Paauglystė - tai savitas, ryškus ir charakteringas gyvenimo etapas, perėjimas iš vaikystės į suaugusiųjų pasaulį, lydimas išvaizdos ir mąstymo pokyčių, naujų tikslų ir atsakomybių. Šis laikotarpis įdomus psichologiniu požiūriu, nes tai asmenybės virsmas, pažeidžiamas ir jautrus metas.
Tapatumo Paieškos Paauglystėje
Eriko Eriksono psichodinaminėje raidos teorijoje paauglystė (12-18 m.) apibūdinama kaip savojo tapatumo atradimo siekis ir vaidmenų sumaištis. Paaugliai tampa nepriklausomi, sprendžia individualumo klausimus, tyrinėja identitetą, priima asmenines vertybes, įsitikinimus, tikslus. Šios paieškos keičia santykius šeimoje, mokykloje, draugų grupėse, gali sukelti autoritetų krizes, nusivylimą.
Socialinių mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas teigia, kad paauglys atranda, jog niekas jam nieko negali įrodyti, jei jis nenori būti įtikintas. Gebėjimas konfrontuoti autoritetams, tapti savarankiškesniu, įtvirtinti ribas ir atsiskirti nuo tėvų yra vienas pagrindinių paauglystės siekinių. Paaugliai eksperimentuoja su skirtingais savasties vaidmenimis, todėl jų elgesys gali būti kontrastingas. Aprašyti raidos procesai padeda išmoktoms vaikiškos moralės tiesoms peraugti į suaugusio asmens etiką, formuoja vidinius įsitikinimus ir vertybes. Jei raidos procesas sklandus, vaidmenys integruojami į vientisą tapatumą, išryškėja gyvenimo kryptis, vyrauja pusiausvyros, saugumo ir laimės jausmas.
Fizinė Akceleracija Ir Mąstymo Raida
Pastebimas fizinės akceleracijos procesas - vaikų bei paauglių fizinio brendimo greitėjimas. Tačiau mąstymo raida lyginant su praeities kartomis lėtėja. Paaiškinimas - vaikai ilgiau išlieka priklausomi nuo tėvų, yra ilgiau finansiškai išlaikomi, patiria mažiau gyvenimo nepatogumų, neugdo savarankiškumo. Išmaniųjų technologijų populiarėjimas leidžia greičiau pasiekti informaciją, įdedant mažiau pastangų. Vyksta mažiau socialinių sąveikų - kompiuteriniai žaidimai keičia vaidmenų ar sportinius žaidimus. Kalbant apie kūniškus pokyčius ir jų keliamus emocinius iššūkius, daliai vaikų jie prasideda staiga ir greitai. Kūnui keičiantis vaikai patiria nepatogumo, gėdos, pasimetimo jausmus, gali nuvertinti savo išvaizdą ar skirti daug laiko grožio ritualams. Tėvų požiūris į šiuos klausimus gali padėti arba apsunkinti paauglio kūno pokyčių priėmimo procesą. Svarbu gerbti asmeninę paauglio erdvę, negalima pašaipiai komentuoti lytinės brandos požymių. Šiuo laikotarpiu itin svarbu stiprinti tarpusavio vaikų ir tėvų ryšį.
