Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Be jų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Šiame straipsnyje nagrinėsime socialinių tinklų įtaką psichinei sveikatai, ypač depresijos kontekste. Apžvelgsime naujausius tyrimus, atskleisime tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip atsakingai naudotis socialiniais tinklais, siekiant išvengti neigiamo poveikio.
Socialinių Tinklų Poveikis: Tyrimų Apžvalga
Pastaruoju metu atlikta nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti socialinių tinklų poveikį psichinei sveikatai. Tyrėjai išsiaiškino, kad socialiniai tinklai retai daro didelę įtaką mūsų laimei. Tyrimas rodo, kad žmogaus psichinė sveikata dažniau priklauso nuo genetinių veiksnių ir asmeninių gyvenimo iššūkių, o ne nuo laiko, praleisto socialiniuose tinkluose. Šie tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad galime toliau naudotis socialiniais tinklais be didelės baimės dėl jų neigiamo poveikio mūsų psichinei sveikatai. Apibendrinant galima teigti, kad socialiniai tinklai nėra pagrindinė depresijos ar nerimo priežastis. Mūsų psichinei gerovei didesnę įtaką daro asmeniniai gyvenimo aspektai ir genetika.
Vis dėlto, kiti tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Taip pat skaitykite: Socialinių priklausomybių apibrėžimas
Priklausomybė nuo Socialinių Tinklų ir Jos Pasekmės
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų.
FOMO Sindromas ir Savižudybės Rizika
Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų.
Socialiniai Tinklai Kaip Veidrodis: Iškreiptas Realumo Vaizdas
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinius grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai projektai visuomenėje
Kaip Apsaugoti Psichinę Sveikatą Naudojantis Socialiniais Tinklais?
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti sumažinti neigiamą socialinių tinklų poveikį ir apsaugoti psichinę sveikatą:
- Darykite pertraukas: Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą.
- Skatinkite sveikus įpročius: Daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais.
- Nustatykite ribas: Griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Kalbėkitės atvirai: Atviri pokalbiai su artimaisiais gali padėti išspręsti kylančius sunkumus.
- Kreipkitės į specialistus: „Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S. Petkevičiūtė.
- Kvėpavimas: Stebėkite savo kvėpavimą, kai esate prisijungęs prie bet kurio iš socialinių tinklų. Atkreipkite dėmesį, ar nesulaikote kvėpavimo. Lėtas ir lygus kvėpavimas sumažina fizinę įtampą ir padeda labiau atsipalaiduoti bei sąmoningiau priimti gaunamą informaciją.
- Eksperimentuokite: Pasinaudokite įrankiais, kurie padės išvengti blaškymosi, kai norite susikaupti. Specialios programėlės tiek kompiuteryje, tiek telefone gali tam tikram laikui blokuoti prieigą prie socialinių tinklų.
- Medituokite: Jei pastebite, kad nuolat persitraukiate ir negalite susikaupę dirbti neįsijungus socialinių tinklų, daugiau medituokite. Tai nuramins mintis ir padės ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį.
- Kontroliuokite laiką: Pasižymėkite laiką, kurį praleidžiate socialiniuose tinkluose.
- Ilsėkitės: Nustatykite laiką, kurio metu visiškai atsijungsite nuo socialinių tinklų.
Socialiniai Tinklai: Nauda ir Žala Vyresniems Žmonėms
Nors daugiausia dėmesio skiriama jaunų žmonių patiriamai žalai, svarbu atsižvelgti ir į vyresnių žmonių patirtį. Vyresni žmonės - mes, mūsų tėvai - taip pat vis daugiau pradedame tuo naudotis ir mėgautis šių tinklų privalumais. Tačiau tuo pačiu vis daugiau atliekama tyrimų ir mokslininkai vis labiau pradeda domėtis ne tik socialinių tinklų nauda, bet ir žala.
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Nors geroji pusė ta, kad, jei žiūrėtume į vyresnius žmones, kuriems per 50 metų, jų socialinių tinklų vartojimas susijęs su depresijos simptomų mažėjimu.
