elgesį.
Savęs Pažinimas ir Bendravimas
Norėdami bendrauti su mus supančiais žmonėmis, suprasti juos, padėti spręsti jų problemas, turime pažinti save. Daugelis žmonių mano, jog jie nemoka užmegzti kontakto, nemoka susitaikyti su savo pykčiu, vengia žmonių, su kuriais jaučiasi nepatikimai, nemoka susikaupti, nuvertina savo poreikius ir teises.
Bendravimas - tai dviejų ar daugiau žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai: tokie kaip saugumas, dominavimas, saviraiška ir kt. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai, kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne.
Savęs Vertinimas ir "Aš" Vaizdas
Bendravimui ypač svarbus yra savo asmenybės vertinimas, savojo "Aš" vaizdo matymas. "Aš" vaizdas - tai vaizdinių ir sprendimų apie save sistema. Išskiriami realusis "Aš", idealusis "Aš", ateities "Aš" ir parodomasis "Aš". Realius "Aš" nesutampa su idealiuoju, tačiau jo galima siekti.
Prisirišimas prie savojo "Aš" - visiems žinomas dalykas. Dauguma laiko tai visai normaliu reiškiniu. Nepaisant to, jis kartais būna toks stiprus, jog sudaro rimtų sunkumų užmezgant, o ypač gilinant pažintis. Visi pažįstame žmonių, laikančių save pasaulio išrinktaisiais ir besimėgaujančių savo geranorišku palankumu aplinkiniams. Tokie žmonės, pamanę, jog kažkas kėsinasi į jų išskirtinę padėtį, neretai tampa agresyvūs. Jei ir neįmanoma su jais užmegzti artimesnių ryšių, reikia su jais elgtis kiek galint atlaidžiau ir kantriau, nes jie kenčia dėl pačių savęs.
Teritorijos ir Padėties Gynimas
Svarbiausios žmogaus valdos yra jo butas, automobilis ir darbo vieta. Yra ir laikinų valdų. Šiais instinktais yra ginama sava sritis, teritorija, tačiau yra ir kitokio, nors ir nematomo "turto", kurį kiekvienas gina taip pat įnirtingai, kaip ir savus namus. Tai - padėtis, vieta visuomenėje. Žmogus gali priklausyti tuo pat metu daugeliui hierarchijų ir užimti jose skirtingą padėtį. Tai instinktyvus siekimas išsikovoti vietą grupėse, susibūrimuose ilgesniam ar trumpesniam laikui.
Bendravimo Taisyklės ir Tolerancija
Įvairūs žmonių charakteriai, nevienodas ir jų poreikis bendrauti. Daugelis tik tada būna laimingi, kai yra tarp žmonių, kiti laikas nuo laiko turi pabūti vieni, kad galėtų jaustis laimingi. Tačiau nė vienas žmogus negali ilgam atsisakyti žmonių draugijos. Kiekvienas žmogus nori kontaktų, kiekvienam jie reikalingi. Norėdami užmegzti kontaktą su svetimais žmonėmis, privalome laikytis tam tikrų, nerašytų, bendravimo taisyklių. Dėmesingai ir atidžiai klausyti yra toks menas, kurio turime nepaliaujamai mokytis. Taip pat mokykimės tolerancijos ir pagarbos kitų nuomonei. Šios taisyklės ypač svarbu nepamiršti darbe, kur visada "priverstinai" bendrauja daug žmonių. Nesvarbu, apie ką būtų kalbama, - apie darbą ar apie privačius dalykus, - esant skirtingoms nuomonėms, tik tada galima prieiti vieningos išvados, kai stengiamasi suprasti kito požiūrį ir jo argumentus. Be abejo, siekiant gerų tarpusavio santykių, labai svarbi yra paprastutė taisyklė: būkime su visais žmonėmis draugiški. Nedraugiškumas dar niekada nesukėlė palankios reakcijos. Sava pavardė daugumai žmonių yra pats svarbiausias žodis.
Socialinės Percepcijos Dėsniai
Socialinė percepcija - tai procesas, kurio metu žmonės suvokia ir interpretuoja vieni kitus. Šis procesas apima daugybę skirtingų aspektų, tokių kaip pirmasis įspūdis, komunikacija ir tarpusavio sąveika.
Pirmasis įspūdis
Pirmosios kontakto minutėmis su nepažįstamais žmonėmis labai svarbūs išoriniai komponentai, tokie kaip išvaizda, manieros ir balso tonas. Šiuo metu reiškiasi nesąmoningi efektai.
Komunikacija
Bendravimas yra pasikeitimas informacija, kuriai turi įtakos verbalinė (žodžių) ir neverbalinė (kūno) kalbos.
Interakcija
Tarpusavio sąveika apima varžymąsi arba bendradarbiavimą.
tags: #socialine #percepcija #suvokimas #jos #desningumai