Šiuolaikiniai Iššūkiai Ir Krikščioniškas Ugdymas
Šiuolaikiniai paaugliai susiduria su specifinėmis problemomis, nes lytiškai bręsti pradeda anksti, o emociškai, protiškai, dvasiškai subręsta vėliau. Viešoje erdvėje jie mato daug seksualizuotos informacijos, kas veikia jautrų mąstymą. Visa tai susiję su įvairiomis rizikomis: per anksti pradėti santykius, negebant išsaugoti ilgalaikio ryšio, nenumatyti pasekmių, būti emociškai sužeistam, pradėti lytinį gyvenimą, neplanuotai pastoti, užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis ir kt. Ankstesnis pirmųjų lytinių santykių amžius siejasi su šeimos problemomis, žalingais įpročiais, impulsyvumu, neurotiškumu, sąmoningumo stoka. Šiame kontekste krikščioniškas ugdymas, kuriame daug dėmesio skiriama pagarbai savo kūnui, atsakomybei už kitą ir emociškai saugius monogamiškus santuokinius santykius, įgyja gilesnę prasmę. Bet kokia kritika vaiko išvaizdai ar aprangai turėtų būti išsakoma nesumenkinant jo orumo - švelniai ir išmintingai. Kiekvienas bręstantis asmuo rizikingas situacijas gali numatyti, jei įsiklauso į savo širdį. Mūsų kūnas per drovumo ar kuklumo jausmus suteikia natūralią apsaugą ir padeda orientuotis pasaulyje, brėžti saugesnes ribas santykiuose su aplinka, saugoti savo ir kitų vertę ir orumą. Paauglystė skirta susidraugavimui su savimi ir visais savo jausmais, saugiems pasaulio tyrinėjimams, profesinio pašaukimo paieškoms, kūrybai, ilgiems pokalbiams, pirmiems įsimylėjimams, kelionėms, talentams, sportui, nuotykiams, asmenybės išsiskleidimui - tikrų tikriausiam sužydėjimui.
Taip pat skaitykite: Socialinė kognityvinė agresijos teorija: kas tai?
Antrieji Gyvenimo Metai: Savarankiškumo Link
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus, pažįsta artimuosius, lengvai atlieka judesius, geba pats valgyti, gali pasakyti apie 20 žodžių. Vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos, reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Vaikas gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo, bet draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę. Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Psichosocialinė Raida Pagal Eriksoną
Psichosocialinė raida - žmogaus amžiaus tarpsnių kitimas ir socialinės aplinkos (kultūrinės, istorinės ir visuomeninės) veiksnių poveikis asmenybės raidai. E. Eriksonas praplėtė S. Freudo psichoseksualinės raidos teoriją papildęs viso gyvenimo raidos sampratą, asmenybės raidą skirstė ne pagal kūno dalis ir su jomis susijusį malonumo pojūtį, bet pagal asmenybės ryšį su socialine aplinka. E. Eriksonas pabrėžė, kad kiekviename raidos tarpsnyje žmogui iškyla specifinių sunkumų ir konfliktų, vadinamų krizėmis, nuo kurių baigties priklauso tolesnis asmenybės formavimasis.
E. Eriksono psichosocialinės raidos stadijos:
- Saugumo ir nesaugumo (iki 1 metų): vaikas išmoksta pasitikėti arba nepasitikėti kitais asmenimis, formuojasi pasitikėjimas aplinkiniu pasauliu, kuris priklauso nuo rūpinimosi vaiku.
- Autonomiškumo ir gėdos (1-3 metai): vaikas mokosi pats savimi pasirūpinti, arba ima abejoti savo gebėjimais. Krizės sprendimo rezultatai priklauso nuo tėvų pasirengimo suteikti vaikui laisvę jo galimybių ribose.
- Iniciatyvumo ir kaltės (3-6 metai): vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji, todėl kartais peržengia tėvų nustatytas ribas ir dėl to jaučiasi kaltas. Jeigu tėvai skatins vaiko smalsumą, kūrybą, savarankiškumą, formuosis iniciatyvumas, kuris sudaro potencialią galimybę ateityje siekti savo tikslų ir efektyviai dirbti.
- Meistriškumo ir menkavertiškumo (6-12 metų): vaikas intensyviai mokosi siekdamas būti kompetentingas ir produktyvus arba jaučiasi nevisavertis, negebantis ką nors gerai padaryti.
- Tapatumo ir vaidmenų neaiškumo (paauglystė): paauglys nori išsiaiškinti, kas jis yra, pasiekia seksualinį, etninį, profesinį tapatumą arba neturi aiškaus supratimo apie ateityje jo laukiančius vaidmenis.