Taip pat skaitykite: Žmogaus elgesio socialiniai modeliai
Emocinis Atsparumas ir Sąmoningas Vartojimas
2024-ųjų vasaros pabaigoje Tele2 ir Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie lietuvių emocinį atsparumą, kurio metu paaiškėjo, kad 42 proc. respondentų pasižymi silpnu emociniu atsparumu, o 23 proc. tyrime dalyvavusių tautiečių yra linkę į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Ar socialiniai tinklai tampa mažesnio emocinio atsparumo priežastimi, ar, atvirkščiai, soc. tinklų griebiamės jau mėgindami save raminti, vaikyti nuobodulį ar slogumą jau būdami ne itin emociškai atsparūs - vis dar atviras klausimas.
Kalbant apie socialinių tinklų naudojimą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:
- Laikas: Kiek laiko praleidžiate socialiniuose tinkluose. 3 val. per dieną ir daugiau socialiniuose tinkluose, psichologų jau įvardijama kaip per ilgas laikas. Svarbus ir laikas, kada imate naršyti - ar vos pabudę ryte, ar prieš miegą vakare, o galbūt tarp dienos užduočių vis įterpiate naršymo akimirkas, o tai irgi blaško ir neduoda susikaupti darbinėje veikloje.
- Turinys: „Iš esmės tai galime sakyti, kad nesvarbu, kiek laiko praleidžiu, svarbu, kokį turinį aš vartoju. Galbūt esu pakankamai sąmoningas, tame pačiame Feisbuke seku įdomius žmones, gaunu naudingos informacijos, emocinės sveikatos patarimų, įkvepiančių minčių. Viskas su tuo būtų gerai, bet reikėtų prisiminti, kad to turinio yra labai daug ir jau XX amžiuje buvo sakoma, kad neįmanoma suaugusiam žmogui perskaityt visų knygų ir suvartot viso turinio, kiek jo yra sukurta. Dabar tai yra išvis neįmanoma“, - įsitikinusi pranešėja ir demonstruoja duomenis, anot kurių, daugiau kaip 1,1 mlrd. turinio vienetų kasdien paskelbiama socialiniuose tinkluose, o tai sudaro daugiau nei 2,5 terabaitų duomenų kasdien.
- Kanalas: „Mano mėgiamas dar studijų laikų filosofas Marshall McLuhan, kuris kalbėjo apie medijas, sako, kad pats kanalas yra žinutė. Žiūrėkite į kanalą, ką jis daro. Šitas žmogus apskritai sakė, kad visi mūsų išradimai yra kaip žmogaus tęsiniai: ratas yra pėdos tęsinys, kad mes greičiau kažkur nukeliautume; elektra yra mūsų nervų sistemos tęsinys, kuris iš esmės pakeitė mūsų budrumą, mūsų miegą. Dar jis sako, kad pradžioje mes sukuriame įrankius, tada jie formuoja mus, jie mus kuria. Tą tikrai galima matyt, kai žiūri, kaip skirtingo amžiaus žmonės naudoja tuos pačius socialinius tinklus, kokiems tikslams. "
Vienok, verta nepamiršti, kad būtent mes valdome savo turinį, galime jį susitvarkyti taip, kaip mums patogu, naudoti „Unfollow“ ar „Unfriend“ funkcijas, kada tik norime.
Multitaskinimas: Žmonijos Regresas?
Svarbu, pasak A. Buitkutės, formuoti naujus, mums patiems palankesnius įpročius, tačiau tuo pačiu ir neužsibrėžti per didelių tikslų, pokyčius įgyvendinti palaipsniui. „Visada turiu stiklinės palyginimą. Jei stiklinė yra su kažkokios spalvos skysčiu - paimi didelį ąsotį paprasto vandens ir pili tol, kol ta spalva dingsta arba atsiranda kita spalva. Kai tu turi pakankamai veiklų, įdomių užsiėmimų - tau nebelieka laiko tam, kas tave liūdina, trikdo. Kita vertus, nereikėtų ir plakti savęs, kai atsitinka gyvenimas, kai tau yra trauma. Normalu, kad tu turbūt grįši prie kažkokių kitų dalykų, galbūt įniksi į tą telefoną.
