Įvadas
Socialinis suvokimas yra sudėtingas ir daugialypis procesas, apimantis žmonių, jų savybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių supratimą ir vertinimą, taip pat socialinės tikrovės vaizdo atkūrimą psichikoje. Tai yra esminė bendravimo proceso dalis, leidžianti mums orientuotis socialinėje aplinkoje ir efektyviai sąveikauti su kitais. Straipsnyje nagrinėsime socialinio suvokimo esmę, jo ypatumus, lyginant su negyvų objektų suvokimu, skirtingus socialinių objektų tipus ir socialinio suvokimo procesų grupes. Taip pat aptarsime, kaip socialinis suvokimas reguliuoja individų ir socialinių grupių elgesį bei veiklą.
Socialinio Suvokimo Esmė ir Apibrėžimas
Socialinis suvokimas - tai žmonių ypatybių, elgesio motyvų, tarpusavio santykių suvokimas, supratimas ir vertinimas, socialinės tikrovės vaizdo atkūrimas psichikoje. Tai yra aktyvus, kūrybiškas pažinimo procesas, kurį ne visada galima griežtai atskirti nuo mąstymo.
Pagal išorinius dirgiklius (tai, ką galima pajusti 5 pojūčiais) žmogus per socialinio suvokimo procesą mėgina suprasti vidines kito žmogaus ypatybes (pavyzdžiui, iš išvaizdos, mimikos, balso intonacijos, kalbos turinio - kas yra tas žmogus, su kuriuo bendrauja, kokia jo padėtis visuomenėje, tikslai, savivoka). Interpretuodamas pojūčiais gaunamą informaciją, žmogus daro numanomus sprendimus (pavyzdžiui, norėdamas suprasti, kodėl kitas žmogus taip elgiasi, turi apibendrinti, analizuoti, lyginti įvairiu laiku gautą informaciją).
Terminą „socialinis suvokimas“ pirmasis pavartojo J. S. Bruneris (Jungtinės Amerikos Valstijos). Jis socialiniu suvokimu pavadino suvokimo socialinį sąlygotumą, jo priklausomybę ne tik nuo stimulo, tai yra objekto, ypatybių, bet ir nuo ankstesnės subjekto patirties, jo tikslų, ketinimų, aplinkybių. Vėliau socialiniu suvokimu pradėta vadinti individui būdingą visuminį ne tik daiktų, bet ir socialinių objektų (kitų žmonių, grupių, tautų ir kitų), socialinių aplinkybių ir kitą suvokimą.
Socialinių Objektų Suvokimo Skirtumai nuo Negyvų Objektų Suvokimo
Nustatyta, kad socialinių objektų suvokimas kokybiškai skiriasi nuo negyvų objektų suvokimo, nes socialinio suvokimo objektas (pavyzdžiui, žmogus, grupė) nėra pasyvus ir indiferentiškas suvokėjo atžvilgiu (pavyzdžiui, suvokiamas žmogus stengiasi pakeisti suvokėjo vaizdinius sau palankia linkme). Taigi, socialinių objektų suvokimas yra interaktyvus procesas, kurio metu suvokėjas ir suvokiamas objektas veikia vienas kitą.
Taip pat skaitykite: Bihevioristinis požiūris į socialinį darbą
Socialinio suvokimo subjektui aktualu ne tik vaizdo (suvokiamos tikrovės atkūrimo rezultatas) susidarymas, bet ir vertė, taip pat socialinio suvokimo priežastys. Socialinių objektų suvokimas, būdamas labiau susipynęs su emocijomis (afektais), labiau negu negyvų objektų suvokimas priklauso nuo suvokėjo veiklos motyvų ir svarbos. Dėl šių priežasčių socialinė psichologija socialinį suvokimą traktuoja plačiau negu bendroji psichologija (ši daugiausia domisi jutiminių vaizdų susidarymu, tiria jo procesus ir mechanizmus), pirmiausia stengiasi patikslinti, kas būdinga suvokėjui ir kas suvokimo objektui, aiškina, kaip socialinis suvokimas reguliuoja pavienio individo ir socialinių grupių elgesį ir veiklą.
Socialinio Suvokimo Objektų Grupės ir Suvokimo Procesų Klasifikacija
Iš pradžių buvo skiriamos 3 socialinių objektų grupės: kitas žmogus, grupė ir socialinė bendrija; suvokėju laikomas pavienis individas. Vėliau atlikti tyrimai, kuriuose suvokėjas buvo ne tik individas, bet ir visa grupė.
Pagal suvokėjo ir suvokimo objekto tarpusavio santykį išskirtos socialinio suvokimo procesų grupės:
- Tarpasmeninis suvokimas: Suvokimas vyksta tarp dviejų ar daugiau individų. Tai apima įspūdžių formavimą, neverbalinės komunikacijos interpretavimą ir kitų žmonių elgesio priežasčių aiškinimą.
- Savęs suvokimas: Individas suvokia save, savo savybes, įsitikinimus ir vertybes. Tai apima savęs vertinimą, savimonę ir identiteto formavimą.
- Tarpgrupinis suvokimas: Suvokimas vyksta tarp dviejų ar daugiau grupių. Tai apima stereotipų formavimą, išankstinių nuostatų susidarymą ir diskriminaciją.
Pradėjus tirti socialinio suvokimo veiklos principo požiūriu socialinę grupę imta traktuoti kaip veiklos subjektą ir kaip suvokimo subjektą - suvokėją. Nustatyti socialinio suvokimo variantai: grupės nariai suvokia vienas kitą ir kitos grupės narius, individas suvokia pats save, savo grupę ir kitą grupę, grupė suvokia savo narį ir kitos grupės narį, grupė suvokia kitą grupę ar grupes. Socialinio suvokimo tyrimuose vertinamas grupės kontekstas (svarbu, kuriai grupei - savo ar kitai - priklauso suvokiamas individas) ir vadovaujamasi principu, kad tarpasmeniniai santykiai priklauso nuo grupės veiklos; tai davė galimybę tirti socialinio suvokimo procesus įvairaus lygio grupėse, kurias sieja bendra veikla.
Socialinio Suvokimo Įtaka Elgesiui ir Veiklai
Socialinis suvokimas turi didelę įtaką individų ir socialinių grupių elgesiui ir veiklai. Mūsų suvokimas apie kitus žmones, grupes ir socialinę aplinką formuoja mūsų lūkesčius, nuostatas ir elgesį.
Taip pat skaitykite: Karjera socialiniame darbe
Pavyzdžiui, jei mes suvokiame, kad tam tikra grupė žmonių yra nekompetentinga, mes galime vengti bendradarbiauti su jais arba diskriminuoti juos. Jei mes suvokiame, kad mūsų pačių grupė yra pranašesnė už kitas grupes, mes galime elgtis agresyviai kitų grupių atžvilgiu.
Socialinis suvokimas taip pat veikia mūsų savęs vertinimą ir savimonę. Jei mes suvokiame save kaip kompetentingus ir vertingus, mes labiau pasitikime savimi ir esame linkę siekti aukštesnių tikslų. Jei mes suvokiame save kaip nekompetentingus ir nevertingus, mes galime jausti nerimą, depresiją ir vengti socialinių situacijų.
Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?
tags: #socialinio #suvokimo #ypatumai