- Intymumo ir izoliacijos (jaunystė; apie 20-40 metų): jaunas suaugęs žmogus siekia kito žmogaus meilės ir draugystės arba lieka izoliuotas nuo kitų, yra vienišas.
- Generatyvumo ir stagnacijos (vidutinis amžius; apie 40-65 metus): suaugęs asmuo yra produktyvus, dirba jam svarbų darbą, puoselėja šeimą arba tampa sustingęs.
- Integracijos ir nevilties (senatvė): žmogus stengiasi suprasti, ar jo gyvenimas buvo prasmingas, mato savo gyvenimo svarbą arba supranta, kad nepasiekė savo gyvenimo tikslų.
Vaiko Raidos Stebėjimas Ir Vertinimas
Šeimoje atsiradęs naujas narys, tėvams sukelia nemažai streso bei rūpesčio. Greta nemigo naktų, pilvo dieglių ar kitų kasdienių rūpesčių, eina ir vaiko raidos stebėjimas. Net jei visi aplinkui nuolat kartoja, kad visi vaikai yra skirtingi ir jų vystymasis individualus, bet rūpestingų tėvų akys nevalingai krypsta į draugų, kaimynų ar darželio grupės vaikus, kurie geba šiek tiek daugiau, nei jų pačių atžala. Kūdikio ir vaiko raida vyksta etapais. Jei ką tik gimusio mažylio iki vienerių metų raidos etapai skaičiuojami mėnesiais, tai po pirmojo gimtadienio stebimi per metus padaromi pokyčiai. Žmogaus / vaiko raida prasideda vos vaisiui užsimezgus mamos įsčiose ir tęsiasi visą likusį jo gyvenimą. Šiame pasaulyje vaikas auga apsuptas įvairiausių veiksnių, su kuriais kasdieną susipažįsta ir patiria įvairiausius išgyvenimus. O tėvų bei jį supančių auklėtojų, mokytojų ir kitų suaugusių žmonių pareiga jam padėti susidoroti su iškylančiais sunkumais. Net pastebėjus, kad vaikas vystosi šiek tiek lėčiau nei jo bendraamžiai, nereikia pulti į paniką. Raidos vertinimą atlieka psichologai, kurių išvados gali būti antrinio ir tretinio lygio. Vertinant vaiko raidą, apimami įvairūs jos etapai, neišskiriant kažkurio individualiai - motorikos, kalbos ir komunikacijos, pažintinės, emocinės ir socialinės sritys, buitinių ir higieninių įgūdžių formavimasis ir kt. Vaikų vystymosi seka yra vienoda, skiriasi tik tam tikrų įgūdžių įgijimo laikas. Vaiko smegenys intensyviausiai vystosi pirmaisiais 3 gyvenimo metais. Vaiko raida vertinama tam tikrais etapais - amžiaus tarpsniais ir periodiškumu. Labai svarbu, kad kartu tyrime dalyvautų ir tėvai. Taip pat, atliekant vaiko raidos vertinimą, nemažiau svarbi bendra vaiko sveikata - kosintis, čiaudintis, sloguojantis, prastai nusiteikęs ar blogai besijaučiantis vaikas jam skirtas užduotis atliks blogiau, nesugebės sutelkti dėmesio. Tokiu atveju nereikia tikėtis teisingų rezultatų. Raidos vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu, vaiko raida vertinama kompleksiškai. Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti. Tikėtina, jog daugelio šių vaikų motorinė raida normalizuosis savaime ar suteikus nedidelę pagalbą.
Vaiko Raidos Sritys
Vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Raidos sutrikimas nėra liga. Tai tik būklė, kurią stabilizavus, galima gyventi įprastą gyvenimą. Iki septynių metų vaikams nėra tokios diagnozės, kaip protinis atsilikimas nėra. Protinio atsilikimo diagnozė atsiranda apie 7 metus. Beje nustačius diagnozę, gamina gauti kompensaciją iš valstybės, kuri dar kitaip vadinama neįgalumo pašalpa.