Dar vienas įdomus dalykas apie tą pokytį ir dar vienas patarimas - sugalvoti, koks tu nori būti, kaip nori save formuoti, pakeisti savo vidinį pojūtį. Čia iškyla dar viena mano šių kelių savaičių įžvalga apie multitaskinimą. Iš tiesų visos tos programėlės, socialiniai tinklai, vandenynai informacijos, net tos iššokančios notifikacijos mus verčia nuolat blaškyt savo dėmesį. Noriu pažiūrėt, o gal kažkas svarbaus, gal kažkas nutiko, - apie nuolatinį skendėjimą telefonų, televizorių ir kompiuterių fone vienu metu pasakoja „logOFF“ pranešėja. - Mes multitaskinimą laikome geru dalyku, tarsi aš viską spėju, bet iš tikrųjų mūsų smegenys nedaro dviejų dalykų vienu metu, jos persijunginėja, o nuo to persijunginėjimo labai pavargstame. Dar vienas filosofas sako, kad multitaskinimas apskritai yra regresas, kad mes su tuo duomenų ir informacijos kiekiu, nuolatiniu persijunginėjimu iš tikrųjų degraduojame. Nes tik žmogus kaip pažengusi būtybė turi prabangą atsipalaiduoti, daryti vieną dalyką vienu metu.
COVID-19 Pandemijos Poveikis
Vienas iš daugelio COVID-19 padarinių buvo depresijos paplitimas. Tai pernelyg nestebina, turint omenyje didžiulius pokyčius mūsų kasdieniame gyvenime ir poveikį šeimos gyvenimui. Tyrimo išvadose kategoriškai neteigiama, kad laiko leidimas socialiniuose tinkluose savaime sukelia depresiją. Be to, nebuvo analizuojamas turinio, su kuriuo susidūrė tyrimo dalyviai, poveikis. Tačiau buvo tam tikrų elementų, kurie, tyrėjų nuomone, galėjo turėti įtakos žmonių prislėgtumui. Tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjamos konkrečios platformos ir jų poveikis skirtingo amžiaus žmonėms.
Socialinių Tinklų Teikiama Nauda
Tačiau, jei socialinė žiniasklaida naudojama protingai, ji gali būti puikus būdas palaikyti ryšį su artimaisiais ir naudingos informacijos šaltinis, jei atidžiai pasirenkate tinkamus žmones ir paskyras, kurias sekate. Šiandien vis daugiau ir daugiau žmonių naudojasi socialiniais tinklais, įkeldami nuotraukas iš savo gyvenimo, dalindamiesi įvairiomis mintimis, komentuodami ir bendraudami vieni su kitais.
Kai kuriems žmonėms socialiniai tinklai gali padėti sumažinti socialinę izoliaciją ir to pasekoje atsirandančius depresijos simptomus. Taip pat įvairios bendraminčių grupės gali suteikti priklausymo vienai ar kitai socialinei grupei jausmą. Taip pat yra žmonių, kurie socialinius tinklus naudoja ryšių su pažįstamais palaikymui, naujų užmezgimui, bendravimui bei saviraiškai. Tol, kol tai daroma su saiku, ir neviršija realaus bendravimo su žmonėmis laiko, toks socialinių tinklų išnaudojimas taip pat gali pagerinti protinę sveikatą.
Vilniaus Miesto Klinikinės Ligoninės Tyrimas: LSMU Studentų Patirtis
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė atliko vienmomentį tyrimą apklausiant LSMU studentus pateikiant jiems anketą internetu. Anketą užpildė 137 studentai iš kurių 80% buvo moterys. Dauguma apklaustųjų naudojosi socialiniais tinklais tarp valandos ir trijų (N=74, 54%), šiek tiek mažiau žmonių naudojosi daugiau nei tris valandas (N=46, 33.5%). Mažiausiai žmonių naudojosi mažiau nei valandą socialinių tinkle (N=17, 12.5%). 87 studentai (63.5) turėjo nerimo simptomų, 27 studentai (19.7%) turėjo depresijos simptomų.
tags: #socialiniai #tinklai #depresija