Šiandien vis dažniau kalbama apie psichologinį smurtą ir jo pavojingumą. Nors fizinis smurtas palieka matomus randus, psichologinis smurtas, nors ir nematomas, gali būti ne mažiau žalingas. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologinio smurto sąvoką, mastą, pasekmes ir galimus sprendimo būdus. Aptarsime, kaip atpažinti šią smurto formą, kokios jos pasekmės ir kur kreiptis pagalbos.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama menkinti, žeminti, kontroliuoti ar manipuliuoti kitu žmogumi. Tai pavojingas, visada sąmoningas ir tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras neigiamų padarinių. Psichologiniu smurtu siekiama paveikti asmenį, kad šis pasiduotų smurtautojo įtakai, manipuliacijoms, paklustų ir atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo jų įvykdymo.
Psichologinio smurto formos
Šis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Nuolatiniai priekaištai ir kritika
- Ignoravimas ir atstūmimas
- Grasinimai ir bauginimas
- Emocinis šantažas
- Manipuliavimas ir melas
- Izoliavimas nuo artimųjų ir draugų
- Kontrolė ir persekiojimas
- Žeminantys juokeliai ir pašaipos
- Neteisėtas žmogaus persekiojimas
Smurtautojas gali kaltinti auką dėl visų nesėkmių, kelti nepagrįstą pavydą ar nuolat kontroliuoti kasdienes smulkmenas. Smurtas gali pasireikšti įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais bei „juokeliais“, psichologiniu spaudimu, izoliacija nuo žmonių, ignoravimu, nepagrįstais kaltinimais ir kt.
Ypatingai daug diskusijų kelia psichologinis smurtas šeimoje. Tokiais atvejais partneris ar kitas šeimos narys sistemingai žemina, kontroliuoja ir kuria baimės atmosferą.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Psichologinio smurto atpažinimas
Atpažinti psichologinį smurtą gali būti sudėtinga, nes jis dažnai prasideda subtiliai. Svarbu suprasti, kad nuolatinė kritika, tylos bausmės ar menkinimas nėra normali santykių dalis.
Štai keli klausimai, padedantys atpažinti psichologinį smurtą:
- Ar jaučiatės nuolat įsitempęs šalia partnerio?
- Ar bijote išsakyti savo nuomonę, nes bijote jo reakcijos?
- Ar partneris jus nuolat kritikuoja ir žemina?
- Ar jaučiatės izoliuotas nuo draugų ir šeimos?
- Ar jaučiatės kontroliuojamas ir neturite laisvės priimti sprendimus?
Jei atsakėte teigiamai į kelis iš šių klausimų, gali būti, kad patiriate psichologinį smurtą.
Psichologinio smurto paplitimas
Psichologinis smurtas yra plačiai paplitusi problema. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas parodė, kad dvi iš penkių moterų (43 proc.) yra patyrusios kokį nors dabartinio ar buvusio partnerio psichologinį smurtą. Lietuvoje 2020 metais psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis. Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis, nes daugelis atvejų lieka nepastebėti ir nepranešti.
Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipų tyrimo (2021 m.) rezultatai parodė, jog: situaciją „vyras draudžia žmonai eiti į darbą , teigdamas, kad jis pinigų uždirba pakankamai, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus“ smurtu laikė 63 proc., o situaciją „draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan.“ smurtu laikė 90 proc. apklaustųjų.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinio smurto pasekmės gali būti labai rimtos ir ilgalaikės. Jos apima:
Taip pat skaitykite: Socialinė psichologija: metodai ir etika
- Emocinės sveikatos problemas: depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, potrauminio streso sutrikimą, sumažėjusią savivertę, nuolatinį nerimą ar baimę.
- Fizinės sveikatos problemas: miego sutrikimus, valgymo sutrikimus, galvos skausmus, virškinimo problemas, lėtinį skausmą.
- Socialines problemas: izoliaciją nuo draugų ir šeimos, sunkumus užmezgant ir palaikant sveikus santykius, nutrūkusius santykius su šeima bei draugais.
- Profesines problemas: sumažėjusį produktyvumą, motyvacijos stoką, klaidų gausėjimą, dažnus pravaikštas.
- Asmenybės pokyčius: pažeidžiamas asmenybės vystymasis, sutrikdomas normalios savivertės, pasitikėjimo savimi formavimąsis, išugdomas negatyvus požiūris į save ir pasaulį.
Šios pasekmės gali turėti didelį poveikį žmogaus gyvenimo kokybei ir trukdyti jam pilnai realizuoti savo potencialą.
Psichologinio smurto teisinis reguliavimas
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra pripažįstamas kaip nusikaltimas, o tam tikros psichologinio smurto formos gali patekti į baudžiamojo kodekso reguliavimą. Vis daugiau dėmesio skiriama emociniam poveikiui.
LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse, požymis. Tačiau BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota.
2021 m. buvo įtvirtinta nauja nusikalstama veika - neteisėtas žmogaus persekiojimas. Kadangi persekiojimas neretai sukelia nerimą, nesaugumo jausmą, nuolatinę įtampą, baimę ir kitus psichologinius sunkumus, nuo šio nusikaltimo nukentėję asmenys gali kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
Psichologinio smurto kriminalizavimas
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama, atsižvelgiant į jo daromą žalą smurto aukoms ir visuomenei. Psichologinis smurtas turėtų būti kriminalizuotas vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į veikos padarytą žalą, pavojingumą ir kitas aplinkybes.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei patiriate psichologinį smurtą, svarbu kreiptis pagalbos. Galite kreiptis į:
- Psichologą: jis padės atpažinti žalingus modelius, stiprinti savivertę ir kurti sveikus santykius.
- Teisininką: jis suteiks teisinę pagalbą ir informaciją apie jūsų teises.
- Specializuotus centrus, skirtus smurto aukoms: jie suteiks kompleksinę pagalbą, įskaitant psichologinę, teisinę ir socialinę pagalbą.
- Policiją: jei jaučiatės nesaugūs, skambinkite 112.
- Raseinių krizių centrą: Maironio g. 8-657-87475, el. pastas [email protected].
- Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras: siūlo nemokamas psichologų konsultacijas.
Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Kaip padėti sau?
Be profesionalios pagalbos, galite imtis ir savipagalbos priemonių:
- Pripažinkite, kad patiriate smurtą. Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis.
- Pasitarkite su patikimu žmogumi. Pasidalinkite savo patirtimi su draugu, šeimos nariu ar kitu žmogumi, kuriuo pasitikite.
- Nustatykite ribas. Pasakykite „ne” smurtautojui ir atsisakykite dalyvauti jo manipuliacijose.
- Rūpinkitės savo sveikata. Sveikai maitinkitės, sportuokite ir gerai išsimiegokite.
- Praleiskite laiką su žmonėmis, kurie jus palaiko. Bendraukite su draugais ir šeima, kurie jus myli ir gerbia.
- Užsiimkite mėgstama veikla. Raskite laiko pomėgiams ir veikloms, kurios jums teikia džiaugsmą.
- Stiprinkite savo savivertę. Prisiminkite savo stipriąsias puses ir pasiekimus.
- Ieškokite savipagalbos knygų ir grupių. Šie resursai gali suteikti jums papildomos informacijos ir palaikymo.
- Ugdykite savo dvasingumą. Tikėkite bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį.
tags: #socialines #problemos #patiriant #psichologini #smurta