- Kalba. Vaikui kalbos suvokimas nėra įgimtas ir kalba savaime neišsivysto. Vaikui įgimtas ir natūralus dalykas yra aplinkos mėgdžiojimas, tad kalbos vaikai mokosi žaisdami ir kartodami žodžius, kuriuos sako mama ir tėtis.
- Judesys. Vaikui judėjimas yra pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Kai vaikas geriau suvokia savo kūną bei jo galimybes, jis labiau pasitiki savimi bei drąsiau jaučiasi.
- Pojūčiai. Pojūtis - pirmoji pažinimo pakopa, suteikianti galimybę plėsti pasaulio pažinimą, formuoti vaizdinius ir sąvokas. Žmonės turi išvystę penkis pagrindinius pojūčius: regėjimas, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.
- Socialinė - emocinė raida. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan.
Vaiko Raidos Vertinimo Metodikos
Raidos vertinimo metodikos yra sukurtos atlikus sudėtingas ir ilgas studijas, parenkamos pagal vaiko amžių, raidos sutrikimą, fizines galimybes, raidos tyrimo tikslus. Vertinimą atlieka psichologai, bet jie neapsiriboja tik intelekto ar kai kurių psichinių pažinimo procesų įvertinimu, vaiko raida vertinama kompleksiškai.
Taip pat skaitykite: Pagrindiniai Aristotelio socialinės psichologijos principai
Spalvotų matricų testas. Raveno spalvotų matricų teste plačiai taikoma psichodiagnostika, skirta 5-11 metų vaikų dialektiniam sugebėjimui įvertinti. Testas matuoja sugebėjimą daryti išvadas, mokėjimą lyginti formas, samprotauti pagal analogiją t.y. konstrukcinį intelektą. Tiriamojo prašoma parinkti tinkamą detalę į tuščią piešinio vietą.
Wekselerio testas. Wechsler vaikų intelekto vertinimo skalė WISC-III yra vienas populiariausių intelekto testų. WISC-III sudarytas iš įvairių subtestų (žodyno, aritmetikos), kuriuos taip pat sudaro sunkėjančia tvarka pateikiamos užduotys. Subtestai yra suskirstyti į verbalinius ir neverbalinius. Verbaliniais subtestais galima tirti kalbinius įgūdžius, bendrą žinių lygį, socialinę nuovoką. Neverbaliniuose subtestuose pabrėžiami percepciniai - motoriniai įgūdžiai, informacijos apdorojimo greitis, neverbalinis abstraktus mąstymas. Gauti rezultatai verčiami standartiniais balais, intelekto koeficientu (IQ).
Pagalba Vaikui Ir Šeimai
Dėl švietimo pagalbos kreipkitės į med. darželį, mokyklą ar kitą įstaigą, kurią lanko (lankys) jūsų vaikas. Pagal ŠPT pažymą darželis, mokykla ar kita ugdymosi įstaiga, privalo teikti tam tikrą švietimo pagalbą, bet ji nėra griežtai apibrėžta (pvz., spec. Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), dėl neįgalumo lygio nustatymo vaikui. Kai pavienių paslaugų vaiko pagalbos užtikrinimui nepakanka, tėvai kartu su įstaiga / arba tik pati įstaiga, teikianti paslaugas, su dokumentais (vaiko med. Dėl neįgalumo nustatymo su med. Pasidomėkite, ar Jums, kaip slaugančiam vaiką su negalia asmeniui, kaupsis stažas. Jūsų ir slaugomo vaiko gyv. Kai slaugančiajam vaiką su negalia vienam iš tėvų stažas pensijai nekaupiamas, vaiko slaugymo terminas (mažiausiai 15 metų) skaičiuojasi šalpos neįgalumo pensijai senatvėje. Jei esate dirbantis (-i), kreipkitės dėl lengvatų darbovietėje. Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų į reabilitologą su med. Pagalbos specialistų paslaugos būtinos ne tik vaikui su individualiais poreikiais, bet ir jo šeimos nariams. Pagalbos specialistų paslaugos teikiamos švietimo įstaigose, švietimo pagalbos tarnybose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, psichikos sveikatos centruose, ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, dienos centruose. Priklausomai nuo sveikatos būklės sudėtingumo, individualių poreikių vaikams slaugytojo gali reikėti nuolatos.
