Vitaminas D, dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, pastaraisiais metais sulaukė didelio dėmesio dėl jo svarbos ne tik fizinei, bet ir psichologinei savijautai. Šis vitaminas, kurio trūkumas Lietuvoje yra itin dažnas dėl geografinės padėties ir saulės trūkumo, atlieka svarbų vaidmenį įvairiuose organizmo procesuose. Straipsnyje aptarsime, kaip vitaminas D veikia mūsų psichologinę būklę, kokios yra vitamino D trūkumo priežastys ir pasekmės, bei kaip galime užtikrinti pakankamą šio vitamino kiekį organizme.
Vitamino D svarba organizmui
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris svarbus ne tik kaulų stiprumui, bet ir imuninės sistemos veiklai, raumenų funkcijai, netgi širdies ir kraujagyslių sistemai. Jis padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, todėl yra ypač reikalingas kūdikiams bei mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų bei dantų formavimosi procese. Nustatyta, kad šio vitamino trūkumas turi įtakos nusilpusio imuniteto, nervingumo, depresijos ir nuovargio požymių atsiradimui. Jei trūksta vitamino D, gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių, kaulų sistemos, inkstų ligos. Taip pat vitamino D stygius siejamas su įvairių tipų vėžinėmis ligomis, cukriniu diabetu.
Vitamino D trūkumo priežastys ir pasekmės
Lietuva yra vitamino D deficito šalis, nes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje trūksta saulės. Kaip žinia, pagrindinis vitamino D šaltinis, kurio gyvybiškai reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, yra saulė. Vitamino D kiekis kraujyje išlieka apie 3-4 savaites, todėl ir iš vasaros saulės natūraliai gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje. Žmogaus organizmas turi vitamino D atsargų (daugiausia jų yra saugoma riebaluose ir raumeniniame audinyje, taip pat - kepenyse), tačiau jų gali nepakakti, ypač pavasarį bei žiemą. Paprastai žiemą vitamino D trūkumas išryškėja dėl trumpų dienų ir nedidelio saulės kiekio, taip pat - dėl netinkamo ilgio arba blokuojamų ultravioletinių spindulių, pavasarį - dėl išeikvotų vitamino D atsargų žiemą. Net ir vasarą jo nebūtinai gausime tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, jei sąžiningai kūną tepsime kremu nuo saulės (kita vertus, tai tiesiog būtina, nes privalome saugoti savo odą).
Vitamino D trūkumas gali sukelti įvairias pasekmes, įskaitant:
- Nusilpusį imunitetą
- Nervingumą
- Depresiją
- Nuovargį
- Širdies ir kraujagyslių ligas
- Kaulų sistemos ligas
- Inkstų ligas
- Įvairių tipų vėžines ligas
- Cukrinį diabetą
Mokslininkas, gydytojas J. J. Cannell ir jo kolegos teigia, kad viena iš pagrindinių sezoninio ir kitų gripų protrūkių, virusinių ligų susirgimų priežastis yra vitamino D trūkumas, o tam tiesiogiai įtakos turi klimatas (saulės spindulių stygius, didelis drėgmės kiekis) bei nusilpęs imunitetas.
Taip pat skaitykite: Mažas vitamino D kiekis ir elgesys
Vitamino D įtaka psichologinei savijautai
Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina vitamino D svarbą psichologinei savijautai. Vitaminas D dalyvauja imuninės sistemos, virškinimo, nervų, kraujodaros sistemų darbe. Naujausi mokslininkų darbai įrodė, kad jis turi profilaktinį poveikį, galintį apsaugoti nuo širdies patologijų, cukrinio diabeto, onkologinių patologijų, depresijos. Vitaminas D vartojamas peršalimo, bronchito ir pneumonijos profilaktikai. Jis užtikrina imuninės sistemos funkcionalumą, organizmo atsparumą virusams ir patogeninėms bakterijoms. Teigiamas kalciferolio poveikis konkrečioms organizmo ląstelėms apsaugo jį nuo infekcinių ligų. Vitamino preparato apsauginiai faktoriai savo veiksmingumu yra panašūs į vakcinos nuo gripo poveikį.
Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas gali būti susijęs su:
- Nuotaikos svyravimais
- Padidėjusiu dirglumu
- Depresiniais simptomais
- Sezoniniais nuotaikos sutrikimais
Vitaminas D lemia geresnę nuotaiką, kognityvinę sveikatą, padeda išvengti depresijos.
Kaip užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį?
Siekiant užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį organizme, rekomenduojama:
- Būti saulėje bent 15-30 minučių per dieną (saugant odą nuo nudegimų)
- Vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D (riebią žuvį, kiaušinių trynius, kepenis)
- Vartoti vitamino D papildus (ypač rudenį ir žiemą)
Pasak keturiasdešimtmetės Ingridos, ji visada manė, kad vitaminai būtini tik vaikams arba seniems žmonėms, tačiau jos šeimos gydytoja paneigė šią nuomonę. „Man į atmintį labai įsirėžė gydytojos frazė: vitaminą D vartokite kasdien - visais metų laikais, visą laiką be pertraukų. Aš dar nustebau, kodėl ir vasarą reikia, juk gauname jo pakankamai su saule. Medikė atrėžė, kad gyvenant Lietuvoje, kur apniukusių dienų gerokai daugiau nei saulėtų, vasaros rezervo užtenka labai trumpai“, - pasakoja moteris.
Taip pat skaitykite: Literatūrinis dvilypumas
Pagal mokslininkų siūlomas mitybos normas, suaugusiems Centrinės Europos gyventojams kasdien reikėtų gauti 800-2000 TV vitamino D per parą, atsižvelgus į kūno svorį ir saulės šviesoje praleidžiamą laiką.
Vitamino D tyrimai
Geriausia būtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ir atlikti kraujo tyrimą, kuris tiksliai parodys, kiek vitamino D yra jūsų organizme. Šaltesnio klimato juostose gyvenantiems žmonėms šį tyrimą rekomenduojama atlikti profilaktiškai bent kartą per 1-2 metus, ypač jei apžvelgus savo mitybą, joje nėra ar yra tik labai mažai produktų, turinčių vitamino D, tai reiškia, kad vitaminą D jūs gaunate tik iš saulės. Jei gyvenate ne ties pusiauju, galima gana užtikrintai teigti, kad vien saulės šviesos nepakanka reikiamam vitamino D kiekiui organizme užtikrinti. Vitamino d tyrimai rekomenduojami įvairaus amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurie jaučia nuolatinį nuovargį, dažnai serga peršalimo ligomis, patiria kaulų ar raumenų skausmus. Taip pat šie tyrimai svarbūs asmenims, sergantiems osteoporoze, autoimuninėmis ligomis, skydliaukės sutrikimais ar turintiems virškinimo sistemos problemų, galinčių sutrikdyti vitamino D pasisavinimą. Vitamino d tyrimai dažnai kartojami po tam tikro gydymo ar papildų vartojimo laikotarpio, siekiant įvertinti, ar pasiektas optimalus vitamino D lygis. Tyrimų dažnumą nustato gydytojas, atsižvelgdamas į individualią paciento būklę, metų laiką, gyvenimo būdą ir gretutines ligas.
Taip pat skaitykite: Suaugusiųjų elgesio ypatumai