Šeima Šiuolaikinėje Visuomenėje
Šiuolaikiniai socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo reiškiniai veikia įvairius socialinius institutus, keičiasi ir požiūris į šeimą, naujai persvarstoma jos samprata: tos pačios lyties šeimos, vienišas tėvas ir t.t. Manoma, kad poindustrinėse visuomenėse dėl globalizacijos ir individualizacijos procesų silpnėja atsidavimas šeimai, mažiau prisiimama įsipareigojimų šeimai ir jos nariams. Šiandienos požiūrį į šeimą lemia kintantys vyro ir moters socialiniai vaidmenys: nuo tradicinių, kai vyras laikomas šeimos maitintoju, o moteris rūpinasi vaikais ir namų ruoša, pereinama prie egalitarinių (pranc. egalitaire - lygybė), kai abu sutuoktiniai yra ekonomiškai aktyvūs, dalijasi namų ruošos darbais bei vaikų priežiūra, kartu priima sprendimus. Keičiasi ir kartų santykiai, o įsipareigojimų šeimai ir tėvų ar motinų teisių bei pareigų prasmė ir turinys apibrėžiami iš naujo. Kaip teigia L. Arnlaug (2006), „tradicinis šeimos modelis, kai vyrui priskiriamas šeimos maitintojo vaidmuo, o moteris turi rūpintis vaikais ir namų ruoša, žlunga“. Tai vėlyvojo modernizmo šeimos modelio charakteristika. Pasak D. Allen, „šeima - tai du žmonės, besinaudojantys lygiomis teisėmis. Jie yra partneriai darbe, o laisvalaikiu tai yra du atskiri individai“. Šie klausimai nagrinėjami L. Rupašienės (2001), A. A. Mitriko (2001), V. Kanopienės (1997, 2001), A. Jasilionienės (2004), V. Stankūnienės (2007), A. M. Pavilionienės (2010) ir kitų mokslininkų darbuose bei publikacijose. Moterų informacijos centras 2009 m. išleido visose srityse išplėstinį tyrimą „Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje - 2009“. Daug dėmesio vaikų socializacijos procesui šeimoje skiria J. Ėėlius (1995), A. Juodaitytė (2002), G. Kvieskienė (2003). Nepaisant to, ar šeima yra egalitarinė, ar tradicinė, pagal bendras šeimai priskiriamas funkcijas ji atlieka vieną svarbiausių - socializacijos - funkcijų, kai vaikui perteikiamos visuomeninės vertybės, normos bei elgesio pavyzdžiai, dorovinė ir dvasinė kultūra. Kadangi tyrimų, kaip tėvų požiūris veikia vaikų socializaciją, nėra daug, todėl ir buvo nuspręsta ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Šiuolaikinėje visuomenėje ne tik auga šeimos pajamos, bet ir brangsta tėvų laikas, nes vaikų auklėjimas - daug laiko užimantis procesas. Vis labiau šeimose įsivyraujantis egalitarinis modelis, atsiradęs dėl masinio motinų įsiliejimo į darbo rinką, privertė iš naujo pažvelgti į atsakomybės už vaiko socializaciją problemą ir iškelti probleminius klausimus: kaip vaiko ugdymo funkcijas pasidalija tėvas ir motina, kai abu jie yra šeimos maitintojai? Kaip pasiskirsto socialiniai vaidmenys šeimoje? Kaip tokioje šeimoje patenkinami visi pagrindiniai vaiko poreikiai? Tyrimo objektas - tėvų požiūris į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje. Tyrimo tikslas - ištirti tėvų požiūrį į vaikų socializaciją egalitarinėje šeimoje.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie socialinę ir bendravimo psichologiją
tags: #socialine #psichologine #raidos #kryptis